Nu ir dar pasisakysiu,senelis kitas,lyg toks ir prie bagotesniu buvo,tai isejo pas partizanus,tai po savaites grizo,sake,kad ne jo nervams ziureti ka jie isdarinejo,o juo labiau prisideti,tai gavo 25 metus kalejimo,bet buvo amnestija ,tai visus paleido,tik pasakoju ka senelis sake,nesiputokit labai.
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 20:27)
Kalbėkim apie SAVO prisiminimus 
Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos 
Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. 
Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. Galite jau pradėti, nes mano tėvai šliubą priėmė po Nepriklausomybės paskelbimo būdami garbaus amžiaus, kadangi mama buvo pradinių klasių mokytoja, o tėtis- pareigūnas. Mes su vyru šliubavoti per Atgimimą. Taip, aš slapčia pakrikštyta kaimo bažnyčioje, vyras irgi. Mano klasiokas negalėjo įstoti ten , kur norėjo, nes lankė bažnyčios chorą ir nebuvo komjaunuoliu. Jo tėvus tampė pas direktorę ir sugadino charakteristiką. tikrai nematau romantikos
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 20:27)
Moonte, nereikia taip susiasmeninti su giminių, pažįstamų, kaimynų istorijom Kiekviena istorija pasakojama per savo patyrimo prizmę, kai ką nuslepiant, kai ką pagražinant, kai ką pabaisinant. Jei pakalbėtumėt su dabartinių kalinių giminėm, tai visi ten nuteisti sėdi nekaltai uždaryti, nes gi žmonės šventi buvo, bet va, pavogė vištą-ir gavo iki gyvos galvos 
O kad tą vištą vogdami dar ir šeimininkui galvą nusuko-kažkaip nutyli, nu gi nereikšmingas faktas. Nelabai aš tikiu tom versijom apie tai, kad mokančius vokiečių kalbą, KGB tardė, mat ir kita mano močiutė vokiškai puikiai kalbėjo, bet jokie KGBistai jos nė negalvojo tikrinti, nors nepartinė buvo... Jei uždarė į Bangų 6, vadinasi, galbūt už antisovietinę veiklą. Ir tai būtų tikrai garbinga prisipažinti, nei sakyti, jog tik dėl to, kad mokėjo vokiečių kalbą.
Kalbėkim apie SAVO prisiminimus Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios.
Dabar gi laisvė-ir dauguma jaunesnių žmonių vaikų nebekrikštija, tipo, užaugs, patys pasirinks tikėjimą.
Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės 
O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę.
Kiekviena istorija pasakojama per savo patyrimo prizmę, kai ką nuslepiant, kai ką pagražinant, kai ką pabaisinant. Jei pakalbėtumėt su dabartinių kalinių giminėm, tai visi ten nuteisti sėdi nekaltai uždaryti, nes gi žmonės šventi buvo, bet va, pavogė vištą-ir gavo iki gyvos galvos O kad tą vištą vogdami dar ir šeimininkui galvą nusuko-kažkaip nutyli, nu gi nereikšmingas faktas. Nelabai aš tikiu tom versijom apie tai, kad mokančius vokiečių kalbą, KGB tardė, mat ir kita mano močiutė vokiškai puikiai kalbėjo, bet jokie KGBistai jos nė negalvojo tikrinti, nors nepartinė buvo... Jei uždarė į Bangų 6, vadinasi, galbūt už antisovietinę veiklą. Ir tai būtų tikrai garbinga prisipažinti, nei sakyti, jog tik dėl to, kad mokėjo vokiečių kalbą.Kalbėkim apie SAVO prisiminimus
Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. Dabar gi laisvė-ir dauguma jaunesnių žmonių vaikų nebekrikštija, tipo, užaugs, patys pasirinks tikėjimą.
Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę. kaip tik dabar būtų naudingiau pasakoti, kad tardė, nes buvo kovotojas. Antra vertus, kai beveik šimtametis pasakojo, kad vat taip, iš lovos išviltas išvežtas į kalėjimą... neturiu pagrindo netikėti. jam nuo kitokio pasakojimo niekas nesikeis.
