Krikščionių pokalbiai

#289
Ai žinai, nenoriu čia konkrečių atvejų iškėlinėt. Na bet yra žmonių, kurie savo asmeninėmis sąvybėmis kartais atrodo "totaliai netinkami". Jei tą grubumą patiria artimas žmogus ir dar kokią jautrią akimirką - dar skaudžiau.
Bet kažkada labai į "vietą" padėjo vienos parapijos jaunimėlis. Nelabai pažinojau tos parapijos, tai pakraupau išgirdus pamokslus, žodyną, intonacijas. O po kurio laiko susėdau su vietiniu jaunimu prie stalo, išėjo kažkokia kalba ir aš sumaniau išreikšt nuomonę klausimu "kaip jūs jį tokį pakenčiat?". Tą būdą matė ir patyrė visi, arti esantys dar labiau. O atsakymas buvo toks, kad nuleido iš mėnulio. Atsakė "iš meilės".
Ir tikrai ne už nuostabų būdą. Matyt iš tos, kurią duoda jos Autorius... kuria jis pats jį myli. Kaip ir kiekvieną - ne už begalinius nuopelnus.
Ai žodžiu - laikas miegot, ba bus batai. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi (:: 25 gegužės 2016 - 23:31
#290
QUOTE(Night13 @ 2016 05 23, 21:12)
Bet šiaip įspūdis liko labai geras. Kaip meldžiaus Katedros aikštėj tokioje minioje, kaip šalia sėdėjo 4 stadijos vėžiu sergantis žmogus, vienuolės (seniau jos man kažkodėl keldavo baimę), kokie geri buvo žmonės aplink. Jokio stumdymosi ir pan. Eisena taip pat man atrodė įspūdinga.

Ir apskritai prašau Dievo, kad parodytų man kelią, kuriuo turiu eit, nes dabar kaip koks žemės kirminas aš, maždaug, "žinau, kad manęs čia nereikia, bet aš čia tik prisėsiu ir paparazituosiu".

Manau, kad labai reikalingas toks liudijimas savo buvimu, nes nuolat stengiamasi teigti, kad tikinčiųjų yra nereikšmingai mažai, kad jie neturi reikšti nuomonės švietimo ar medicinos, ar politikos klausimais, tegu tupi užsidarę bažnyčiose ir netrukdo visuomenei gyventi kaip ji pageidauja. Beje, žinau, kad ilgą laiką nebuvę išpažinties būtent šios šventės metu atsivėrė atgailai, man tai tikras stebuklas. Šiaip jau mėgstu daugiau privatumo eidama išpažinties. Bet malonė pasiekia ir tokioj gausoj žmonių.

Tokių, kurių nereikia, Dievas nesukūrė. Visi turime savo vietą ir savo kelią, esam ne atsitiktinai čia papuolę. Dar pridėsiu citatą blush2.gif :
"Kiekviena kančia yra vertinga. Nesvarbu, kokią išgyvenate - didelę ar mažą, lengvą ar gilią, trumpą ar ilgą - ji yra labai reikšminga. Kentėjimai yra būtini, kad asmenybė išsiskleistų ir augtų taip, kaip gėlei yra būtinas lietus.<...>Jūs, kurie pasakėte "taip" kančiai, Jobo knygoje galite perskaityti: "Jei iš Dievo rankų priimame gera, tai kodėl nenorime priimti bloga?" Medituodami kančias, kurias patyriau Aš, Mano Motina ir šventieji galite pasisemti reikalingų jėgų tam, kad ištartumėte tvirtą "taip"." (Leandre Lachance. Mano išrinktieji, - jūsų laimei, - Jėzus! (autorius aprašo savo pokalbius su Jėzumi)).
QUOTE(Jolantuke @ 2016 05 25, 16:56)
P.S. labai prašau užtarimo maldelės, labai jaudinuosi ir visokie trukdžiai vis išlenda.

