Vaikas nekalba 20

Oi ne, jokių problemų. Kaip tik labai anksti viską išmoko ir neatsilieka nuo vyresnio brolio nei per sekundę

Ačiū už atsakymus, artėja 4 vaiko gimtadienis, noriu pirkt tiek paspirtuką, tiek dviratuką - gal vienas kiek dubliuos kitą, bet, galvoju, gal tai kažkiek stimuliuos ir smegenis, esu jau ne kartą pastebėjus, kad visokios naujos patirtys labai padeda kalbai vis naujais proveržiais, tai noriu viską bandyt.

Alchemie, nu pas mus ta atskirtis senokai suprasta, buvo fazės aš pats, ir pan. Vartojo/a veiksmažodžius 1 asmeniu : noriu, galiu..Be to tikslingo "aš" išskyrimo. O jei ką nors prisidirbdavo, paklausus atsakydavo ne aš padariau, o L padarė. Nu bet su įvardžiais jau tvarkomės.

Logopedė sutrikdė kažkiek, sako, tuoj bus 4, jūsų vaikas turi atsakyt į 20 klausimų apie save, žinot atsakymus į konkrečius kls, na pvz, koks močiutės vardas, koks mašinos numeris, koks adresas...Pasimečiau net. Močiutė ir yra močiutė, aš esu mama, tėtis yr tėtis...vardais šeimoje nesivadiname, mašinos nr, net nesugalvočiau mokyt, adresas, nu žino tiek, kad gyvena Vilniuje, 3 aukšte... Mikrorajoną dar žino. Nu ar reik vaikui tai žinot? aš įsivaizduoju, kad ta info nu gal turi būt vardas pavardė, amžius, gimtadienis, pomėgiai, senelių kaimo pavadinimas, draugų vardai, na nesikeičianti info, kurios atskleidimas irgi nebūtų žalingas, jei kas sumanytų ja pasinaudot...ar galėtų kas pakomentuot tas normas ir kaip čia su jom? Nesimokom mes dar nei kalendoriaus, nei laikrodžio, nei pinigų, nei kokių kitų laiko skaičiavimo sistemų, nuo kada tas tampa "reikalinga žinot"? \iki šiol mokėms abstraktus: skaičius, spalvas, formas, dydžius, raides, medžiagas, pavadinimus įv daiktų, dabar kaip suprantu, "aukštesnis lygis" bus . ot. Kažkaip nebevaikiška, suaugėliška info.

aš iki labai daug metų nežinojau daugelio informacijų, ir kažkaip nieko, va išaugau.

čia tas "turi žinoti", gal labiau nuo kokių šešerių, kai kiekvienam sutiktam jau visko neišpasakoja... ypač kas link tikslaus adreso

Alchemie, deimantinė mano dukra

Aš nepamenu kada ką žinojau, bet tikrai jau gerokai po 7 metų. Ir kažkaip nepasigedau to nežinojimo visų duomenų ir dar kitų tikslių dalykų.

Maniškis žino savo vardą, pavardę, kada gimęs, namų adresą, bet jis žino, kad tokius dalykus reikia sakyti tik policijai, jei pasimęs nuo tėvų. Iš kur jis žino tokius dalykus, aš negaliu pasakyti, neteko man dar kalbėtis. Jis pats atėjo ir paklausė koks namų adresas. Aš jam parodžiau, jis pats perskaitė, kelis kartus pakartojo ir įsiminė ir man išaiškino, kad negalima niekam sakyti, nebent pasimęs nuo manęs ir policija jo klaus. O tokių dalykų kaip mašinos numeris, tai net pati nežinau Mūsų vardus žino, močiučių ir senelių irgi žino, bendraujam per skype. Bet iš esmės tas noras žinoti tik neseniai pas jį pabudo, pats klausinėja, pats mokosi kaip ištarti.


Testus darė kiek kalba jo pažengė, nes ta pažanga labai stipri per metus. Stebėjau, klausiausi ir tie testai tokie nepatikimi. Patys logopedai, bent pas mus, pripažįsta. Sako: senoviški telefonai, TV kaip dėžė, kompiuteriai nebe tokie ir t.t. Visai kitokie daiktai supa vaikus. Arba pamenu, rodo maniškiui kačiuką, jis atsakė, o paskui parodė karvę. O jis klausia: kodėl karvė tokio pačio ūgio kaip kačiukas? Jam net neįdomu atsakinėti, jis analizuoja, lygina korteles. Pradėjo juoktis ir pasakoti kaip būtų juokinga, jei žirafa būtų vienodo ūgio kaip liūtas Ir daugiau testas jau neberūpėjo.

