QUOTE(darvina @ 2016 03 01, 19:34)
Geras straipsnis apie anuometinę mokyklą ;
http://www.delfi.lt/...a.d?id=68812892
Dabar jau gali atrodyti keistai, bet
mokykloje per pertraukas mokiniams būdavo liepiama vaikščioti ratu po du ar tris it kokiame kalėjime. (tikrai taip, prisimenat? kaži kodėl jie tai sugalvoję buvo) Ir išties, privalomi vilkėti pelės kailiukai tarybinės glamžios rudos ar tamsiai mėlynos uniformos paversdavo visus viena mase.
Kontroliuotas nagų, plaukų ir sijonų ilgis Mokykloje vyravo daug griežtesnė tvarka nei dabar, taigi visada galėdavai sulaukti keistų patikrinimų, kurie kartais išgąsdindavo ar bent jau nemaloniai nuteikdavo. Buvusi mokytoja Aldona (pavardė redakcijai žinoma aut. p.) pasakojo, kad iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, vienas keisčiausių dalykų buvo švaros patikrinimai: Į
domiai atrodydavo, kai mokyklos medicinos sesuo sukviesdavo visus mokinius ir liepdavo nusimauti batus, nusiauti kojines ir parodyti pėdas: ji apžiūrėdavo kiekvieno vaiko ar jaunuolio nagų ilgį, pirštų ir kulnų švarą. Berniukams gal būdavo paprasčiau, nes jiems reikėdavo tik kojines nusimauti, tačiau merginoms tai buvo labai nemaloni procedūra, mat reikėdavo nusimauti kelnes kojines, kurios tikrai nebuvo pats patogiausias rūbas. Tokie patikrinimai vykdavo kasmet!, pasakojo Aldona. Visus švarius ir nešvarius mokinius medicinos seselė suregistruodavo, o neprisižiūrinčius perspėdavo atidžiau praustis ir dažniau naudoti nagų karpymo žirklutes. Taip pat ji visą informaciją perduodavo auklėtojai, o ši informuodavo tėvus. (va šitą irgi pamenu, nors asmeniškai tai čia nematau nieko blogo. higienos ugdymas dar nei vienam nepakenkė)
Dabar kojų nagų ilgis kiekvieno asmeninis reikalas, o anksčiau niekas nesismulkino ir su tokia informacija anaiptol nesielgė diskretiškai. Kadangi kiekvienas pylos gaudavo jau pas seselę, tai mes visi žinojome, kuris bendraklasis vaikšto nesiprausęs ar apšepęs, pasakojo ponia Aldona. Patikrinimų būta ir daugiau: matuotas berniukų plaukų ir mergaičių sijonų ilgis. Aldona pasakojo, kad į metus pora sykių klasėje pasirodydavo direktorius, kuris suglaudęs du pirštus rodomąjį ir didįjį juos pridėdavo prie kiekvieno vaikino švarko, ant kaklo. Jei pirštai įtilpdavo tarp švarko ir plaukų, tai vaikino plaukai buvo tinkamo ilgio. Jei plaukai būdavo kiek ilgėlesni ir kaklas buvo matyti tik per pirštą, tai auklėtoja gaudavo įspėjimą ir turėdavo priversti mokinį apsikirpti, pasakojo Aldona. Dar apie vieną patikrinimą DELFI pasakojo sovietmečiu mokyklą lankiusi Danguolė. Ji prisiminė, kaip mokyklos direktorius išrikiuodavo visas mergaites į eilę ir matuodavo sijono ilgį. Tuo metu žinot, jau visoms rūpėjo daugiau kojų parodyti ir būti madingoms, o čia tas direktorius, skaičiuojantis nelemtus centimetrus. Pamenu, kad buvo nustatytas sijono ilgis, ir trumpesnių dėvėti nebuvo galima. Prie vaikų akių sumušė dukrą Nuobaudos, kaip pasakojo Aldona, buvo aiškiai suskirstytos ir turėjo gradaciją pagal griežtumą. Visų pirma, atvesti į doros kelią bandydavo auklėtoja, vėliau vaikas būdavo svarstomas klasės susirinkimuose, jam būdavo rašomi dvejetai už drausmę. Vaikas ir jo tėvai galėjo būti iškviesti ir į mokytojų posėdžius. Pamenu, kaip viešai buvo pažeminta viena bendraklasė, nuolat bėgusi iš pamokų. Nors jos mama buvo