QUOTE(*Saulelė* @ 2016 06 23, 21:27)
fainai. aš vis pagalvoju....a kaip galėčiau įsigyti tavo knygą?
Parašyk man 15polia@gmail.com, atsiųsiu. Knygų išleidai tik 500 vnt., tai knygynuose jų nėra.
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2016 06 25, 22:52)
Šiuo metu labai retai prieinu prie interneto. Sunku rasti laiko ką nors parašyti.
Jaučiu, kad mes kažkuo esame panašios, gal gyvenimo kelio etapai, ar patirtys tos pačios, atpažįstamos būsenos.
Bet Dievas vis vien kiekvieną paliečia ir gydo skirtingai. Tik Jo reikia prašyti. Vis prašyti ir prašyti, ne tiek Jam įkyrėti, kiek nuolat sau priminti, kad tik Dievas gydo ir padeda, jei tik visa širdim to trokštam.
Nešioju tave savo širdy, nešioju ir daug kitų draugų... ir neseniai atsiverčiau šv. Rašą: "iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno". Kaip man gera pasidarė!!! Jis man sako, kad jus visus myli ir saugo, nė vieno nepražudys
Skubėdama rašau, mintys pinasi ir jau bėgu. Atsiprašau, jei skamba nevisai nuoširdžiai, o labiau pamokomai - skubu
Šiandien ką tik puoliau į visišką nežinią - išėjau iš darbo, kuris labai labai labai patiko, ir kuriuo labai džaugiausi. Pasitikiu, kad Dievas viską žino ir rūpinasi manimi.
QUOTE(Jolantuke @ 2016 06 30, 10:56)
Šiandien ką tik puoliau į visišką nežinią - išėjau iš darbo, kuris labai labai labai patiko, ir kuriuo labai džaugiausi.
Nesupratau - savo noru išėjai iš darbo, kuris patiko?
QUOTE(Jolantuke @ 2016 06 30, 10:56)
Parašyk man 15polia@gmail.com, atsiųsiu. Knygų išleidai tik 500 vnt., tai knygynuose jų nėra.
Papildyta:
Šiuo metu labai retai prieinu prie interneto. Sunku rasti laiko ką nors parašyti.
Jaučiu, kad mes kažkuo esame panašios, gal gyvenimo kelio etapai, ar patirtys tos pačios, atpažįstamos būsenos.
Bet Dievas vis vien kiekvieną paliečia ir gydo skirtingai. Tik Jo reikia prašyti. Vis prašyti ir prašyti, ne tiek Jam įkyrėti, kiek nuolat sau priminti, kad tik Dievas gydo ir padeda, jei tik visa širdim to trokštam.
Nešioju tave savo širdy, nešioju ir daug kitų draugų... ir neseniai atsiverčiau šv. Rašą: "iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno". Kaip man gera pasidarė!!! Jis man sako, kad jus visus myli ir saugo, nė vieno nepražudys
Skubėdama rašau, mintys pinasi ir jau bėgu. Atsiprašau, jei skamba nevisai nuoširdžiai, o labiau pamokomai - skubu
Šiandien ką tik puoliau į visišką nežinią - išėjau iš darbo, kuris labai labai labai patiko, ir kuriuo labai džaugiausi. Pasitikiu, kad Dievas viską žino ir rūpinasi manimi.
Papildyta:
Šiuo metu labai retai prieinu prie interneto. Sunku rasti laiko ką nors parašyti.
Jaučiu, kad mes kažkuo esame panašios, gal gyvenimo kelio etapai, ar patirtys tos pačios, atpažįstamos būsenos.
Bet Dievas vis vien kiekvieną paliečia ir gydo skirtingai. Tik Jo reikia prašyti. Vis prašyti ir prašyti, ne tiek Jam įkyrėti, kiek nuolat sau priminti, kad tik Dievas gydo ir padeda, jei tik visa širdim to trokštam.
