Dantiste sako, kad krokodilo zabtai formuojasi, kaip snapas paskui jau atstatinejimai su kabemis miegant daznai atsipalaiduoja apatinis zandikaulis ir zmogus isizioja, bet kai kvepavimas priversitnis isiziojus, ir oro srove eina kitaip ir aisku ner naturalaus barjero bakterijoms, jos tiesiai per burna keliauja i kvepavimo takus ir t.t.
Dantiste sako, kad krokodilo zabtai formuojasi, kaip snapas paskui jau atstatinejimai su kabemis miegant daznai atsipalaiduoja apatinis zandikaulis ir zmogus isizioja, bet kai kvepavimas priversitnis isiziojus, ir oro srove eina kitaip ir aisku ner naturalaus barjero bakterijoms, jos tiesiai per burna keliauja i kvepavimo takus ir t.t.
mums bakterijos niekur nekeliavo, nes vaikas visai nesirgo - todel ir nemaciau reikalo salinti - zaidziau kitokiom priemonem, kad jie sumazetu - deja... Tas nuolatinis issiziojimas (nes per nosi truko oro) - ir padare savo pikta darba..
Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."
....O man kabliukai išlindo..Ne serga autizmu, o yra autistiška, taigi nieko nuo nieko gydyt nereikia. Antra, deja, bet taip, medikų nurašymas...gaila, kad tie medikai, raidos specai nėra tiek gilūs medikai, arba jau tiek pervargę, kad pasiūlytų tėvam išbandyt viską...nuo patvirtintų metodikų iki alternatyvių...ir dar - finansai, aš taip pagalvojau, o kiek gi gali tėvų, auginačių tokius vaikučius dar turėt privatų namą, su galimybe kiemelyje piešt, baseiną ir pan, juk LR dažnai tokius vaikučius auginančios mamos dažniausia priverstos susitvarkyt vaiko neįgalumą ir gyvent iš slaugos pašalpų. Tuo pačių dekvalifikuojasi ir t.t. Žodžiu, gerai, kad galim matyt gerus pavyzdžius ir vis lieka viltis, kad kada nors ir pas mus tai bus nebe video iš interneto, o realybė....
Niu, bet tfu tfu tfu...Vaikis vėl pradžiugino, namus tvarkom prieš mūsų abiejų šventes, juk tą pačią dieną švenčiam gimtadienius..Tai va, duodu taupyklę su smukiais..išberiu ir sakau, čia pinigėliai, daviau rūšiuot pgl vertę. Matau, kad žaidžia, grįžtu prie savo darbo...Ir girdžiu, 27, 28, suklusau, nes kiek žinojau, skaičiuoja iki 25 tik....na klausau...48...50...Mano vaikis jau skaičiuoja iki 50, valio. po truputį išeina ir lengvesnius užtrauktukus susistatyt, užsitraukt pilnai, sagos stambesnės irgi...principą supranta, smulkių nelabai sugraibo...na, bet kaip prieš akis 4 gimtadienis, tai..smagu. dėl to matyto pavyzduko,,,maniškis irgi kates myli, megsta labai....bet dar sąmoningumo trūksta, pernelyg maigo kaimynų katę, tai ta ginasi, o mažiuką užniurkytų negyvai...Geriausia, aišku brolis arba sesė būtų, bet kad nelabai išeina.
Vat is poliklinikos siandien...sedi dvi rusakalbes ir kalbasi, viena pasakoja, kad anukas autistas, kita klausia, o kas tai yra? Atsakymas, kai nekalba ir nenori bendrauti, akiu kontakto nepalaiko kalba logopedas tik spec. darzelyje gali sutvarkyti...tiek pas mus ziniu yra
Is kalbos zaidimu: Su vyru kalbames apie dainininka, kad jis labiau zvaigzde, nei atlikejas. Dukra mus pataiso: -Jis negali buti zvaigzde, nes zvaigzde moteriskos gimines
O dėl nudiagnozavimų į šoną tiek daug yra to, kad net nesinori kalbėti. Aš atmerkusi akis plačiai ir skaitau, domiuosi kiek tik leidžia laikas, kad tik nepraleisti kokios diagnozės nereikalingos mano vaikui. Labai dideliai kiekiai vaikų gauna nereikalingą, net kenkiančią, stabdančią jiems pagalbą arba negauna to ko reikia. Todėl nemažai vaikų išėję iš mokyklų sistemų pradeda atsigauti, tik tiek kad tos dirbtinės traumos būna nelengvos. Bendrai visuomenės supratimas irgi labai žemas. Ir aš sakyčiau, kad tai nėra nenormalu. Na nėra aplinkui , kad ir autistukų, pats tokių neaugini, kodėl turi domėtis kas jie, kodėl tokie, kaip jie mato pasaulį, kaip jį jaučia, kokios pagalbos reikia, kad tai ne užsiožiavęs vaikas, kad ne mama nemoka savo vaiko suvaldyti ir t.t. Tai ne tavo bėda ir nesuki galvos. Na pasmerkimo galėtų nebūti, bet kai nežinai kodėl, nesidomi, tai matai vaikas blaškosi ir burbi nuo šono: ot dabartiniai tėvai, vaikų nesuvaldo savo.
