QUOTE(Ašaka @ 2016 02 28, 20:51)
Kažkaip įdomiai... Kam vokiečiams moteriškę ir dar su vaikais reikėjo vežti į tuometinę Vokietiją, juk ne vokiečiai buvot? Taip, imdavo stiprius vyrus darbams Vokietijoje, vežė žydus į koncentracijos stovyklas, bet ne lietuves moteris su vaikais. Gal Jūsų močiutė pati paskui vyrą išvažiavo?
QUOTE(darvina @ 2016 02 28, 20:58)
Nors klausimas ne man, bet teko kalbėtis su moterimi, kuri su šeima išvažiavo darbams į Vokietiją. Buvo kažkokia verbavimo akcija, nes mieste plakatai garantavo gerą darbą ir norinčių tiesiog užsidirbti atsirado. Jos tėvai dirbo pas vokiečius ūkininkus ir artėjant sovietams pabėgo į Lietuvą. Čia visi buvo suimti, kaip talkininkavę naciams.
vargu ar kas ėmė darbams moterį su mažais vaikais
galbūt kažkokia kita 'programa'?
Žinau, kad kaime buvo perkelta moteris su vaikais, rusė/baltarusė ar kažkas panašaus

ją samdydavo iš gailesčio kažkokiems darbams, kad nemirtų badu ir šventai piktinosi, kad vaikus girdo namine, kad ramiau miegotų. Du jaunėliai protiškai nelabai sveiki buvo, tik dukra užsikabino už normalaus gyvenimo (jos sūnus su mano broliu klasiokai buvo)
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 21:01)
Vadinasi kaime ne itin kažkas ir pasikeitė, išskyrus mėnesį ėjusį laišką. Nors bala žino per kiek laiko dabar laiškai suvaikšto.
JOooo? jūs irgi skalbiate rankomis patalynę ir skalaujate upėje? ravite burokus, kad jums duotų! nusišienauti kokią paupę, kuri šiaip jau iš jūsų senelio atimta?
Jūsų sūnus ar brolis išvežtas tarnauti į kariuomenę Sibiran ar Afganistanan? Laiškas ateidavo per 10 dienų. Neatėjo - praktiškai lauk nelaimės.
Su broliu beveik anekdotas išėjo, ans pas mus šnekutis. Kažkam prasitarė, kad senelio brolis Amerikon pabėgo... Kariuomenėn pateko Sibiro šiaurėje, ir per patį pirmą mėnesį pradėjo klausinėti, ar toli Vorkuta, ten giminės gyveną...

Jį vieną perkėlė į kitą dalinį į vidurį Sibiro
QUOTE(Maja Di @ 2016 02 28, 21:31)
Mes su sese krykštytos to pačio miestelio bažnyčioj kur gyvenom

. Nors mama ir mokytoja buvo, mano krikštamotė irgi mokytoja, bet ne ten pat gyveno. Niekas mamos nepersekiojo, gal todėl, kad nepartinė buvo, gal bažnyčia su partija buvo nesuderinama

.
Tada kiek įmesdavai į dėžutę, tiek užtekdavo, dabar savos "stafkės", neturi pinigų- nei komunijos nei šliubo negausi

. Užtat džiaugiuosi, kad dabar galima rinktis. Anksčiau ateidavai į bažnyčią, kur ramybe dvelkdavo, dabar ateini ir iš karto skolingu jauties, gerai dar, kad bilietų prie durų neplėšo

.
Mano krikšto mama buvo nepartinė. Bet žinojo, kad būtų išėjusi iš darbo.
Darbovietę keitė po to, kai atsisakė eiti į bažnyčią registruoti vaikų, kurie eina į šventę. Perkėlė į prastesnę, toliau nuo miesto, mažiau pamokų...
Kaip gerai, kad tu žinai tas stafkes, aš va vaikštau, o nežinau. Ir komunijos vaikas priėjo

kažkokion ne tokion matyt vaikštau, ne tavo įsivaizduojamon.

ir jaučiuosi ten gerai. Ramiai. Neramu, kai kažką negero padarau.