Sovietinio konclagerio spindesys ir skurdas

Mano tevas uzeme auksta posta, bet jo uz sovietu ribu neisleido, mat hipotetiskai anapus sienos galejo buti gimines.

Man jusu mintys apgailetinos. Ir zinot kodel, kaip gali neva dorovingas zmogus, kurs apie tai pasiskelbe visose SM temose, taikstytis su dvigubais standartais? Mat jei nomenklatura galejo isvaziuoti, tai vadinasi sovietuose zmones keliavo. TAi gal pasakysite koki procenta zmoniu TSRS gyventoju, sudare nomenklatura. Kad galima butu teigtu apie galimybes, kaip norma, o ne kaip isimti.

Zinoma kad ras buda pakeliauti, tik i ekskurisja tarkim prie Laptevu juros gyvuliniam vagone.

Sprende ir Lietuvoje ka galite daryti. Tarkim po 23 valandos prie juros nebutumet galejusi prieiti. Be paso ir Nidoje vargu ar pasivaikciosite, ypac vakarais.

Na taip, jei jums mazas tai ir kitiems tai turi buti menkniekis. Bet kodel laisvas zmogus negali pakeliauti po pasauli, ten kur nori, o ne ten kur GALIMA? Jums niekada nekilo toks klausimas?

Bet kaip tu žmogus neskleisi, kai ten VISKO BUVO, kad net akys raibo. O ir pinigus kokiu santykiu keitė, tai taip atrodė viskas pigu ir tiek visko daug. Tik kad nedidelę sumą pinigų galėdavo vežtis. Man tai ir Lenkija tais laikais iš fantastikos srities su Donaldo kramtuškėm buvo. Viena draugė turėjo giminaičių Lenkijoj, tai prisiųsdavo jai tos gumos

Man net gėda kam dabar papasakoti, kai leido aplankyti giminaičius soc. šalyje 1985 metais (dar buvo prieš tai pokalbis komjaunime) ir aš vakarais per TV žiūrėjau, išsižiojus, reklamas. Giminės, aišku, norėjo perjungi, bet man tai buvo kažkoks stebuklas, kurį galėjau tada žiūrėti valandų valandas. Dukra, kai apie tai pasakoju, net netiki...

Pas mus vietine tv retransliuodavo SAT1 kanala keleta valandu per para, tuoj po sajudzio pradzios. Tai mums tos reklamos buvo irgi kazkas toooookio Dar dabar akyse stovi sampano reklama ir ausyse skamba Bee Gees - You Win Again

dėl skonio nesiginčijama, bet visvien - keliaukite Lietuvoje, ten kur LEIDŽIAMA? leidžiama kažkokių snarglėtų komunistėlių? O jei aš noriu pas dėdę į Cincinatį? (labai juokingai mažam vaikui skambėjo pavadinimas, ilgam įsiminiau Kaip ten tiems žydams 'pažadėtoji žemė" kur medus ir pienas plaukia

Arba tėtis gal norėjo į Aberdyną Škotijoje, pas pusbrolį?



aha. Jaunesni žmonės buvo įsigudrinę per Kaukazą į Turkiją pereiti - naktį. Kaimynų sūnus išėjo ir negrįžo, juos ilgai tąsė KGBistai ir tik Laisvos Lietuvos metais atėjo jo draugo laiškas - naktį pasimetė ir dingo kalnuose, likimas nežinomas.


Nebuvo ir jiems taip paprasta. Pavolgio vokiečiams pagal kažkokį nutarimą reikėjo kažkiek metų atgyventi 'v pribaltikie". Tai vat ir gyveno gretimame kaime. Tvarkingi iki negaliu , mandagūs, pasitempę, negalėtum patikėti, kad sovietiniai. Vaikai laisvai draugaudavo su vietiniais, bet į namus - šiukštu.
Tai va, begyvenant Lietuvoje, moteris pagimdė. Daugmaž keliolika dienų prieš tai, kai turėjo išvažiuoti. ir stop - naujagimiui leidimas neužsakytas prieš kažkiek laiko, jo neišleidžia. Vyras su vyresniais vaikais išvažiavo į Vokietiją, moteris su naujagimiu išvažiavo kažkur į Sibirą, kur buvo ištremti VISI (kaip čečėnai, Krymo totoriai - tauta) Pavolgio vokiečiai. Ji pradėjo tą repatriacijos procesą iš naujo.
Beje, riaušininkai "mergaitės Lizos rėmėjai", kaip suprantu iš tų pačių tarybinių pavolgio vokiečių.... perduodama kaip užkrečiama liga matyt

tai taip, buvo būdų - KGB, pvz.

Oi tundra, tundra - tas užrašas kabo VISUOSE viešbučiuose. Ir net svečių namuose. Ir moteliuose. Net Lietuvoje. Gėlas vanduo yra pasaulinės svarbos išteklis ir jo taupymui skiriama daug dėmesio.
Jūsų gi niekas neverčia važiuoti į tuos supuvusius vakarus atostogauti. Nevažiuokit. Tiesiog turit galimybę rinktis. O sovietiniame rojuje gyvendama neturėjote ne tik galimybės rinktis, kur važiuoti, neturėjote galimybės net nepolitizuotos laidos apie keliones pasižiūrėti.