Aš krikštyta, bet mane nuo namų vežė 60 km, nes krikšto mama - mokytoja. Pusesrės krikštytosa mieste - tėvai mano nuvažiavo ir nusivežė su vežimėliu į tolimesnę miesto bažnyčią.
čia aišku, ne persekiojimas
Vat taip laisvai, parapijos bažnyčioje o dabar - draudimo pasėkmės....
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 21:27)
Moonte, nereikia taip susiasmeninti su giminių, pažįstamų, kaimynų istorijom Kiekviena istorija pasakojama per savo patyrimo prizmę, kai ką nuslepiant, kai ką pagražinant, kai ką pabaisinant. Jei pakalbėtumėt su dabartinių kalinių giminėm, tai visi ten nuteisti sėdi nekaltai uždaryti, nes gi žmonės šventi buvo, bet va, pavogė vištą-ir gavo iki gyvos galvos O kad tą vištą vogdami dar ir šeimininkui galvą nusuko-kažkaip nutyli, nu gi nereikšmingas faktas. Nelabai aš tikiu tom versijom apie tai, kad mokančius vokiečių kalbą, KGB tardė, mat ir kita mano močiutė vokiškai puikiai kalbėjo, bet jokie KGBistai jos nė negalvojo tikrinti, nors nepartinė buvo... Jei uždarė į Bangų 6, vadinasi, galbūt už antisovietinę veiklą. Ir tai būtų tikrai garbinga prisipažinti, nei sakyti, jog tik dėl to, kad mokėjo vokiečių kalbą.
Galime kalbėti tik apie save ir savo patyrimą, ok? Jau labai nerimti tie įrodymai, kad mano tėvo dėdės pusseserės vyro kaimynas sakė taip ir taip... Ar jūs PATI buvot, ar girdėjot tą kaimyno pajuokavimą? Ne? Tada, matyt, juokavo ne tik per bulviakasį ir ne tik apie Staliną. 
Kalbėkim apie SAVO prisiminimus Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. Uždraustas vaisius visada saldesnis: kuo daugiau gaudė tikinčius, tuo daugiau žmonės tikėjo ir veržėsi į bažnyčią. Dabar gi laisvė-ir dauguma jaunesnių žmonių vaikų nebekrikštija, tipo, užaugs, patys pasirinks tikėjimą. Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę.
Kiekviena istorija pasakojama per savo patyrimo prizmę, kai ką nuslepiant, kai ką pagražinant, kai ką pabaisinant. Jei pakalbėtumėt su dabartinių kalinių giminėm, tai visi ten nuteisti sėdi nekaltai uždaryti, nes gi žmonės šventi buvo, bet va, pavogė vištą-ir gavo iki gyvos galvos O kad tą vištą vogdami dar ir šeimininkui galvą nusuko-kažkaip nutyli, nu gi nereikšmingas faktas. Nelabai aš tikiu tom versijom apie tai, kad mokančius vokiečių kalbą, KGB tardė, mat ir kita mano močiutė vokiškai puikiai kalbėjo, bet jokie KGBistai jos nė negalvojo tikrinti, nors nepartinė buvo... Jei uždarė į Bangų 6, vadinasi, galbūt už antisovietinę veiklą. Ir tai būtų tikrai garbinga prisipažinti, nei sakyti, jog tik dėl to, kad mokėjo vokiečių kalbą.Galime kalbėti tik apie save ir savo patyrimą, ok?
Jau labai nerimti tie įrodymai, kad mano tėvo dėdės pusseserės vyro kaimynas sakė taip ir taip... Ar jūs PATI buvot, ar girdėjot tą kaimyno pajuokavimą? Ne? Tada, matyt, juokavo ne tik per bulviakasį ir ne tik apie Staliną. Kalbėkim apie SAVO prisiminimus
Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. Uždraustas vaisius visada saldesnis: kuo daugiau gaudė tikinčius, tuo daugiau žmonės tikėjo ir veržėsi į bažnyčią. Dabar gi laisvė-ir dauguma jaunesnių žmonių vaikų nebekrikštija, tipo, užaugs, patys pasirinks tikėjimą. Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę. Nematau prasmes su jumis kalbeti apie savo seima ir t.t. Jus vistiek matysite mezgali, bet ne sirdi. Matyt reikia patirti savo kailiu, kai gyventi be giminiu. As nelinkiu to nei jusu vaikam nei anukam.
