Sovietinio konclagerio spindesys ir skurdas

Diskusija vyksta temoje apie sovietinį koclagerį su visais pliusais ir minusais. Nesuprantu, kodėl tie minusai taip pačią erzina ? Tada tikrai neleiskite savo vaiko į istorijos pamokas, nes neduok Dieve, mokytoja jam pripasakos visokių baisybių, kurios buvo SENIAI.
Aitmatovo knygą "Ilga kaip šimtmečiai diena" apie mankurtus - puikus pvz. apie istorinės atminties nebuvimą.

Gal tame ir problema kad ne analizuojat.
Papildyta:


Ju ka nors apie Stokholmo sindroma girdejote... Galimai.

Viska suprantu,labai megstu,net sakyciau myliu istorija,bet tiesiog man malonu dalintis prisiminimais,nostalgija turbut mama pasakoja apie sunkia buiti,as net to neprisimenu,ledu ir saldainiu parduotuveje visada buvo,man nereikejo nei skalbti,neivirti,nei eilese stovet,ir labai malonu kai paskaitau apie paprasta anu laiku gyvenima.idomu labai.

Tai tik reikia džiaugtis, kad pačios ir vaikelio gyvenimas ramus. Mano dukra irgi nesupranta, kad tokie sovietmečio laikai buvo ir aš labai laiminga, kad ji gyvena Nepriklausomoje Lietuvoje, nors su problemomis ir skauduliais.

Mano močiutės prisiminimai buvo panašūs. Tik ji, su 5 vaikais, buvo išvežta į dabartinę Kaliningrado sritį ir išvežė vokiečiai. Gryžo po trijų metų, bet tik su 3 vaikais, du mirė iš bado. Senelis namo gryžo dar po metų, iš darbo stovyklos, anot jo.

Tik jie savo baisius prisiminimus naudojo kiek kitaip. Jei kas iš giminės jaunesnių pradėdavo rypuoti ''kaip blogai", tai jie papasakodavo kokią dalelę iš savo patirties ir po klausdavo "na tai kaip, tau vis dar labai blogai? Tai gal kiečiamės?"

Žaviuosi savo seneliais ir prosenele, nes ji taip pat panašiai darydavo (nors seneliai iš mamos pusės, prosenelė iš tėčio). Žmonės praėję tokius baisumus, netektis, badą, nepriteklių, o gyvenimo džiaugsmo neprarado. Pabumbėdavo ant tų sovietų, bet visada akcentai buvo dedami ant, tegul ir nedidelio, bet ko nors gero.

Zmogaus vaikyste ir duota tam kad gebetu atsiriboti nuo bjaurasties. Bet jei vaikysteje jos nematei tai nereiskia kad jos nebuvo. Itariu ir Igarkoje, tam pragare gyvene zmones, ju vaikai irgi turi is ten geru prisiminimu. Tai dievo dovana zmogui, gebejimas beviltiskose situacijose izvegti grozi, rasti kruopelyte dziaugsmo.

Matomai skirtingi vaikai buvome... Mano vaikyste apkartino zinojimas, kad svetimiems nevalia pasakoti apie savo kilme, ka tevai tarpusavyje ar su draugais kalba, neduok dieve neprasitarti, tarkim, kur guli Solzenycino ir kitu uzdraustu rasytoju knygos skaitomos tevu ir t.t. ir t.t. Labai dziaugiuosi, kad nudienos vaikai net nesuvokia tai ka teko patirti man ir kitiems vaikams.

As dziaugiuosi,tikrai,bet kazkaip juk ne viskas buvo tik blogai ,mama sako,kad vienas dalykas jai labai patiko,tas,kad zmones buvo uztikrinti del rytojaus,daug maz zinojo,kad ramiai gyvens,nieks is darbo neismes,nors nekeistu anu laiku i dabartinius nei uz ka,vis dziaugiasi,kad dabar tokia buitis lengva,tik tas neuztikrintumas del ateities neramina.

Mano prisiminimus apkartino vyro tampymas į KGB su tikslu užverbuoti, nes turėjo vykti į VDR, kad jis sektų kolegas. Atsimenu, kai grįžo namo visas mėlynas iš pasiutimo. Man pačiai, dar jaunai specialistei, irgi partija lipo ant sprando, kad praneščiau apie bažnyčią lankančius bendradarbius. Tas pastovus "ant kabliuko" laikymas labai nervino, nes kaskart buvo primenami giminaičiai, gyvenę už sienos.

Mano tetis jau anuomet toki uztikrintuma vadino, lenciuginio suns svajoje garantuotas srebalas ir gultas, o pasirinkimo laisve valdyti savo gyvenima atimta.