+

QUOTE(Baltas sniegas @ 2016 05 25, 22:26)
O del popieziu ir Sv. Dvasios, tai jau tau tikrai ne paslaptis, kokiu vyskupeliu ta musu vargse Baznycia yra istorijoje turejusi... ne tik vyskupu, bet ir kardinolu ir tu paciu popieziu... nepradesime cia istoriniais faktais zarstytis, bet kartais oi kaip i galva netelpa, kur ta sv. Dvasia buna, tokius vyskupais skiriant... Deja, yra zmogiskoji puse visame tame.

Galvoju, kad Šventoji Dvasia veda ten kur reikia ir tik Jai žinomais keliais. Ir pats nedėkingiausias dalykas - patarinėti Dievui, kaip išganyti žmoniją biggrin.gif .
Atsakyti
#291
QUOTE(Night13 @ 2016 05 25, 23:12)
Gal ne itin korektiška klaust, bet kur jūs susiduriat su vyskupais?


na su vysk Kėvalu susidurdavau dažnai ir dar kažkaip vis susiduriu, nes jis man buvo dėstytojas pernai, o šiemet šiaip į kokias konferencijas bevažiuojant sutinku....prelatą laidojo visi trys vyskupai, tai su visais teko asmeniškai pasilabinti...su vysk Lionginu kelis kart pakankamai artimoj aplinkoj susidūrus buvau smile.gif
galvočiau, jei dalyvauji parapijos veikloj, tai ir susiduri su jais....nes jie kaip tėvai tikėjime...

QUOTE(Baltas sniegas @ 2016 05 25, 23:26)
Pirmiausia klausimas, ar kas buvote Seimu sventeje Harmony Parke, ar ten mokama buna? Seimu svente 2016


aš du kartus buvau....labai daug pramogų, praktiškai viskas nemokama. tik jei kažko papildomo nori-maisto, kavos-tai tą perkiesi, ten būna. o vaikams viskas nemokamai-batutai, piešimai ant veidų, su burbulais įlindus į juos vartaliojimasis, koncertas, vyresniems vaikams rungtys, šachmatai.žirgų varžytuvės, daug daug ko nevardinau yra...na žodžiu, pakanka visokio amžiaus vaikams ten pramogų....ir suaugusiems irgi...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Saulelė*: 26 gegužės 2016 - 21:59
#292
QUOTE(_una_ @ 2016 05 26, 22:46)
Manau, kad labai reikalingas toks liudijimas savo buvimu, nes nuolat stengiamasi teigti, kad tikinčiųjų yra nereikšmingai mažai, kad jie neturi reikšti nuomonės švietimo ar medicinos, ar politikos klausimais, tegu tupi užsidarę bažnyčiose ir netrukdo visuomenei gyventi kaip ji pageidauja. Beje, žinau, kad ilgą laiką nebuvę išpažinties būtent šios šventės metu atsivėrė atgailai, man tai tikras stebuklas. Šiaip jau mėgstu daugiau privatumo eidama išpažinties. Bet malonė pasiekia ir tokioj gausoj žmonių.

Tokių, kurių nereikia, Dievas nesukūrė. Visi turime savo vietą ir savo kelią, esam ne atsitiktinai čia papuolę. Dar pridėsiu citatą blush2.gif :
"Kiekviena kančia yra vertinga. Nesvarbu, kokią išgyvenate - didelę ar mažą, lengvą ar gilią, trumpą ar ilgą - ji yra labai reikšminga. Kentėjimai yra būtini, kad asmenybė išsiskleistų ir augtų taip, kaip gėlei yra būtinas lietus.<...>Jūs, kurie pasakėte "taip" kančiai, Jobo knygoje galite perskaityti: "Jei iš Dievo rankų priimame gera, tai kodėl nenorime priimti bloga?" Medituodami kančias, kurias patyriau Aš, Mano Motina ir šventieji galite pasisemti reikalingų jėgų tam, kad ištartumėte tvirtą "taip"." (Leandre Lachance. Mano išrinktieji, - jūsų laimei, - Jėzus! (autorius aprašo savo pokalbius su Jėzumi)).