Tame ir esme, kad siuo metu kaip jus ivardinot butu garbina pripazinti, bet man asmeniskai pagrazinimu nereikia, as rasau tiesa be pagrazinimu nes ju nereikia. Zmogus buvo visiskai apolitiskas, o i Bangu g. 6 uzdare, kad nuo kankinimu pakriko nervai, liaudiskai sakant isprotejo.
As tikiu savo motina, jus ne? Tuomet man tenka apgailestauti.
Jei norite konkretumo, as pazistu vyro dede, kuris Stalino laikais lageryje praleido 7 metus, uz tai, kad budamas vaiku pakinke kolukio arkli, beje kuris buvo atimtas is ju seimos, ir padejo kaimynei pervezti siena i stalda. Atsedejo tik 7 metus nors buvo skirti 10 metu, Stalino mirtis pagreitino isleidima.
Pazinojau Vytauta Viciuli, na tas kuris susidegino, as su juo sokau folklioriniam ansamblyje, jis buvo mano porininkas. Plestis kas buvo Vytautas Viciulis manau nereikia...
As esu nekrikstyta, mano vaikas nekriskstytas.
Bet manau, kad kiekvienas zmogus turi prigimtine teise tiketi ir praktikuoti savo tikejima. Tarp kitko, sunus svarsto priimti liuteronu tikejima, kai as esu agnostike, vyras nepraktikuojantis katalikas.
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 20:56)
Mano močiutės prisiminimai buvo panašūs. Tik ji, su 5 vaikais, buvo išvežta į dabartinę Kaliningrado sritį ir išvežė vokiečiai. Gryžo po trijų metų, bet tik su 3 vaikais, du mirė iš bado. Senelis namo gryžo dar po metų, iš darbo stovyklos, anot jo.
Kažkaip įdomiai... Kam vokiečiams moteriškę ir dar su vaikais reikėjo vežti į tuometinę Vokietiją, juk ne vokiečiai buvot? Taip, imdavo stiprius vyrus darbams Vokietijoje, vežė žydus į koncentracijos stovyklas, bet ne lietuves moteris su vaikais. Gal Jūsų močiutė pati paskui vyrą išvažiavo?
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 19:27)
Ir ką? Mano seneliai, jau kartojuosi, irgi buvo Sibiran išbuožinti, irgi vieną vaiką palaidojo ten, kūdikį dar, ir tų pasakojimų girdėjusi n+k panašių, bet jie man, anūkei, tebuvo tik pasakojimai, kažkokie mistiški, kažkokios siaubo istorijos(kaip jaunimui dabar siaubo filmai su zombiais), kurias buvo įdomu paklausyti ir tiek. Dėl tų pasakojimų aš dabar ramiai miegu, nesikankinu, ašaros man nebėga, nes TAI BUVO SENIAI.
Tema yra apie SSRS. Ir SSRS apima laikus, kai lietuviai buvo vezami i Sibira, tai ko jus stebites, kad zmones apie tai kalba? Jie kalba i tema, kas cia nesuprantamo.
QUOTE(Ašaka @ 2016 02 28, 20:51)
Kažkaip įdomiai... Kam vokiečiams moteriškę ir dar su vaikais reikėjo vežti į tuometinę Vokietiją, juk ne vokiečiai buvot? Taip, imdavo stiprius vyrus darbams Vokietijoje, vežė žydus į koncentracijos stovyklas, bet ne lietuves moteris su vaikais. Gal Jūsų močiutė pati paskui vyrą išvažiavo?
Ne, senelį išvežė darbams, o moteris su vaikais "patraukė nuo fronto linijos" (močiutės žodžiai)
Beje, Vokietija tai prilygino išvežimui darbams (nepamenu tik kelintais metais, bet jau po sovietų) ir skyrė kompensacijas tiek moterims, tiek vaikams iki gyvos galvos. Mano močiutė dar gaudavo priedą ir už abu mirusius vaikus.
