KLOPEDIJA, dukros klasej berniuko mamai, kuriam emocine raida veluoja, mokytoja uzsimine, jad ji daugiau apkabintu, o mama atsake, kad jis berniukas ir vyrams svelnumu nereik
kaaa? dar toks poziuris siais laikais buna? Mano maziui virs 2 metu ir del savo svelnumo, sako, kad mergyte galetu buti - labai meilus, megsta apsikabinti, atjaucia, jei kitas vaikas verkia pvz, o jau juokias kaip balsu
Šiandien radau tokį Avevitus centrą Grybo g. Jie ten turi ir logopedą ir ergoterapeutą ir kt specialistų. Teikia pagalbą kompleksiškai. Gal kas turit kokių atsiliepimų apie juos? Galvoju ten pavaikščiot kol ateis eilė į VRC.
Aisku, kad kuo greiciau, tuo geriau gaut pagalba
Čia galima pabendradarbiaut su vaiku: kartu padainuot lopšines, pažaidint mažylį ir t.t. Ir mažylis bus patenkintas, ir vyresnėlio motyvacija, brolystės jausmas, kalba paskatinta.
Tema net labai aktuali, gal net varanti mane i nevilti. Matau yra temoje specialisciu- butu neprosal nuomones ir patarimai.
Musu sunus 3m praktiskai nekalbejo. Realiai turejo iki 10 zodziu. Darzelyje ramino, kad tokie laikai, vaikai veliau pradeda kalbeti, o cia dar berniukas. Pediatre taip pat ramino, bedos neizvelge. Darzelio logopede dirbti atsisake- neturi laiko, dirba pries mokykla. Tokio amziaus priklauso vizitas pas logopede- sovietiniu laiku bobelka mane apreke, kad pati kalta, nes neskatinu, suprantu, uztat ir nekalba. Tik net nesigilino, kad pas ji ir gestu nera. Sunku man apsakyti ta jo busena, bet dabar po daug metu as suprantu, kad ta busena vadinciau taip- neturejo poreikio kalbeti, jam toks ispudis jos visai netruko. Ir pirstais nebade ar kt kaip savo noru neisreiske. Logopede liepe sakyti zodzius ir liepti kartoti. Nieko nepesiau. Supratau, kad skubiai reikia ieskoti pagalbos is salies. Suradau privacia logopede, ji pasake, kad nera ko laukti, reikejo jau gerokai anksciau susiimti. Bet kad surastu mums laiko, prireike dar 0,5m. Taigi privaciai dirbti pradejo su juo 3,5m. Nustebau uz duru sededama, kad jo praso pasakyti skiemenis (pagal sovietine logopede poliklinikoje to daryti grieztai negalima), dar labiau nustebau, kad jis juos kartoja. Kaip ta kart supratau, prie to kalbeti poreikio nebuvimo, matyt prisidejo dar ir budas kuri paaugus as supratau- baime naujovems, nepasitikejimas savimi. Nuo to pirmo karto, prasidejo musu kelias link kalbejimo. Siuo metu jam 7. Kas ji pazista ir mate visa ta kelia- sako, kad progresas akuvaizdus. Kalba, susikalba. Bet tikrai nepasivijo bendraamziu. Buna nukanda galunes, sumala ilgus zodzius, gimines pamaiso, zodynas menkas, delioja trumpus sakinius, minciu vistyti neypatingai moka. Mokykla atidejom metams. Dirba ir toliau privati logopede, pernai metus intensyviai dirbo ir darzelio logopede, nes jau priesmokyklinukas buvo ir laiko atsirado. Tiriames ir PPT, ir medicinos istaigoj, pas neurologe iki dabar vaikstom, tire galva, visu isvados- kalbos raida sutrikusi, dirbti su logopede. O man vaziuoja stogas. Kas jei dar per metus nepasivis? Kur tos ribos? Kiek su logopedu dirbti? Gal galiu dar ka padaryti? Visa kita raida pas ji buvo anksciau nei pas dukra, anksciau nei norma. Kas isryskejo pries vasara, arba i ka atkreipiau demesi- kalba sukandes zandikaulius. Bet taip buna ne visada. Tokiom bangom. Kvailai nuskambes, bet jau seku ir pilnati. Sutapimas, bet antra pilnatis kai jam tas zandikaulis susirakina. Logopede dar sako, kad jo liezuvis didokas. Zodziu tokia vat sunki ta musu situacija. Grupeje aukletoja sake is berniuku geriausiai pasiruoses mokyklai, o vat kalbos neturi. Nenorejom traumuoti, atidejom mokykla, viliames pasivyte. Bet taip bijau, kad mes kazko nezinom ir gali taip ir nenutikti
Visko prigalvoju.. ir i tarnybas palakstau, ir pas logopede intensyviai vaiksciojom, neurologe ir pediatre- dirbti su logopede ir tiek, ir namie spaudziu kaip isprotejus, ir i masazus vedziau.. bet taip jau norisi suzinoti KODEL ir KAIP padeti norisi stiprios pagalbos, o ne- jusu vaikas ligu neturi, atitinka x% bendraamziu, dirbkite toliau.