Mat kaip? Dabar galima spręsti, kas labiau patinka, Nida ar Palanga, o kiek sovietinių žmogelių galėjo į rinktis tarp Palangos, Nidos ir Šventosios? Juk poilsio namai buvo žinybiniai, tad ir važiuodavo žmonės metai iš metų (jei gerai su profsąjungos pirmininku sutarė) į tas pačias vietas. Tarkim, mano šeima vasarą, ir tai ne kiekvienais metais, galėjo nuvykti tik į medinį namelį Palangoje su minimaliais patogumais, į Nidą - tik žiemą, nes vasarą pirmenybė buvo teikiama maskviečiams ir svečiams iš kitų sovietinių respublikų. Dar tėtis galėjo žiemą gauti vietą Jurmaloje, bet vienas, be šeimos.
Tiesa, jaunimas (dažniausiai vaikinai) važiuodavo į Palangą pasitūsinti ir apsistodavo pas bobutes skladukuose ar garažiukuose, bet aš nei pasvajoti negalėjau, kad mane tėvai taip būtų išleidę.



Sovietmečiu ten irgi galėjot nuvažiuoti? Tai Jums pasisekė Vieną vasarą mane mama buvo pasiėmusi į skulptorių simpoziumą Smiltynėje (kai buvo kuriamos skulptūros parkui), tai pats Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas rūpinosi, kad gautume ne tik autobusą, bet ir leidimus įvažiuoti į Nidą ir Kaliningrado sritį vienos dienos ekskursijai. O pasieniečių užkardos buvo visai prie pat Smiltynės, skulptoriai jiems vis įkliūdavo, jei užsimiršdavo begrybaudami.



Buvo būdų. Visų pirma, per turistų klubus. Mama kažkokiu būdu kelis kartus sugebėjo mane į komandiruotes pasiimti, taip kad europinę Rusiją spėjau pamatyti. O būdas buvo labai paprastas, jei važiuodavo ne viena, ir kolega/kolegė turėjo tame mieste pas ką nors apsistoti, mama įteikdavo "dovanėlę" administratorei, kad ta nepastebėtų, jog viešbutyje gyvena ne suaugęs žmogus, o vaikas ir visai kita pavarde.
Draugai kažkokiu būdu sugebėjo į archeologines ekspedicijas įsitrinti, tai kasmet kur nors į Aziją ar Rusijos stepes važiuodavo, bet ten buvo "sava chebra"



Tai sakote, nieko tokio tikslo siekti bet kokiom priemonėm, net ir skundžiant bendrakeleivius?




Mano kolega buvo paskirtas kažkokį poną iš korejiečių delegacijos šefuot. Sakė, paliko didelį įspūdį: jokio akių kontakto, net su vertėju, jokių emocijų veide, jokio atsako. Bet po to gavo dovanų butelį kažkokios keistos degtinės ir šilku aptrauktą saldainių dėžutę.



Pamenu kaimynas iš kažkokio užsienio parsivežė sultinio kubelių, visi bėgom žiūrėti tokio stebuklo (čia gal kokie 1973 metai buvo), mama pasakojo, kokia apdairi Prancūzijoje buvo, kad nepuolė plėšyti arbatos pakelių, o pažiūrėjo, ką su jais vietiniai daro. Tėtis 1985 m. iš JAV grįžęs apie žuvies pirštelius pasakojo kaip apie didžiausią stebuklą...

O man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko šaligatviai ir fontanas kaime Demokratinėje Vokietijoje.

----

Kita tema. Gal kas pamena, kad vienu metu sovietmečiu buvo atsiradę Magie Noire kvepalų po 60 rublių? Mama su kaimynėmis (universiteto dėstytoja ir vieno tuomet žymaus dailininko dukra) susimetę pinigų vieną buteliuką nusipirko ir po to su pipete dalinosi.

Šitų matyt nebuvo arba juo slėpė nuo manęs. Kas mane tada žavėjo - Dzintars buteliukai. Tupėdavau kaip užkerėta palei juos ir žiūrėdavau.

Aš už uždirbtus SSB rublius pirkau Anais Anais, o mama turėjo Climat ir Fiji. Tokius ir be blato pirkome universalinėje. Kvapas ypač Climat buvo nerealus, kažkada dabartiniais laikais pauosčiau , tai fu...

Tėvas su kaimynu juos nupirko savo žmonoms kovo 8-osios proga. Pardavėja už pusę algos įsiūlė "šltiems". Paskui pagarbiausioj vietoj stovėjo. Mama taupė, mes su sese išpurškėm .

Paskaičiau apie kvepalus, ir parašysiu, ką norėčiau pasiimt iš sovietmėčio - ogi kalėdinius žaisliukus. Ir nesvarbu, kad eilėj stovėdavom su mama po tris valandas, stovėčiau ir dabar, ale kad nėr kur tokių rast - tokių gražių dabartiniais laikais nerandu Lt niekur - tie kiniški ar baltarusiški -ukrainietiški, apteplioti spalvotais klijais, net nepanašūs į mano vaikystės .
Papildyta:

Ot nedorėlės
O pas mus mada buvo sodint ant sofos lėles gražiomis suknelėmis, nes anos irgi retenybė buvo beigi bais vertinga namų puošmena, kai jau pasisekdavo nusipirkt
Tiesa, tokios lėlės susodintos ir darželyje būdavo, vaikams ni ni ni net per metrą prie jų artintis neleisdavo, maždaug, va kokia grupė turtinga, toookias lėles turi, parodymui (nors-papildysiu - panašiai pasijutau neperseniausiai nuėjus užrašyt vaiko darželin - nuo trečio sakinio prasidėjo dejonės, kaip darželis su nustoliu metus baigia, kaip nieko neturi, net patalynę tėvai supirko, tų gpm procentų, aišku, kaip reikia, ir panašiai - tokiu skurdu padvelkė.. nereik nė sovietmečio)
O apie Nidą - kasmet ten važiuodavom, nors tėvai niekada nebuvo partiniai, nors mama pareigas užimdavo - ji žemės ūkio specialistė, ir savo srity visai nemažai pasiekus. O Nidoj giminės gyveno, tai pamenu, kažkokius kvietimus ar leidimus atsiųsdavo.