QUOTE(Ašaka @ 2016 02 28, 20:51)
Kažkaip įdomiai... Kam vokiečiams moteriškę ir dar su vaikais reikėjo vežti į tuometinę Vokietiją, juk ne vokiečiai buvot? Taip, imdavo stiprius vyrus darbams Vokietijoje, vežė žydus į koncentracijos stovyklas, bet ne lietuves moteris su vaikais. Gal Jūsų močiutė pati paskui vyrą išvažiavo?
Nors klausimas ne man, bet teko kalbėtis su moterimi, kuri su šeima išvažiavo darbams į Vokietiją. Buvo kažkokia verbavimo akcija, nes mieste plakatai garantavo gerą darbą ir norinčių tiesiog užsidirbti atsirado. Jos tėvai dirbo pas vokiečius ūkininkus ir artėjant sovietams pabėgo į Lietuvą. Čia visi buvo suimti, kaip talkininkavę naciams.
QUOTE(Karusia @ 2016 02 28, 20:23)
Ne, tiesiog džiūgavau, kad :
Laišką iš brolio, kai paėmė į armiją, gavome po mėnesio. Ir grįžo gyvas. Kitokių atvejų buvo pakankamai daug.
kad skalbimas rankomis ir skalavimas upėje stiprino sveikatą.
kad ravėjimas begalinių burokų eilių uždėjo akinius - protingesnė atrodau
kad periodiškai stovėdama eilėse detaliai susipažinau su visuomeninio gyvenimo ypatumais
ir kaip nedžiūgauti?
Laišką iš brolio, kai paėmė į armiją, gavome po mėnesio. Ir grįžo gyvas. Kitokių atvejų buvo pakankamai daug.
kad skalbimas rankomis ir skalavimas upėje stiprino sveikatą.
kad ravėjimas begalinių burokų eilių uždėjo akinius - protingesnė atrodau
kad periodiškai stovėdama eilėse detaliai susipažinau su visuomeninio gyvenimo ypatumais
ir kaip nedžiūgauti?
Vadinasi kaime ne itin kažkas ir pasikeitė, išskyrus mėnesį ėjusį laišką. Nors bala žino per kiek laiko dabar laiškai suvaikšto.
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 20:27)
Ir ką? Mano seneliai, jau kartojuosi, irgi buvo Sibiran išbuožinti, irgi vieną vaiką palaidojo ten, kūdikį dar, ir tų pasakojimų girdėjusi n+k panašių, bet jie man, anūkei, tebuvo tik pasakojimai, kažkokie mistiški, kažkokios siaubo istorijos(kaip jaunimui dabar siaubo filmai su zombiais), kurias buvo įdomu paklausyti ir tiek. Dėl tų pasakojimų aš dabar ramiai miegu, nesikankinu, ašaros man nebėga, nes TAI BUVO SENIAI.
O jus isivaizduokite kaip jus uztikrintai jausmutes zinodama kad jus pasaulyje vienui viena.
Kaip jus aiskintumete savo vaikam, kai jie jus klaus kodel jie neturi seneliu, pusbroliu, kodel nevaziuoja pas gimines i svecius...
Ir ar tikrai jaustumetes rami kaip belgas, tarkim jei istiktu su jumis kokia nors beda, tarkim sveikatos sutrikimas, o vaiku nera kur net laikinai priglausti, jau nekalbu apie galima mirti...
Is to ka rasote supratau, jus nebuvote labai artima su savo seneliais, kitokiu atveju ju patirti isgyvenimai tikrai neatrodytu zuikio dainomis, paprasta istorija.
Papildyta:
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 22:01)
Vadinasi kaime ne itin kažkas ir pasikeitė, išskyrus mėnesį ėjusį laišką. Nors bala žino per kiek laiko dabar laiškai suvaikšto.
Turiu ukininko sodyba ganetinai nutolusia nuo artimiausio miestelio ir gyvenamaja vieta didmiestyje, laiskai, spauda vaiksto panasiai. Skirtumas tik tame, kad as pazistu laiskininke kuri atveza laiksus i sodyba, nes vaisinu ja kavute, o ji mane apsviecia kas vyksta miestelyje, tokios situacijos mieste neisivaizduoju.