Iš vis, jei kalbėti apie vėlai prakalbusius, tai kiek skaičiau, kiek studijavau pačias įvairiausias nuomones, tai svarbiausia ar vaikas supranta ką sakai. Jei supranta, tai apie 85% vėliau pradeda kalbėti ir be jokių problemų. Bet jei vaikas nesupranta ir nekalba, pradeda kalbėti tik apie 35%. Čia kalbu, jei nėra kitų rimtų problemų. Nenorą socializuotis aš neskaitau problema (žinau, kad daug kas su tuo nesutiks). Gyvenu be to ir tikrai nesiskundžiu gyvenimu, esu laiminga, man gera gyventi ir visai netrūksta žmonių, jų dar mažiau galėtų būti, neliūdėčiau

Nežinau , ką sako profai ar pasakytų, bet su tuo kalbos supratimu...Jei tarkim jums kas pačiauškėtų prancūziškai, kokiu spec dialektu,..arba vietinei kaimo bobulei vien tarptautiniais žodeliais, ką suprastų kas? Nes tai nežinoma, smegenais neapdorojama info, girdi tik garsus, bet jų nesuvoki, nesusieji jokiais loginiais ryšiais, abrakadrabra, zmogus gali nueiti nieko nesupratęs... aš galvoju, kad taip ir su nekalbiukais vaikais...jie taip mokosi savo gimtos kalbos, žodis po žodžio jį įsisavina, ir vartoja, arba jei neaktyviai vartoja, tai ta sąvoka sėdi pasyviam žodyne, bet yra suprantama. Tame to supratimo ir esmė. arba kai reik kokiu nepažįstamu aparatu naudotis, man kaip žmogui ne prie technikos, labai stresą keldavo aparatai su daug mygtukų, na, muzikiniai centrai, kompai pačioj pradžioj - kol įsisavini, ir imi tuo operuot, paskui gi juokas, tai ir su ta kalba, vieniem lengva, o kitiems yr tam tikri sunkumai. supaprastinau, žinoma, bet manau, kai bėda yr nesupratimas, tai tie ir prakalba su dedamom pastangom, o jei yr paties mąstymo nelankstumas, tai tie lieka tyloj...

Vakar mačiau autistuką berniuką...su nerealiu architektūriniu polinkiu...per tas keliolika minučių..kokius namus pastatė, man net akys ant kaktos iššoko...pamenu, pačioj pradžioj tas vaikas atėjęs puldavo po kėdėm slėptis..o dabar pražydęs, draugų susiradęs, čiauška, ir tiesiog nuostabiai viską stato ir kuria tiesiog akyse....mama jo rodė, kaip namie kokius statinius surenčia...nebuvau mačius savo akim, kad kažkas turėtų akivaizdų talentą, bet vakar pamačiau

Violeta, pirk ne dviratuka, o balanseri, kai pasispiria kojomis ir vaziuoja, su pedalais veliau jei nori galiu perleist padeveta uz simboline kaina, nes dukra nebevazineja, o rankena viena kiek apgadinta Paspirtukas visada dar gerai kaime butu dovanoti vaikui vienvieti hamaka, sedimas toks, tai mano dukra jau toki 4 metus kankina, ir supasi, ir sukasi, ir lipa

masinos numeris tai keista, bet taip PPT 4mecio adreso klausia, mes ji mokemes ilgai kokius 5 metus nes jis nesuvoke, kokioje gatveje gyveni, atsako,kur masinos vaziuoja paskui bandem asociacijom, kad Rudens gatve, tai ten kur eziai ziemoja, nes mateme daug eziu prie namu. Tai vel buvo ten kur eziai ziemoja adresas uz tai kai buvo 9 ir gerai adresa mokejo, paskambino telefoniniai sukciai policijos vardu ir jis pasake, tiesa, kadangi jis labai susijaudines buvo ir kalba visa subyrejo, jie numete rageli ir nebesikalbejo, o ir paskui vaikas sumaste paskambinti teciui ir nieko nesake (nes buvo prigrasinta, kad kitaip mama ses i kalejima, nes padare avarija ir sese zuvo ) o vyras is keisto pokalbio parleke namo, nes salia dirbo ir rado vaika su viskuo, ka jis turejo brangiausio laukiancio, kad galetu isvaduoti mama
Mano ir tecio vardus mokejo, pavarde irgi, metus irgi, bet ssivokimas vakar, siandien, metu laikai nors metu laikai bendrai sudetinga savoka, cia jau eina kalba apie savokas ir ju pavadinimus, delto sunkiau prisiminti: mociute savoka, pavadinimas jos vardas

....O kodėl geriau balansinis nei minamas, jei vaikas mina triratį? Nu jis jau išaugtas ir net parduotas, ar balansinis nebus savo ruožu ėjimas atgal? gi jau 4 m. Balansinio net neturėjom, tik paspiriamas mašinas, balansinio principo motociklą, dabar galvoju, ateina laikas dviratukui... dar ir ūgio kls aktualus, 116 cm berniukui ar yr tų balansinių, jis juk realiai atitinka 5-6m vaiko ūgį...

