Krikščionių pokalbiai

#409
QUOTE(*Saulelė* @ 2016 09 10, 10:55)
o yra taisyklė, kad Mišių metu negalima keliais eiti aplink altorių?

Kai kunigas prieš pradėdamas Mišias visiems pasako, kad per jas maldininkai neitų ratu keliais, o norintiems tai daryti pataria eiti keliais bet kurioje kitoje vietoje, ir tai vis tiek ,,veiks'', manau ta taisyklė, bent jau per tas Mišias, galioja.

Tiesiog aš pasidžiaugiau, kad šįkart ne koplyčioje, dėl šios priežasties. Nes tikrai sunku susikaupti, kai prieš akis kažkas nuolatos šmėžuoja ir tai ne Mišių dalyviai.
Papildyta:
QUOTE(hi (: @ 2016 09 10, 11:08)
Ar visą erdvę išpuošusių floristų.  biggrin.gif

O kas su floristais negerai? g.gif
Atsakyti
#410
QUOTE(Saulėtekė @ 2016 09 10, 11:40)
O kas su floristais negerai?  g.gif

Kodėl negerai? Viskas su jais gerai. Ir su Mantu labai gerai. smile.gif Jie buvo kaip iliustracija, kad net savo labai konkrečiu darbu prie šventės prisidedantys žmonės per Mišias nestoja toje altoriaus pusėje, kur kunigai.
Papildyta:
QUOTE(Saulėtekė @ 2016 09 10, 11:40)
Tiesiog aš pasidžiaugiau, kad šįkart ne koplyčioje, dėl šios priežasties. ]

Tarp kito - ten taip pat keliais aplink einama. Tik gal Mišių metu fiziškai sunkiau prieit iki "tako". smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi (:: 10 rugsėjo 2016 - 17:02
#411
QUOTE(hi (: @ 2016 09 10, 16:58)
Tarp kito - ten taip pat keliais aplink einama. Tik gal Mišių metu fiziškai sunkiau prieit iki "tako". smile.gif

Ir į adoraciją per Mišias ten būreliais vaikščiojama... Ir einama ten per centrą... biggrin.gif Iš pradžių buvau lengvai šokiruota, bet paskui supratau, kad tiems žmoneliams tikrai nėra kaip praeiti, tik pro centrą. O Mišios tai ilgos, o į adoraciją norisi... Ir įeiti, ir išeiti kažkaip reikia. Ne visi susiorientuoja išėjus netrukus pasukti į šonus.
Iš pradžių kažkiek dirgau, juokiaus iš savęs (matai, norėjai geriau, o išėjo kaip visada smile.gif ), bet paskui sugebėjau susitelkti ir beveik nebematyti įeinančių ir išeinančių būrelių (tik mintyse kartais juos vairavau „į šoną, į šoną, ne centriniu taku“). Matėsi, kaip jie visi laukė kokių pauzių, kad galėtų kuo mažiau pastebimi prasmukti.

Ir akustika bazilikoje geresnė. Vykau su daugeliu baimių, nes turėjo būti nedidelės pajėgos, o išėjo nemenkas jungtinis Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir net Marijampolės choras.
Ir diena buvo puiki. Turėjom laiko ne tik tarnystei, bet ir sau. Įsigijau naują mielą Rožinį, nes senajį mėgstamą neseniai namie sutraukiau ir neberandu kelių grandelių (gal susiurbiau kur ar į kokį tarpelį įkrito). Pasišventinau, pasikalbėjom su kunigu, nes turėjau šiokį tokį neramumą. Kunigas buvo iš Ariogalos, užkvietė į atlaidus 25 d. Kaip tyčia netoliese panašiu metu būsim, sakė, atnaujinta bažnyčia. Žodžiu, vyko stebuklai minutės tikslumu.
Atsakyti
#412
QUOTE(Saulėtekė @ 2016 09 10, 21:40)
Ir į adoraciją per Mišias ten būreliais vaikščiojama... Ir einama ten per centrą... biggrin.gif Iš pradžių buvau lengvai šokiruota, bet paskui supratau, kad tiems žmoneliams tikrai nėra kaip praeiti, tik pro centrą. O Mišios tai ilgos, o į adoraciją norisi...

Ir choro koncerto metu rodos pernai teko matyti, kaip stumdydami choristus, priversdami vargonininkę pasilenkti ant instrumento giesmės metu įeina ir išeina maldininkai (tiesa, buvo ir tokių, kurie stengdavosi eiti tarp giesmių) biggrin.gif . Aš irgi mintyse norėjau kiek pareguliuoti - juk koncertas truko nepilną valandą, visai nieko būtų tiek laiko pasimelsti, jei jau papuolei tokiu metu rolleyes.gif .
Atsakyti
#413
Matyt, maldininkai turi užsibrėžę „programą maximum'' ir bando visą ją būtinai įvykdyti. smile.gif
Atsakyti
#414
QUOTE(Saulėtekė @ 2016 09 10, 20:40)
Žodžiu, vyko stebuklai minutės tikslumu.