alkoholikė, auklėtoja ją vis vien pasikvietė į mokyklą. Pamenu, visi sėdime klasėje, auklėtoja pasako kažkokią kaltinamąją kalbą, o mergaitės mama netenka kantrybės ir prieš mus visus pradeda lupti savo dukrą diržu. Baisiausia buvo tai, kad auklėtoja stovėjo ir nieko nedarė. Kaip vėliau paaiškėjo, ta mergina valkatavo išeidavo iš namų, dingdavo, grįždavo tik po kurio laiko... dalijosi prisiminimais Aldona. Ar taip nutikdavo visiems, bėgdavusiems iš pamokų? Gal anksčiau tokio masinio bėgimo iš pamokų, kaip dabar, nebuvo. Dažniau visi klasės mokiniai iš kvailumo ar įdomumo bėgdavo kartu, norėdami tai išbandyti. Aišku, būdavo tokių, kurie turėjo polinkį tai daryti dažnai, tačiau juos po aštuntos klasės nukeldavo į profesines mokyklas, pasakojo Aldona ir pridūrė, kad tikriausiai nėra nė vieno mokinio, kuris per savo gyvenimą nebūtų bent kartą pabėgęs iš mokyklos. Anot pašnekovės, jei, išbandžius visas priemones, vaiko nepavykdavo atvesti į doros kelią, jį atiduodavo milicijai taip vadinamajam nepilnamečių kambariui, o tada jau dažniausiai grėsdavo šalinimas iš mokyklos ir kolonija.
Paklausta, ar mokytojai taikydavo fizines bausmes, Aldona negalėjo atsakyti: Sklandė gandai, kad fizinės bausmės buvo paplitusios, tačiau to savo kailiu nesu patyrusi ir savo akimis nesu mačiusi. Būdavo kalbama, kad mokyklose smurtauja vyrai mokytojai, mat jie yra stipresni, tačiau aš su tuo tikrai nesusidūriau, tikino moteris. Viešo gėdinimo kultas Iš bausmių sistemos matyti, kad tik kas nutinka, ir
mokinys atsiduria klasės ar aktų salės priekyje, yra rodomas pirštais ir viešai gėdinamas. Aldona prisiminė, kad jai besimokant panašiai iš mokyklos buvo pašalintos ir dvi nėščios merginos: Pamenu, kaip tada visi buvome sukviesti į aktų salę, mums buvo paaiškinta, kokia yra situacija. Buvo pasakyta, jog šios mokinės negalės mokytis, nes nepateisino gero mokinio vardo. Jos buvo išmestos iš mokyklos be teisės sugrįžti, pasakojo ponia Aldona. Ji tvirtino, kad panašiai vykdavo ir mokinių išvežimas į kolonijas. Rengiantis išvežti kurį nors mokinį, visi būdavo sušaukiami, būdavo pristatoma, ką blogo jis padarė, kokiems drausmės reikalavimams nusižengė ir kur yra vežamas vadinamajam perauklėjimui. Kaip dabar vaikus iš mokyklos paima policija, ir niekas net nesuuodžia, kas nutiko, taip anksčiau juos išveždavo kaip įmanoma viešiau, kad tik visi sužinotų ir išgirstų, ką jis blogo ar netinkamo padarė, pasakojo moteris. Ši taisyklė būdavo pritaikoma ne tik mokiniams, bet ir mokytojams ar mokykloms: Jau kiek vėliau, devinto dešimtmečio pradžioje, per vieną profesinės sąjungos susirinkimą buvo pasakyta, kad mokykloje nutiko labai bjaurus įvykis. Visi kraipė galvas ir sprendė, kas čia nutiko. Galiausiai paaiškėjo, kad vienas mokinys, vakare bėgiodamas mokyklos stadione, ėmė ir nusikeikė. Tą keiksmažodį išgirdo greta buvę žmonės. Vyraujant skundimo kultūrai, jie iškart paskambino į švietimo skyrių. Mokyklos valdžia tada gavo labai daug įspėjimų ir kaskart buvo minima per rajono valdininkų ir mokytojų posėdžius, pasitarimus. Visi buvo sustatyti ant ragų ir dar ilgai kentė gėdą, dėl to, kad mokinys savo asmeniniais tikslais būdamas mokyklos teritorijoje ne pamokų metu nusikeikė, pasakojo buvusi mokytoja.
Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/...a.d?id=68812892
iki skausmo pažįstama viskas