Aš pati pagalvoju, jei ne vaikas vėlai prakalbęs, nebūčiau atradusi, kad pati buvau tokia. Tik benagrinėdama literatūrą apie vėlai kalbančius vaikus, suradau tai. Ir daug dalykų pačiai palengvėjo, kitaip susidėliojo, net sakyčiau laimės pojūtis padidėjo
Nagi, su šaltais orais užmigom visos...Nors ir tiesiogine prasme...Šiandien pramiegojom viską- darželį, darbą..
Pas mus klausinėjimo epocha..Kas čia vyksta, kas čia daro, kur dingo tas ir anas, kas čia ūžia, burbuliuoja, ir pan. Įkyrumas nežmoniškas. . bet būna, kad ir nežinau ką pasakyt, tai ir sakau, nežinau..ar čia gerai? Juk vaikai linkę galvot, kad tėvai viską žino. Ar nedings noras tada domėtis?
Dėl darželio esu kažkiek nusiminus - auklėtoja gerai rūpinasi, bet..visur už rankos, vis ne poroj su kuom, vaikai va mamos dienai programą ruošia, o maniškis nuošalėj..nes skirtumas su grupiokais 2 m kažkur, na nemoka nė šokt, ne dainuot, lygis ne tas...bet tai kažkaip gaila, kad nerandama pozicijos, kur jam pasidėt, ale ką darysi..gerai, kad nors santykis grupėj geras, gal ir be reikalo čia aš per daug noriu...
Keramikoj vėlgi...užėmimas, bet blynukai ir blynukai, na gerai, užimtas, pailsi, bet rezultatų prasme...galima juk nors koki riestainį susukt, volelį ar dar ką...visgi visi metai lanko, bet matyt ugdančiai taip patogiau...Tai va, galvoju...kištis ar nesikišt.
bet blynukai ir blynukai, na gerai, užimtas, pailsi, bet rezultatų prasme...galima juk nors koki riestainį susukt, volelį ar dar ką...visgi visi metai lanko,
***
Tai va, galvoju...kištis ar nesikišt.
Jei patinka blynelius lipdyti, tai rezultatas - užimtumas ir relaksas. Čia gi ne lenktynės.
***
Pradžioje pastebėkit, ką kiti vaikai padirba, paskui galit paklausinėti, ar Jūsų vaikas negeba kažko kitko, ar tiesiog nenori.
Vaikai dažnai turi savus ritualus: vienas "privalo" pasėdėti tam tikroje vietoje, kitas - "atsibučiuoti" su visais grupės vaikais, trečias - lipdyti blynelius...
Pas mus klausinėjimo epocha..Kas čia vyksta, kas čia daro, kur dingo tas ir anas, kas čia ūžia, burbuliuoja, ir pan. Įkyrumas nežmoniškas. . bet būna, kad ir nežinau ką pasakyt, tai ir sakau, nežinau..ar čia gerai? Juk vaikai linkę galvot, kad tėvai viską žino. Ar nedings noras tada domėtis?
Dėl darželio esu kažkiek nusiminus - auklėtoja gerai rūpinasi, bet..visur už rankos, vis ne poroj su kuom, vaikai va mamos dienai programą ruošia, o maniškis nuošalėj..nes skirtumas su grupiokais 2 m kažkur, na nemoka nė šokt, ne dainuot, lygis ne tas...bet tai kažkaip gaila, kad nerandama pozicijos, kur jam pasidėt, ale ką darysi..gerai, kad nors santykis grupėj geras, gal ir be reikalo čia aš per daug noriu...
Maniškis nuošalėj buvo iki 6 m. Kadangi jam tai netrukdė, aš nesikišau, neverčiau niekur dalyvaut, tik stebėdavo. Priešmokyklinėj pats pradėjo kontakto ieškot, dabar turi draugą, lanko krepšinį, šoka (man tai prieš metus atrodė kosmosas).
Dėl klausinėjimų- taip. aš irgi sakau, kad nežinau. Nes tikrai nežinau. Labai pavargstu, bet stengiuos kiek įmanoma, kiek mano žinios leidžia- aiškinti. Kai nežinau- abu ieškom atsakymo internete, knygose. Labai pats pergyvena, kai kažko nežino. Galiausiai, kai labai įkyri, atsakau "todėl". Vaikis pamąsto ir sako "čia ne atsakymas"
Mano vaikui autizmą atmetė, tiesiog vadina "autistiškas".
Tureti autizmo bruozu ir buti autistiskam skirtumsa didelis jei turi 3 is 10 (o tai cia dauguma zmoniu, jei paziuretum turi tokius dalykus) tai turi autizmo bruozu, o jei jau 8 is 10, gali pasakyti, kad ir autistas
paskui jau atstatinejimai su kabemis 
miegant daznai atsipalaiduoja apatinis zandikaulis ir zmogus isizioja, bet kai kvepavimas priversitnis isiziojus, ir oro srove eina kitaip ir aisku ner naturalaus barjero bakterijoms, jos tiesiai per burna keliauja i kvepavimo takus ir t.t.
tikrai kazkokia inkarnacija 
