Vaikas nekalba 20

nu taip matyt mane ir ta mama, kad reik tik privaciai kreiptis, kad irasu nebutu, nes sunus veliau lakunu but negales... Tapo jis tuo lakunu, deja...

Psichologe Wekslerio testa ivertino 90. Bet psichologiniu problemu mes turim. Man sako, negalvokit, kad bus blogai. As jau dabar matau, kad yra blogai. Asaros namuose ir darzelyje beveik kiekviena ryta, nors su tais paciais vaikais kartu nuo 2 metuku. Adaptacija labai sunki ir kuo vyresne tuo dazniau pasako, kad nenori ir nedarys. Su logopedais dirbam 4 kartus savaiteje, plius darzelyje. Psichologas, kineziterapeutas, osteopatija, sokiai, kai lieka laiko baseinas Vaikas pavargo ir jis jau nebenori mokytis... Daznai, kai namuose bandau su ja dar padirbeti, pasako "as moku kalbeti"

Mergaite atrodo protinga ir gabi, geras tarimas, gerai skaiciuoja, bet kartu su veluojancia kalba ji daznai nesuvokia zodines informacijos. Ar as tureciau eksperimentuoti, neprasyti integruoto mokymo, o po metu kartoti pirmos klases kursa? As negaliu kartu sedeti klaseje, kad zinociau kokie reikalavimai ka reikia ismokti, kaip jai sekasi, ar tikrai viskas yra taip kaip ji sako. Ji nepapasakos man, nes stringa rislus gyvas pasakojimas. Nesvarbu, kad ji jau visai neblogai pasakoja is paveiksleliu.

O tai gal nukraukit vaiku kazka, kam toki kruvi sudejot? jau vien logopede yra "burelis", kuris vaika uzima maksimaliai
Bandykit pasakas is CD klausyti, jei yra galimybe ziurint paveikslelius tu pasaku, ale trys parsiukai, reikia lavinti fonemine klausa, maniskiui tas pats info suvokimas is klausos zemas, is vaizdo genialus. 90 yra laba gerai
Del integruoto ziurkit taip, geriau paprasykit inegruoto ir maza dali tik svarbiausiu dalyku, t.y. lietuviu kalbos kaip individualu ir darba su specu, jei reiks padidinsit, parasysit nauja pareiskima. Juk su integruotu jus rasot, i kokias pamokas vaikas ena su visais vaikais, dirba klaseje, i koias pamokas vaikas eina individualiai. Pradineje, muzika, daile, gamts pazinimas, fizine kultura,matematika tikrai vaikas gali eiti su visais, liks tik lietuviu, kur reiks padirbeti individualiai, jei matysite, kad sunkeja reikalai ir daugiau reikia suvokimo girdimosios info priimti pvz. matematikoje, ar gamtos pazinime, papildysite, o jei viskas gerai eisis, tai kitais metais to ir viso nebereikes. Intgruotam mokymui KAS METAI reikia naujos pazymos
O del verkimo, maniske paskutinius trejeta metu irgi del mazos priezasties verkia raida normali, kalba is brolio nukopijuota, dirba su logopede, psichologinis nuovargis kad reiks eiti dirbti su logopedu, psichologu kas diena, vakui didziulis, leiskit pabuti ir vaiku...padarykit pertraukas kazkur, kad info susiguletu

aš irgi, nepykit, manau kad JŪS turit psichologinių problemų (kaip rašot - mes turim).
ašaros gali būti, nes nepatinka darželis, būna tokie vaikai mokykloje jaučiasi puikiai.
dirbat jūs per daug, vaikas pervargęs. irgi gali būt ašaros nuo to.
dirbti namie nereikia. namie reikia dūkti per kalbą. o ne nurodinėti vaikui kad jis "nemoka kalbėti".

taip, turėtumėt eksperimentuoti, neprašyti integruoto mokymo, ir gal jums jokio kurso nereikės kartoti, vieni gabesni matematikai, kiti lietuvių kalbai ir nėra čia nieko tokio siaubingo, jei geras tarimas, gerai skaičiuoja, atrodo protinga ir gabi - tai ko Jums atsirprašant dar trūksta? stringa rišlus gyvas pasakojimas - pamėginkit vieni kitiem pasipasakot, bet kad jis stringa, tai visai dar nereiškia, kad žmogus, jei bus išmokytas skaityti iki mokyklos, iš tikrųjų nesuvoks žodinės informacijos.
va maniškė iki šiol nekenčia rišliai gyvai pasakoti, ypač paklausta, gali tik "savo noru", kaip sakė mokytoja, maniškei galėtų mokytojos ir nebūti, nes viską išmoktų iš vadovėlio, pasiskaitytų ir suprastų, bet va mokosi puikiai. per daugybę testų ir kontrolinių, buvusių per pusę metų (rašo kartais kas savaitę iš visų dalykų, retai kas dvi) -trys klaidos išvis. dvi diktante, viena matematikoj.
pasitikėkit savo vaiku ir duokit jam pabūt vaiku ir viskas bus puikiai.
o pradėsit su ta individualizuota -mokytojai ims jūsų vaiką nuvertint net tada, kai jau "išeisit" iš jos. vieninteliu atveju svarstyčiau, jei ketinčiau po pirmos klasės keisti mokyklą. bet ir tai - kam????

Jei jums specai sako, kad nebus blogai - tai gal reik jais patikėti? Tas "aš matau kad bus blogai" kartais būna tiesiog užsiciklinimas, nepasitikėjimas savo vaiku ir net noras, pasąmonėj, kad būtų blogai, kad jis būtų priklausomas nuo mūsų. Taip, jūs negalėsit sėdėt kartu. Bet ir nereikia. Kartu su jūsų vaiku sėdės mokytojas, ir jei kažkas bus ne taip - jis jums ir papasakos, kas ne taip, vaiko neprireiks Tiesiog kaip nekalbiukės mama užsimegzkit nuo pradžių gerus santykius. Tikrai nepralošit.

Stripuli, truputi per kategoriskai cia. Mokytojai gal ir be kokios pakeistos programos vaika nuvertinti, kad jam va ten nesiseka ir negeba. Vaiko geroves komisijoje jie mato dokumentus, kur ir kaip reikia vaikui padeti, dirba ir spec preadodas, ir logopedas su tom bedom, taip kad jei vakas mokosi pilnai klaseje, tik su vienu dalyku jam padda (o tiki vaiku patikekit mokykloje daug) niekas ten nurasneti, ar segti etikeciu neprades iki tiek, kad reiks keisti mokykla.
Manau reiktu paklausti psichologes, koks balas yra kalbos suvokimo is kalsuso, koks is vizualikos, lyginant su vidurkiu. Jei skirtumas didelis, manau, kad reikia padeti vaikui, nes ir mokykla vaikai, kitokie dalykai, pamokos, adaptacija, vis tiek vaikui sunkiau susikaupti, o dar dirbti ties dalyku, kuris sunkiai sekasi (maniskiui kalbos supratimas lietuviskai is klausos sudaro dideli sunkuma, bet jo skirtumas buvo mazdaug toks 2 is 100 suvokimas is klausos ir 98 is 100 suvokimas is vaidzo, augnom suvokima is kalbos, ir per pora metu jis uzaugo iki 85 is 100, bet jis GAVO PAGALBA).
Del dabartinio kruvio vaikui, galiu apsakyti, kad as vien perskaiciusi pavargau kap mama nepavargsta, nes turi ne tik sita viena viena vaika...as neisivaizduoju manau jums reiktu kokios sanatorijos atsipalaidavimui, nes paciai nervai labai zvimbia nuo rupescio

sveikos

rekomenduokite koki sporto bureli vaikams su raidos sutrikimais. Vakar buvome Tapk Cempionu Zirmunuose, tai totalus bardakas Vaiku virs 20, nors skelbiasi, kad iki 15 buna, treneriai nesusitvarko net dviese, vieki kitiems per galvas lipa, jokio "palauk savo eiles" ir panasiai. Naudos nulis.

Oho kokie pareiškimai. Stripuli, ar labai seniai tu čia po temutę blaškeisi, nežinodama, ką daryti? Ar pasitikėjai specialistais, ar nedėjai čia jų į šuns dienas? Ar nesakei, kad tavo mergaitė niekada nekalbės, kad tu neturi vilties, ar nebuvai pati užsiciklinus ir nepasitikėjai savo vaiku? Kaip viskas dabar kitaip atrodo iš anos barikadų pusės, kai viskas pasisuko į gerąją pusę.....ne visiems taip, deja, pasisuka ir ne visi vaikai turi tik kalbinių problemų. Dauguma vaikučių turi kompleksą bėdelių. Mums reikalingi ir logopedas, ir kineziterapeutas, ir masažistas, ir ergoterapeutas, ir spec. pedagogas.
Mūsų atveju taip pat visi specialistai( išskyrus sanatorijų psichologes, kurios mane palaikė dėl trišalės) - tai buvusio jo spec. darželio aulėtoja ir logopedė, PPT darbuotojos varyte varė į mokyklą. Aš pati mačiau, kad jam dar ne laikas. Niekas niekada nepasakys, kas geriausia jūsų vaikui, kaip pati MAMA.
Pas mus pirmas dvi savaites mokytoja net nėjo (aš neleidau) - jam ir taip buvo adaptacinis šokas po spec. darželio paprastame darželyje (kur 8 sunkūs vaikai, kur 22 sveiki). Dar po to jis pradėjo labai sirgti. Tai realiai mokytis pradėjom tik lapkričio mėnesį. Ką galiu pasakyti - mokslai sekasi labai sunkiai - ir žaliuojam, ir juoduojam, ir mėlynuojam. Nors iki mokyklos laisvai skaičiavo iki 100 ir daugiau, skaitė skiemenimis. Eilėraščius mintinai labai greit išmoksta ir sako prieš visą salę. Čia ne rodiklis. Mąstymas, suvokimas - va kur esmė. Kiekvieną pratimą darau kartu. Viena mokytoja iš dviejų pareiškė, kad apie antrą klasę net kalbos nėra, aplamai dvejoja ar jis galės mokytis bendroje mokykloje, kad reikia į spec. O PPT mums primygtinai liepė eiti į pirmą klasę, ir sakė, kad tikrai vaikas pasiruošęs, kad aš nepasitikiu be reikalo, kad viskas bus gerai. Kad visada mamos bijo. ... Dabar gi mokytojos tik vienbalsiai pritaria, kad labai gerai, kad sudarėm trišalę sutartį ir kad jis dar ne mokykloje.
Jis skaito gerai. Tik ilgesnius žodžius skiemenuoja. Supranta tekstą, klausimus atsako (na namie aš skaitau negreit, du kartus. Tada klausinėju). Klasėje turbūt mokytoja skaito žymiai greičiau. Tada aišku bus problemų su teksto suvokimu. Rašo labai gražiai, kai kur gražiau už mokytoją. Bet dirba labai lėtai. Labai kruopščiai. Žodžius diktante taip pat parašo gerai. Bet galvoja kiekvieną raidę, ištaria garsiai - tada parašo. Aišku, kad mokykloje bus tempai kiti.
Vat matematika sunkiausia. Kur sudėt, atimt. 2+5+X=9
arba 8-3-X=2 labai sunkiai mums tos lygtys dar einasi. Dabar jau pagaliau pradeda suprasti išbarstytų skaičių parašymą didėjimo, mažėjimo tvarka - reikėjo padirbėt. Jis nesupranta užduočių teksto, jam neužtenka perskaityti užduotį. Reikia paaiškinti, tada padaro. Na , kur lengvesnis, trupesnis tekstas - tai supranta. Bet jei tarkim - " surask lyginius ir nelyginius skaičius. Lyginius parašyk didėjimo tvarka, nelyginius - mažėjimo". Jam per ilgas tekstas. Tada jau reikia paaiškinti.
Dabar nuo pirmokų atsiliekam 2 mėnesius pagal pratybas. Tai mes dar nesimokom muzikos, dailės.
[quote=neja,2016 02 28, 16:47]
Po to ne visi tukstancius uzdirba, ir gali privaciai specialistus samdyti, kad kazkiek vaikui padeti. Ka daryti tiems, kurie neturi pinigu?
Aš paskaičiavau, kiek specialistų per mėnesį dirba su mano vaiku (logopedai du, spec. pedagogas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, masažistas). Tai jei samdyti privačiai ir skaičiuoti 50 lt (arba 15 eur)/30 min, tai man mėnsiui tektų sumokėti
2 600 litų arba 753 eur.