Ir priezasciu ieskojau.. Gimdymas be komplikaciju, turejau tik GD, nepriduses gime. Beja daznai pagalvoju, kad gal.. jam buvo nepilni 2m kai mes praradom kudiki. Man rodesi, kad vaikai nesupranta, nes staugdavau naktimis, o diena slepdavau. Bet kai sunus paaugo supratau, kad jis mane mato kiaurai, labai jaucia. Man uztenka pagalvoti, o jis atejes man dekoja. Trumpai tariant pas ji viskas per lietima ir jausmus, ne zodzius. Gal..
Parasykite prasau ka jus galvojate. Gal turesite kokiu patarimu ar nukreipsite kazkur.
Aciu
Tiesa musu pirma sutikta mergaite jau kalbos defekto nebeturi, isejo i mokykla. Bet ji su logopede dirbti pradejo 2.5m. Metais anksciau.
Po daugelio metu as irgi supratau, kad dalis kalbos bedu yra nuo skiepu, deja, jau nebepataisomai. Mano sunaus kiek kitokia istorija, bet jautrumas toks pats. Tiesa jam jau 17 dabar.
Pirmiausia, jums labai pasiseke, kad isejo atideti mokykla metams. Kitas dalykas, su PPT vertinimais i pirma klase eikite ir bandykite gauti integruota namu mokyma, t.y. kur dirbs logopedas, spec. pedagogas su vaiku, pamokas, kurios jam sunkios del kalbos, butu individualios su mokytoja, kitos, kaip daile, fizinis, muzika su klase, kad vyktu socializacija, ismokimas dirbti su kitais kartu, susikaupti ismoktu. Mano patirtis tokio mokymo jau 10 metu. Siuo metu turime nuotolini mokyma, kas man yra labai sunku, nes labai daug turiu dirbti kartu su pamoku ruosa, kadangi nmano vaikas disleksikas ir dirgrafikas, o musu mokymo sistemos pagrindas teksto skaitymas, supratimas ir analize
Jus neziurekit, ar pasivys, ar ne, svarbu dirbti, eiti i prieki, nes vis tiek vaiko nepriversit, nepriauginsit geiciau, nei jos vidine sistema gali.
Ar jis emociniu, elgesio sunkumu neturi bendraudamas su vaikais?
2010-2012m. gimimo daug vaikų su kalbos raidos sutrikimais... Padidintas skaičius n kartų nenormaliai. Gelbėja tik privatūs logopedai. Dirbam nuo vidutiniškai nuo 3,5 metų.
Vaikai laaabai jaucia savo tevus - nesvarbu ar rodomi, ar slepiami tevu jausmai nuo ju. As nuosirdzia tikiu, kad kai laimingi tevai - laimingi ir sveiki ju vaikai. Todel tevams visu pirma reikia dirbti su savo psichologine busena. Mes daug praejom ir gydytojai mums sako, kad musu vaikas stebuklingai greit atsigavo po operaciju. Mes nieko nesureiksminam, i viska stengiames ziureti su lengvumu. Aisku, kartais uzsimirstam, bet paskui vel prisimenam, kad musu darbas yra buti laimingas - is tikruju, o ne apsimestinai As cia irgi kreipiausi, kad nekalba vaikas, bet va, praejo beveik trys savaites darzelyje ir kiek kalbos pas vaika savo kalba kalba, bet tiek daug manau, kad ir ant tikros kalbos prasilaus Todel nuo saves noriu palinket - tegu vaikas dirba su logopedais, o jus dirbkite su savo vidine busena
Rekomenduokit gera logopeda, dirbanti privaciai, Fabijoniskese, Pasilaiciuose ar Seskineje, dar is bedos Santariskese. Darzelyje logopedo nera, poliklinikose situacija taip pat prasta,o mums jis butinas nuolatiniam darbui. 6 m - neistaria sudetingu, ilgu zodziu, praleidzia priebalses, kai jos kelios kartu, stringa gramatika, linksniai.
Ir dar gal specialistai patars, ar turint logopediniu bedu, galima/patartina vaika leist i anglu k. bureli ar atvirksciai?
Anglu kalbos burelis neuzgos lietuviu kalbos (1 ar 2 kartai per savaite), angliskus zodelius tarti lengviau, truputi kitokios raidziu kombinacijos tariant, is kitor puses jei yra kalbos padargu bedu, tai irgi lavnimas ju, tariant kitaip garsus.
Mano sunus jau 17 metu, vis dar klaidos linksniu, skaiciu, giminiu derinimo, angliskai to viso nera jokiu bedu, kalba puikiai, lyg anglas ismokes lietuviu su klaidom. Taigi lietuviu kalbos sistemos bedu kitos kalbos mokymusi nepasunkinsit, nes anglu visai kita kalbos sistema, zodziu sudarymo sistema.
Del logopedo dabar nelabai ka galeciau patarti