Nešioju tave savo širdy, nešioju ir daug kitų draugų... ir neseniai atsiverčiau šv. Rašą: "iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno". Kaip man gera pasidarė!!! Jis man sako, kad jus visus myli ir saugo, nė vieno nepražudys
Skubėdama rašau, mintys pinasi ir jau bėgu. Atsiprašau, jei skamba nevisai nuoširdžiai, o labiau pamokomai - skubu
Šiandien ką tik puoliau į visišką nežinią - išėjau iš darbo, kuris labai labai labai patiko, ir kuriuo labai džaugiausi. Pasitikiu, kad Dievas viską žino ir rūpinasi manimi.
ačiū už knygą...puiki dovana bus mano draugui...
kaip tave suprantu dėl pasitikėjimo Dievu....paskutiniu metunieko nebežinau nei dėl ateities, nei dėl netolimos ateities
Atsiprašau kad įpuolu taip ne į temą😑norėčiau patarimo - gana trumpą laiką pažįstamas žmogus, bet tapęs artimu krikštija savo vaiką ir gavau žinutę kad tokią tai valandą esu laukiama bažnyčioje, ar reikėtų kažkokios dovanos (ir kam?) ar užtenka tiesiog buvimo? 
Užtenka buvimo ir maldos kartu. Čia yra esmė. 
Visa kita kaip norisi. Šventės kaltininkas - vaikelis. Jokių "privalo" ar "priklauso" nėra. Kiti šventės dalyviai ir reikalingos ar nereikalingos dovanėlės jiems jau šventės organizatorių rūpestis. Bet jei tai ir būna, tai jau dažniausiai nebe bažnyčioje.
Visa kita kaip norisi. Šventės kaltininkas - vaikelis. Jokių "privalo" ar "priklauso" nėra. Kiti šventės dalyviai ir reikalingos ar nereikalingos dovanėlės jiems jau šventės organizatorių rūpestis. Bet jei tai ir būna, tai jau dažniausiai nebe bažnyčioje.
QUOTE(hi (: @ 2016 07 01, 14:14)
Užtenka buvimo ir maldos kartu. Čia yra esmė. Visa kita kaip norisi. Šventės kaltininkas - vaikelis. Jokių "privalo" ar "priklauso" nėra. Kiti šventės dalyviai ir reikalingos ar nereikalingos dovanėlės jiems jau šventės organizatorių rūpestis. Bet jei tai ir būna, tai jau dažniausiai nebe bažnyčioje.
Visa kita kaip norisi. Šventės kaltininkas - vaikelis. Jokių "privalo" ar "priklauso" nėra. Kiti šventės dalyviai ir reikalingos ar nereikalingos dovanėlės jiems jau šventės organizatorių rūpestis. Bet jei tai ir būna, tai jau dažniausiai nebe bažnyčioje.Ačiū jums
Prieš savaitę buvau pas kunigą egzorcistą. Pažįstama ėjo, tai ir aš prisijungiau. Pasikalbėjom. Pasimeldė.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2016 07 05, 09:33)
Prieš savaitę buvau pas kunigą egzorcistą. Pažįstama ėjo, tai ir aš prisijungiau. Pasikalbėjom. Pasimeldė.
kokia savijauta dabar?
QUOTE(*Saulelė* @ 2016 07 05, 20:09)
Tokia pati, kokia ir buvo, rami, vaistus pagaliau atsitaikiau
Nuo gegužės man žymiai žymiai geriau 
Sakė nepanašu, kad man būtų varginimai ar kas, sakė mano, kad liga....Bet toks ramus, geras kunigas. Klausinėjo visokių klausimų. Vis klausė pasimeldęs, kaip jaučiuos, sakiau - nežinau, nieko nepastebėjau, ramu ir tiek, kaip ir buvo. Sakė gerai, kad gydaus, geriu vaistus. Klausinėjo visokių klausimų - apie jogas, sąmoningus kvėpavimus, ekstrasensus, būrimusis adatomis. Teigiamai atsakiau tik į klausimą, ar nevaidinau kada velnio ar raganos. Ogi vaikystėje vaidinau žaismingą velniuką mamos režisuotame spektaklyje "Raganos miltai".Pasakojau šiek tiek apie savo gyvenimo istoriją, apie ligos kilmę - savo mamą, tėvą. Sakiau, kad negaliu atleisti iki galo. Sakė supranta ir pasakė, kad tai ilgas kelias, kaip ir žinojau, viso mano gyvenimo kelias. Pasimeldė uždėjęs rankas už mane, vaikus, vyrą ir su mano liga susijusius mirusius ir gyvus artimus žmones.