As nematau trukdziu siais laikais buti uztikrintu savo ateitimi.
Zinoma, negalima numatyti smulkmenu, tarkim sveikatos sutrikimo, bet tikrai negali sakyti kad siuo metu negali zmognes jausti uztikrintais.
**********

As kartais pagalvoju kad va tuos zmones, kurie idealizuoja sovietine praeiti, jei butu laiko masina is nudienos patalpinti atgalios... Idomu, nudienos vatrotojisko poreikiu istvirkinti zmones ar sugebes buti laimingi anuomet



Va cia yra yra baisiausia sios sistemos apraiska, kai prievartaujamos zmoniu sielos. Santazo budu zmones verciami isduoti savo idelalus, vertybes.

na, į tą ubagystę kaip pažiūrėsi... Mano močiutės tėvai nebuvo turtingi, 20 ha trims broliams. Vienok jaunėlį, kaip sakoma 'zimagorą' suėmė, nuteisė 15 metų. už antitarybinę veiklą - partizanavimą" . iš vaikystės žinojau, kad suėmė ne tą, kažkoks bndrapavardis lyg ir buvęs, dabar randu, kad suėmė, nes tarnavęs kariuomenėje. Suėmė namuose, iš lovos ištraukė, toks baisus buvęs partizanas....


tai, ką žinojai tu, pašalinis žmogus, nebūtinai reiškė tą patį šeimai. Ypač jei tėvai, tarkime buvo mokytojai ar pan. Tuo atveju galėjo būti išmesti iš darbo. O mergina gauti įrašą charakteristikoje 'religinga', kas reiškė, kad gali stoti į kokią techninę specialybę. Tarkim Panevėžio fakultete.... Ir tai nereiškė 60-ųjų. Taip buvo du metai iki mano baigimo - mergaitė gavo įrašą ir... Dainų dainelės laureatė išėjo į technikumą žemėtvarkai vietoje Konservatorijos... Čia mergaitė, lankiusi tą pačią raudoną bažnyčią.

Gėjų sovietų sąjungoje, aišku, buvo, kaip ir seksas kad buvo. Jie buvo persekiojami. Buvo straipsnis - 3? metai kalėjimo. ir sprendimas iki gyvenimo galo - jokio pedagoginio darbo. Pažįstu porą moterų, turėjusių oficialias santuokas su tokiais. VIenu atveju - merginai tiesiog užupudrino smegenis ir buvo didelis šokas. Kitu atveju - sėkmingas tarpusavio sandėris - vaikas gavo pavardę, alimentus, vyras gavo antspaudą 'vedęs ir turi vaikų', škias ne gėjus.

Ne, tiesiog džiūgavau, kad :
Laišką iš brolio, kai paėmė į armiją, gavome po mėnesio. Ir grįžo gyvas. Kitokių atvejų buvo pakankamai daug.
kad skalbimas rankomis ir skalavimas upėje stiprino sveikatą.
kad ravėjimas begalinių burokų eilių uždėjo akinius - protingesnė atrodau
kad periodiškai stovėdama eilėse detaliai susipažinau su visuomeninio gyvenimo ypatumais
ir kaip nedžiūgauti?

atsirastų tikrai, teko sutikti buvusių partinių funkcionierių šeimas, jie tikrai gyveno žymiai geriau, nei dabar, kadangi pareigos užtikrindavo sotų gyvenimą, spec. parduotuvės asortimentą, keliones net pas tuometinius kapitalistus, asmeninį vairuotoją ir galiausiai - visų baimę ir tariamą pagarbą. Dabar gi eiliniai pensininkai ir jų vaikai be blato nekaip negali prasimušti. Todėl kaskart varo ant nepriklausomos Lietuvos net žandai kaista .Manau, mielai tokie atsuktų laikrodį atgal ir dar šitoje temoje sudalyvautų.

Moonte, nereikia taip susiasmeninti su giminių, pažįstamų, kaimynų istorijom Kiekviena istorija pasakojama per savo patyrimo prizmę, kai ką nuslepiant, kai ką pagražinant, kai ką pabaisinant. Jei pakalbėtumėt su dabartinių kalinių giminėm, tai visi ten nuteisti sėdi nekaltai uždaryti, nes gi žmonės šventi buvo, bet va, pavogė vištą-ir gavo iki gyvos galvos O kad tą vištą vogdami dar ir šeimininkui galvą nusuko-kažkaip nutyli, nu gi nereikšmingas faktas. Nelabai aš tikiu tom versijom apie tai, kad mokančius vokiečių kalbą, KGB tardė, mat ir kita mano močiutė vokiškai puikiai kalbėjo, bet jokie KGBistai jos nė negalvojo tikrinti, nors nepartinė buvo... Jei uždarė į Bangų 6, vadinasi, galbūt už antisovietinę veiklą. Ir tai būtų tikrai garbinga prisipažinti, nei sakyti, jog tik dėl to, kad mokėjo vokiečių kalbą.
Galime kalbėti tik apie save ir savo patyrimą, ok? Jau labai nerimti tie įrodymai, kad mano tėvo dėdės pusseserės vyro kaimynas sakė taip ir taip... Ar jūs PATI buvot, ar girdėjot tą kaimyno pajuokavimą? Ne? Tada, matyt, juokavo ne tik per bulviakasį ir ne tik apie Staliną.

Kalbėkim apie SAVO prisiminimus Pvz, dabar akcentuoja, kad seniau persekiodavo, kas eina į bažnyčią. Nežiūrint to, galiu galvą duoti nukirsti-visos čia diskutuojančios yra pakrikštytos Ir pirmos komunijos priėjusios, ir šliūbą paėmusios. Uždraustas vaisius visada saldesnis: kuo daugiau gaudė tikinčius, tuo daugiau žmonės tikėjo ir veržėsi į bažnyčią. Dabar gi laisvė-ir dauguma jaunesnių žmonių vaikų nebekrikštija, tipo, užaugs, patys pasirinks tikėjimą. Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę.