QUOTE(Saulėtekė @ 2016 03 15, 16:20)
Man ir panašus atvejis buvo, gal ne tiek skaudus. Po to man maldininkė pasakė, kad aš turėjau sakyti tuo metu, jei man buvo negerai. Kas įdomiausia, ji nė nemanė, kad ką negerai darė (dėdama rankas ant galvos). Tik pasakė, kad ,,matyt, man dar trūksta maldų'', pasišaukė kunigą, ir kartu už mane dar pasimeldė (ji jau ranką laikė man ant peties).
Gal dėl to, kad jaučiau sunerimusi tuo metu, kalbos dovanos taip ir negavau (gal ir gavau, bet ji man nepasireiškė, nors jau ne vieni metai praėjo). Sako, kartais ji pradeda veikti vėliau. Arba Dievas mato, kad šiuo metu ji man dar nereikaliga.
kalbų dovana nėra nei svarbiausia, nei kažką ypatingo reiškianti. šventosios Dvasios dovanų yra daug ir daugiau reikšmingesnių....
QUOTE(hi (: @ 2016 03 15, 17:02)
Kiekvienas šviesos karys yra mąstęs, kad jis ne šviesos karys.
Kiekvienas šviesos karys yra neatlikęs savo dvasinių pareigų.
Kiekvienas šviesos karys yra sakęs "taip", kai norėjo sakyti "ne".
Kiekvienas šviesos karys yra įskaudinęs tą, kurį mylėjo.
Todėl jis ir yra šviesos karys, nes perėjo per visa tai
ir neprarado vilties būti geresnis nei buvo.
(P.Coelho)
Kiekvienas šviesos karys yra neatlikęs savo dvasinių pareigų.
Kiekvienas šviesos karys yra sakęs "taip", kai norėjo sakyti "ne".
Kiekvienas šviesos karys yra įskaudinęs tą, kurį mylėjo.
Todėl jis ir yra šviesos karys, nes perėjo per visa tai
ir neprarado vilties būti geresnis nei buvo.
(P.Coelho)