Stripuli..as tik noriu pasakyti, kad jusu semes istorija yra puiki ir dziuginanti, bet patirties su mokykla, inegruotu mokymu, jus neturit uzkulisiu irgi nelabai zinot ir...kiekvienas vaikas kitoks.
As pradzioje sutikau su inegruotu mokymu pirmams trimestrui, pasiziureti, kaip seksis ir..sekesi gerai, bet palikom tiems metams, nes lietuviu vis tiek buvo sunku, nors mokytoja ir ismoke ji skaityti...o paskui skirtumas tik didejo, didejo, tempas letas kiso koja..ir integruotas va jau 9 metus. Ir nors dabartineje mokykloje jie neuzdavineja namu darbu, dabar sutiko sumanim, kad reikia, nes tiesiog per mazai pamoku jam, per letas, nespeja padaryti, o jie namie pakartojam, klaseje dirbasi visai kitaip. Taip, as ruosiu pamokas su 16meciu, anglu jis ateina pas mane ruosti, grynai delto, kad as buciau salia, padaor pats, paklausias kartais ar teisigai raso, biologija vakar abu ruosem ir as normaliai prisimininejau mokyklos kursa pvz. klausimas teste yra kaip vadinasi duju perejimas is alveoliu i kapiliarus, bet per visa skyriu nei sykio neparasyta nei apibrezimas, nei pavadinimas nu gerai as zinau vyras medikas irgi zino ir paaiskinti gali...bet
Man ne geda, kad padedu vaikui ruosti pamokas

Na lietuvoje tiek smulkemiskai ir visko bando vaikui prigrusti i galva.(na ir nelabai suprantu kam 16meciui apie ta penesima zinoti, turbut ir seimos daktaras neatsakytu)...o trumpiau as jauciausia daugiau visko zinanti tik baigus 12 klasiu,nei po magistro studiju.....

Nu as zinojau difuzija vadinasi ir tai naturalu, tik kodel teste klausia, kai vadovelyje ner, nors procesas aprasytas.
Seimos daktarai apie tai nekalba nes cia biologiniai dalykai ir tyrimai parodo, kad pvz. rukanciu alveoles sukietejusios ir nebeperduoda O2 i kapiliarus
Del ziniu po mokyklos, ziurint ka studijuoji univeroje. As isinesiau platu isilavinima is mokyklos, buvo geri mokytojai, po studiju univeroje..gavau plaut humanitarini-literaturini ir kalbu isilavinima bet ne specialybe spefialybe mano buti apsisvietusia mama

oh, debatai...ačiū jums už juos, žaliom nepatyrusiom tai labai labai naudinga informacija

Dėl Stripulio - jos istorija yra sėkmės istorija, taigi verta įsiklausyt ir imt domėn ....Vėlgi daug ką pats laikas į vietas sustato ir vienas dalykas yr kai tik gali pažvelgt į savo baimes ir pasijuokt iš jų, kitas - su baime žvelgt į ateities iššūkius, kurie dar laukia....aš galvoju niekad neverta apribot savęs su įsivaizduojamom baimėm, nes yra kelias ir kitos blogesnio varianto atveju..bet ką čia gali žinot kas kaip pasisuks kuria linkme...gydytojai irgi juk su tom savo diagnozėm ansktyvoj vaikystėj gali labai smarkiai apsirikt.

Jei turit priėjimą, paskaitykite knygą tėvams "Late-Talking Children". Parašė vaikų kalbos secialistas Stephen M. Camarata, kuris pats vėlai prakalbo, kuris turi sūnų pradėjusį vėlai kalbėti. Labai puiki knyga, kur daug ką paaiškina, palaiko tėvus, paaiškina kodėl vieni ar kiti sprendimai teisingi, daug kalba apie neteisingas diagnozes ir kodėl jos atsiranda, apie tai kiek tėvai turi žinoti, kad mokyklos nenuvertintų vaikų ir neužkabintų nereikalingų lentelių, ypač, kad kažko negalės išmokti, kokie gali laukti sunkumai ir kodėl, kaip reikia elgtis, ką daryti, net kokios ieškoti pagalbos. Nesvarbu, kad tai užsienio patirčiai skirta, bet tikrai labai daug naudingos informacijos.