QUOTE(klajūnė @ 2016 04 27, 15:26)
Maniškis nuošalėj buvo iki 6 m. Kadangi jam tai netrukdė, aš nesikišau, neverčiau niekur dalyvaut, tik stebėdavo. Priešmokyklinėj pats pradėjo kontakto ieškot, dabar turi draugą, lanko krepšinį, šoka (man tai prieš metus atrodė kosmosas).
Labai gera paskaityt, kad tie "kosmosai" virsta regimu ir apčiuopiamu
Praėjo mūsų šventės, labai džiaugiuos, kad vaikas labai gražiai elgėsi per savo krikštą bažnyčioje...Atsiranda dialogai. Ir labai sustiprėjo prisirišimas prie manęs, kas nežinau, ar gerai. Būna, lipa ant kaklo ir paleist nebenori, graudenasi...
Dabar suku galvą dėl būsimos vasaros, užsimaniau, kad mums reikia sanatorijos...Tiesiog pamąsčius, kad laukia du laisvi mėn, ir kad vaikui po visų kelionių pagerėja, pasipildo žodynas, akiratis platesnis, labai noriu pabandyt ir tai..Tai suprantu, kad norinčių daug ir vietų mažai, bet bandau...šeimistė kažkodėl mano, kad...su 6 k per šaltąjį sezoną sinusitais, 3 otitais nepriklauso sanatorija...Na aš manau kitaip...Bet ji davė siuntimus pas neurologą ir reabilitologą...Klausimukas, kokios kitų patirtys, na, kiek teko matyt, tai vaikai be jokių sunkumų gauna tas sanatorijas, o čia išsimušinėk...