Nesigailiu, kad nuėjau, bet nejaučiau ir kažkokio ypatingo jausmo, tiesiog pokalbis su kunigu, malda.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2016 07 06, 11:03)
Tokia pati, kokia ir buvo, rami, vaistus pagaliau atsitaikiau Nuo gegužės man žymiai žymiai geriau Sakė nepanašu, kad man būtų varginimai ar kas, sakė mano, kad liga....Bet toks ramus, geras kunigas. Klausinėjo visokių klausimų. Vis klausė pasimeldęs, kaip jaučiuos, sakiau - nežinau, nieko nepastebėjau, ramu ir tiek, kaip ir buvo. Sakė gerai, kad gydaus, geriu vaistus. Klausinėjo visokių klausimų - apie jogas, sąmoningus kvėpavimus, ekstrasensus, būrimusis adatomis. Teigiamai atsakiau tik į klausimą, ar nevaidinau kada velnio ar raganos. Ogi vaikystėje vaidinau žaismingą velniuką mamos režisuotame spektaklyje "Raganos miltai".
Pasakojau šiek tiek apie savo gyvenimo istoriją, apie ligos kilmę - savo mamą, tėvą. Sakiau, kad negaliu atleisti iki galo. Sakė supranta ir pasakė, kad tai ilgas kelias, kaip ir žinojau, viso mano gyvenimo kelias. Pasimeldė uždėjęs rankas už mane, vaikus, vyrą ir su mano liga susijusius mirusius ir gyvus artimus žmones.
Nesigailiu, kad nuėjau, bet nejaučiau ir kažkokio ypatingo jausmo, tiesiog pokalbis su kunigu, malda.
Nuo gegužės man žymiai žymiai geriau Sakė nepanašu, kad man būtų varginimai ar kas, sakė mano, kad liga....Bet toks ramus, geras kunigas. Klausinėjo visokių klausimų. Vis klausė pasimeldęs, kaip jaučiuos, sakiau - nežinau, nieko nepastebėjau, ramu ir tiek, kaip ir buvo. Sakė gerai, kad gydaus, geriu vaistus. Klausinėjo visokių klausimų - apie jogas, sąmoningus kvėpavimus, ekstrasensus, būrimusis adatomis. Teigiamai atsakiau tik į klausimą, ar nevaidinau kada velnio ar raganos. Ogi vaikystėje vaidinau žaismingą velniuką mamos režisuotame spektaklyje "Raganos miltai".Pasakojau šiek tiek apie savo gyvenimo istoriją, apie ligos kilmę - savo mamą, tėvą. Sakiau, kad negaliu atleisti iki galo. Sakė supranta ir pasakė, kad tai ilgas kelias, kaip ir žinojau, viso mano gyvenimo kelias. Pasimeldė uždėjęs rankas už mane, vaikus, vyrą ir su mano liga susijusius mirusius ir gyvus artimus žmones.
Nesigailiu, kad nuėjau, bet nejaučiau ir kažkokio ypatingo jausmo, tiesiog pokalbis su kunigu, malda.
džiaugiuosi už tave. kartais Dievas gydo nepastebimai, iš kart nematomai mūsų akims, bet pasijaučia po ilgesnio laiko tarpo...Jam geriau žinoti, ko tau reikia....