Ir mane vienas toks kone "pačiupinamas" ištiko. Laike taip pat labai gražiai pasidėliojęs. Eini iš Mišių ir netikėtai sulauki skambučio. Pamatai vardą, galvoji gal žmogui koks klausimas ar rūpestis, o pasirodo - taip rūpinamasi pačiu tavimi, t.y. mūsų šeima. smile.gif)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi (:: 11 rugsėjo 2016 - 17:02
#415
QUOTE(Saulėtekė @ 2016 09 10, 21:40)

Ir akustika bazilikoje geresnė. Vykau su daugeliu baimių, nes turėjo būti nedidelės pajėgos, o išėjo nemenkas jungtinis Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir net Marijampolės choras.
Ir diena buvo puiki. Turėjom laiko ne tik tarnystei, bet ir sau. Įsigijau naują mielą Rožinį, nes senajį mėgstamą neseniai namie sutraukiau ir neberandu kelių grandelių (gal susiurbiau kur ar į kokį tarpelį įkrito). Pasišventinau, pasikalbėjom su kunigu, nes turėjau šiokį tokį neramumą. Kunigas buvo iš Ariogalos, užkvietė į atlaidus 25 d. Kaip tyčia netoliese panašiu metu būsim, sakė, atnaujinta bažnyčia. Žodžiu, vyko stebuklai minutės tikslumu.

jungtinis choras iš ko susidėjo?
Atsakyti
#416
QUOTE(*Saulelė* @ 2016 09 11, 17:06)
jungtinis choras iš ko susidėjo?

Vilnius, Kaunas, o Klaipėda, rodos, iš čia. Dėl Marijampolės greičiausiai buvo tik kilmės marijampoliškis.
Atsakyti
#417
aišku
Atsakyti
#418
Gal kam bus įdomu:

http://www.bernardin...u-dvasia/148761
Atsakyti
#419
Norėjau į Šiluvą. Esu buvus tik kai pradinėj mokyklėlėj mokiaus, mažai teprisimenu (buvo ne atlaidai, šiaip ala ekskursija). Pernai skendėjau depresijose, net fiziškai per sunku buvo. Šįmet draugės mamytės laidotuvės praeitą savaitgalį. verysad.gif Labai labai gaila... Nors tikiu amžinu gyvenimu, gaila likusių šeimynykščių. Gal kad ir man pačiai rugsėjis paženklintas, bus 8-tos tėčio mirties metinės. O tos draugės ir gimtadienis rugsėjį.
Net melstis sunku, labai nerimu... Nepamenu kur skaičiau, kad nerimas reiškia per menką tikėjimą Dievu. Nejaugi? verysad.gif Man tiesiog liūdna ir bijau. Nesusikaupiu. Visokios mintys sukas kaleidoskopu. Ryt Kryžiaus išaukštinimo šventė. Tikiuosi nuvyksiu į mišias šalia namų, nors vėluosiu po darbo.
Tebeskaitau Faustinos dienoraštį. Po mažai. Po kokį lapą. Man tai ne ta knyga, kurią galėčiau skaityt kaip romaną. Ir gal net norėčiau, kad ji nesibaigtų kuo ilgiau.
Atsakyti
#420
QUOTE(Night13 @ 2016 09 13, 21:00)
Norėjau į Šiluvą. Esu buvus tik kai pradinėj mokyklėlėj mokiaus, mažai teprisimenu (buvo ne atlaidai, šiaip ala ekskursija). Pernai skendėjau depresijose, net fiziškai per sunku buvo. Šįmet draugės mamytės laidotuvės praeitą savaitgalį.  verysad.gif Labai labai gaila... Nors tikiu amžinu gyvenimu, gaila likusių šeimynykščių. Gal kad ir man pačiai rugsėjis paženklintas, bus 8-tos tėčio mirties metinės. O tos draugės ir gimtadienis rugsėjį.
Net melstis sunku, labai nerimu... Nepamenu kur skaičiau, kad nerimas reiškia per menką tikėjimą Dievu. Nejaugi? verysad.gif Man tiesiog liūdna ir bijau. Nesusikaupiu. Visokios mintys sukas kaleidoskopu. Ryt Kryžiaus išaukštinimo šventė. Tikiuosi nuvyksiu į mišias šalia namų, nors vėluosiu po darbo.
Tebeskaitau Faustinos dienoraštį. Po mažai. Po kokį lapą. Man tai ne ta knyga, kurią galėčiau skaityt kaip romaną. Ir gal net norėčiau, kad ji nesibaigtų kuo ilgiau.

Ilgą laiką ir mes į Šiluvą nevažiuodavom, bet kai prieš dešimtį ar daugėliau metų užsikabinom, tai labai svarbu pasidarė, stengiamės kasmet nuvažiuot. Ypatinga vieta, gausi malonių, ramybės ir vilties.
Pasirodo mes bičiulės - mano mama irgi prieš 8 metus rugsėjį iškeliavo pas Viešpatį console.gif . Kartais persmelkia toks ilgesys... O paskui ateina dėkingumas, kad turėjai. Ir pakankamai ilgai, nes maniškei mirties nuosprendis buvo paskelbtas kai man tebuvo 9 mėnesiai - operacijos metu diagnozavo kepenų cirozę. Bet dažnai jaučiu juos šalia, dalinuosi rūpesčiais, ypač dėl jiems irgi svarbiais buvusių dalykų, meldžiuosi už juos, kartais paprašau pagalbos. Man labai svarbu pasirodė, kad Gailestingumo metų atlaidus galima paaukoti už mirusiuosius.
Nerimas nelygu nerimui. Viena yra perdėtai nerimauti dėl ateities, nepasitikėti Dievu, o visai kita - būti užkluptam nepaaiškinamo nerimo. Tegali kartoti su Faustina - Jėzau, pasitikiu tavimi.
Atsakyti