Tikrai keista, bet netrūko privatumo TEN TADA. Ta visa atmosfera man liks šviesiu atminimu.
Una moka operuoti smegenis. biggrin.gif Ačiū. Bet kur ta meno vieta, kur kelias...

QUOTE(*Saulelė* @ 2016 05 26, 22:56)
na su vysk Kėvalu susidurdavau dažnai ir dar kažkaip vis susiduriu, nes jis man buvo dėstytojas pernai, o šiemet šiaip į kokias konferencijas bevažiuojant sutinku....prelatą laidojo visi trys vyskupai, tai su visais teko asmeniškai pasilabinti...su vysk Lionginu kelis kart pakankamai artimoj aplinkoj susidūrus buvau smile.gif
galvočiau, jei dalyvauji parapijos veikloj, tai ir susiduri su jais....nes jie kaip tėvai tikėjime...

Tai tavos studijos glaudžiai susiję su dvasiniais dalykais?
Hm, kokioj parapijos veikloj tuos vyskupus galima sutikti, - aš tik kunigus matau ir jie tikrai kaip tėvai tikėjime. smile.gif Bet čia ne priekaištas, tiesiog toks faktas iš manos patirties. Žinau, kad jų misija plati ir reikalinga.

Ryt stengsiuos nuvykt į Katedrą, vyskupą pamatysiu. biggrin.gif Juokauju, žinoma, ne dėl to vyksiu. Rašau "bandysiu", nes visai nesusitvarkau su nerimu viduj savam.
Atsakyti
#293
QUOTE(Night13 @ 2016 05 28, 21:11)
Rašau "bandysiu", nes visai nesusitvarkau su nerimu viduj savam.

Atiduok tą nerimą Jėzui, kai negali su juo tvarkytis. Tiesiog imk ir atiduok. Jis turėtų geriau išmanyti, kam tas nerimas tau duotas (ar kaip jis ant tavęs užkrito), bet būdamas gailestingas, prašant pagalbos, gal leistų nors trumpam atsikvėpti 4u.gif . O ryt tokia puiki proga - Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė wub.gif .
Atsakyti
#294
QUOTE(_una_ @ 2016 05 28, 21:22)
Atiduok tą nerimą Jėzui, kai negali su juo tvarkytis. Tiesiog imk ir atiduok. Jis turėtų geriau išmanyti, kam tas nerimas tau duotas (ar kaip jis ant tavęs užkrito), bet būdamas gailestingas, prašant pagalbos, gal leistų nors trumpam atsikvėpti 4u.gif . O ryt tokia puiki proga - Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė wub.gif .

Svarūs paguodos žodžiai. Stengiuosi, kabinuosi į tikėjimą. Nurimstu trumpam. Bet turiu tą bėdą daug metų. Bet koks stresas taip išmuša iš vėžių, kad fiziškai nepaeinu. Gėda skųstis, nes gi nei karu, nei badu negyvenu, nei didelėm nelaimėm. Bet, tokia jau šių laikų bėda. Sotus pilvas tikrai nelygu rami dūšia.
Atsakyti
#295
QUOTE(Night13 @ 2016 05 28, 20:11)
Ryt stengsiuos nuvykt į Katedrą, vyskupą pamatysiu.  biggrin.gif