QUOTE(Moonte @ 2016 02 28, 21:06)
O jus isivaizduokite kaip jus uztikrintai jausmutes zinodama kad jus pasaulyje vienui viena.
Kaip jus aiskintumete savo vaikam, kai jie jus klaus kodel jie neturi seneliu, pusbroliu, kodel nevaziuoja pas gimines i svecius...
Ir ar tikrai jaustumetes rami kaip belgas, tarkim jei istiktu su jumis kokia nors beda, tarkim sveikatos sutrikimas, o vaiku nera kur net laikinai priglausti, jau nekalbu apie galima mirti...
Kaip jus aiskintumete savo vaikam, kai jie jus klaus kodel jie neturi seneliu, pusbroliu, kodel nevaziuoja pas gimines i svecius...
Ir ar tikrai jaustumetes rami kaip belgas, tarkim jei istiktu su jumis kokia nors beda, tarkim sveikatos sutrikimas, o vaiku nera kur net laikinai priglausti, jau nekalbu apie galima mirti...
Emocijos ir nieko daugiau. Šiai dienai aš be giminių, vienui viena. Aš vienturtė, mano tėtis buvo vienturtis, mamos brolis ir sesė buvo gerokai vyresni už ją. Niekada neturėjau plačios giminės, o mano vaikai turi dar siauresnę. Ir kas iš to? Turėtume kažkaip išskirtinai jaustis?
Visi mes gimstame ir mirštame po vieną. (neatmenu kieno žodžiai)
QUOTE(Moonte @ 2016 02 28, 22:06)
O jus isivaizduokite kaip jus uztikrintai jausmutes zinodama kad jus pasaulyje vienui viena.
Kaip jus aiskintumete savo vaikam, kai jie jus klaus kodel jie neturi seneliu, pusbroliu, kodel nevaziuoja pas gimines i svecius...
Ir ar tikrai jaustumetes rami kaip belgas, tarkim jei istiktu su jumis kokia nors beda, tarkim sveikatos sutrikimas, o vaiku nera kur net laikinai priglausti, jau nekalbu apie galima mirti...
Is to ka rasote supratau, jus nebuvote labai artima su savo seneliais, kitokiu atveju ju patirti isgyvenimai tikrai neatrodytu zuikio dainomis, paprasta istorija.
Kaip jus aiskintumete savo vaikam, kai jie jus klaus kodel jie neturi seneliu, pusbroliu, kodel nevaziuoja pas gimines i svecius...
Ir ar tikrai jaustumetes rami kaip belgas, tarkim jei istiktu su jumis kokia nors beda, tarkim sveikatos sutrikimas, o vaiku nera kur net laikinai priglausti, jau nekalbu apie galima mirti...
Is to ka rasote supratau, jus nebuvote labai artima su savo seneliais, kitokiu atveju ju patirti isgyvenimai tikrai neatrodytu zuikio dainomis, paprasta istorija.
Manau, kad tą vienatvės jausmą labai sureikšminate
Nėra giminių-atsiranda daugybė draugų, kartais draugai tampa artimesni nei giminės Aš turiu tikrai laaaabai daug giminių.
Bet bendraujam tai tik per laidotuves ir metines. Draugų, į kuriuos galėčiau kreiptis vidury nakties ir palikti vaikus laikinai(o taip yra buvę), irgi turiu nemažai Būtent draugų apsuptyje aš nežinau, kas yra vienatvė.Jūs teisi, su tais seneliais, kurie buvo Sibire, mes nebuvome artimi.
Bet labai artima buvau su kita močiute, kuri mane užaugino, jos pasakojimai apie pokarį, apie tai, kaip ją, studentę(ta, kuri mokėjo vokiečių kalbą), naktį vijosi "miško broliai"(o juos visus ji pažinojo) norėdami nušauti tik todėl, kad ji mokėsi institute, man irgi tebuvo pasakojimai, tam kartui baisūs, bet kad dėl to išgyvenčiau... Liko gyva, pasipainiojus grioviui, ir ačiū Dievui.