Va pati sau ir atsakei, kur galima daugmaž reguliariai pamatyti (na daugmaž, nes jei pvz. išvykęs teikti Sutvirtinimo, tai ir nepamatysi biggrin.gif). Kitose tai kad ir kaip žiūrėt, bet būna palyginti ne taip ir dažnai. Nebent kokia parapija spėja pvz. naujai paskirtą vyskupą į kokią savo maldos grupę įvelt. smile.gif)) Na ar natūraliai kokiai bendruomenei nuo seno priklausė ir randa laiko palaikyti reguliarius ryšius. Pvz. Šiaulių vyskupas dar nuo seno lydėjo vieną maldos grupelę Kaune. Iki šiol su ja ir palaiko ryšius. Arkiv. Lionginą vos atvykusį į Kauną pasikvietė vienos parapijos maldos grupelė, taigi tikėtina, kad joje dažniau nei kitose sutiksi ir t.t.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi (:: 28 gegužės 2016 - 22:28
#296
QUOTE(Night13 @ 2016 05 28, 21:59)
Bet, tokia jau šių laikų bėda. Sotus pilvas tikrai nelygu rami dūšia.

Šiek tiek žinau apie šitas bėdas. Deja, kartais alkis mažesnė bėda, negu nerami dūšia. Bet visos mūsų bėdos, ligos, kančios yra ir Viešpaties, todėl galim jas sudėti į Jo rankas, kai nebepajėgiam nešti. O trumpai atsikvėpę ir vėl galim sakyti "teesie Tavo valia"...
Atsakyti
#297
Noris apsikabinti Dievą, prisiliesti. Jausmas, kad jį pažįstu, bet vos siekiu.

Nu ką. Vyskupą pamačiau šiandien, gal ramiau gyvensiu. biggrin.gif O šiaip eisena iki Aušros vartų buvo sunki. Nors stengius žiūrėt į monstranciją. Galop aplenkiau minią ir nuėjau prisėst. Ir prie Aušros vartų buvo sunkoka išstovėt, nelabai supratau žodžių ką giedojo (nors lietuviškai). Neįtikėtina, kaip senyvi žmonės tvėrė. Buvo karšta.
Bet šiaip džiaugiuos, kad nuėjau. Nedažnai gyvendama Vilniuje nueinu prie Aušros vartų. Tiksliau, labai retai. O Katedra man išvis atrodė šalta vieta tikėjimui (išskyrus koplyčią), bet ateina toks suvokimas, kad Dievas tikrai yra VISUR. Norėčiau ekskursijos su gidu po Katedros požemius, varpinę. Tokia paprasta, bet ir dailia tapyba puošta mūsų Katedra. wub.gif Žinant, kad šventasis ilsisi ten, ir kitos didingos sielos, dūšioj sušyla. Noris ne tik paskaityt apie tai. Tikiuos prisiruošiu artimiausiu metu.
Atsakyti
#298
QUOTE(Night13 @ 2016 05 29, 22:29)
Noris apsikabinti Dievą, prisiliesti. Jausmas, kad jį pažįstu, bet vos siekiu.

Kaip tu tiksliai pasakei!!!!
Atsakyti
#299
QUOTE(Jolantuke @ 2016 05 30, 18:57)
Kaip tu tiksliai pasakei!!!!

smile.gif
Nesu tokia lyriška, bet, kaip suprantu, bendro turim... Ruošiaus tau ir až rašyt, pamenu. smile.gif Per tas nerimastis taip ir nesusikaupiau parašyt...

Kokia įtempta diena buvo... Dar ir dabar nei kūno, nei sielos neišeina atpalaiduot. Žinau, kad kol su tuo nesusitvarkysiu, kitiems žmonėms negalėsiu būt atrama, kai net savęs nepajėgiu pasiremt. Tai padėk, prašau, man Dieve.
Atsakyti
#300
QUOTE(Night13 @ 2016 05 28, 21:11)
Tai tavos studijos glaudžiai susiję su dvasiniais dalykais?
Hm, kokioj parapijos veikloj tuos vyskupus galima sutikti, - aš tik kunigus matau ir jie tikrai kaip tėvai tikėjime. smile.gif Bet čia ne priekaištas, tiesiog toks faktas iš manos patirties. Žinau, kad jų misija plati ir reikalinga.


studijavau katalikų teologijos fakultete
Atsakyti