Balansinis moko islaikyti pusiausvyra, t.y. pagrindinis dalykas vaziuojant dviraciu, be to, kad reikia mint pedalus. Jei motociklas buvo toks be ratuku pasispiriamas kojomis ir vaziuoja kojas pakeles, http://vaikutis.lt/b...-motociklas-518 tai tada aisku, kad reikia dviracio, bet triratis, ar pasispiriamos masinos balanso, pusiausvyros nemoko Pas mus kedute reguliuojama, paziuresiu kiek maksimalus aukstis, nes dukra dabar yra 114,5cm budama 6,9 metuku
Vaikai nuo balanserio seda ir nuvaziuoja dviraciu be jokiu pagalbiniu ratuku

galės be komplekso su aukštakulniais tavo panelė varinėt

taip, motociklas buvo kitoks, bet tokio pat principo, buvo gerai įvaldęs, užtat ir manau, kad laikas dviratukui.

Savo tą turtelio pažiūrėk dydžius jei mums tinka pgl ūgį, paimsim kad ir kaimui atsarginį variantą pas senelius važinėtis.

Šiandien prižadėjau paspirtuką nupirkt, važuosim pasirinkti ką nors į kaipdviratukas, gal išsinuomosime dienai kitai, kad pasižiūrėt kaip jam sekasi...atšilo, taip man noris jam ką gero padaryt...

Serga vaikas šiom dienom , savaitgalį pasigavo slogą, o slogos mums komplikuota liga, mat adenoidus turime 2-laipsnio, kai serga, tai gal dar labiau išburkę būna, komplikacijos iškart į sinusitą, otitą...ir jau metai taip...reiktų operuot, ir va sprendžiu dilemą, kam vėl noriu jūsų nuomonės.

vaikis autistiškas, bet su labai geru įdirbiu, jau net diagnozė pakeista medikų,...šneka ir t.t. ir anyta baugina narkoze, jos išliekamuoju poveikiu, kad vaikas išsigąs, psichologiniu atžvilgiu bus trauma, ir tas mūsų įdirbis bus šluote nušluotas...O slogos dažnos, jei komplikuota, be antibiotikų neapsieiname, naktim kai serga, knarkia,..skaitau apie žalą sakandžiui, deguonies stygių ir nežinau ką daryt...gali klausa nukentėt dėl besikartojančių otitų, bet..jei narkozė kenks...tai vėl.. sau neatleisčiau, žodžiu, LOR velgi...žiūri tik iš tos pusės, medicininės, kad mažes peršalimų rizika, klausa, sąkandis, o tų visų specifikų nekomentuoja...

Voileta, sioje temoje buvo vaikas nekalbiukas rodos iki 5 metu, eme kalbeti po narkozes
Ne narkozes sunkumas ir smarkumas lemia, gal adenoidams ji nera ilga...reikia pasikalbeti su logopede ir pasverti narkozes ir vystymosi triukdziu su ligom sunkuma...manau, kad neteisingas sakandis, gomurio formavimas yra blogiau..idirbis nedings taip sluojamai, atmintis prasteti gali po narkozes...bet irgi kaip kuriam vakui. Man syki gyvenime daryta narkoze, pabudau ir nieko, durka is ryto narkoze, vakare plesesi eiti i bureli kitiems vemimas skausmas ir temperatura...faktas, kad tokiai operacijai reikia buti sveikam
As pati savaitgali sirgau sloga, nu siaubas buvo, sinusa viena skaudejo, galva lyg gyvsidabrio pripilta, ligonis visiskas jei ne gelamyrtol ir paskui saules vonios, kurios gerai padejo....sakyciau, kad lygu ausu uzdegimui

Alchemie, ačiū, iš tavo postų jaučiasi toks palaikymas Vaiko ligos mane taip išbalansuoja, kad vietą sau sunku rasti - atsirgčiau už jį su procentais jei tik galėčiau

Violeta, jei kalbėt apie atmintį ir narkozę, tai man po septynių valandų narkozės TOKS JAUSMAS kad prasidėjo atminties netekimų, bet kadangi lygiagrečiai ėjo nėštumas po to, gimdymas, neišsimiegojimai chroniški, tai gali būti narkozė ir niekuo dėta. Kitos, trukusios max iki poros val ir trumpiau, tikrai nieko atminčiai blogo nepadarė (vaikystėj-paauglystėj). Gal jau vien dėl to, kad nežinojau apie jų galimą poveikį atminčiai Nes žmogus gali ir įsikalbėti...

Man dar pasisekė, kad kai skiepijau vaiką, nebuvo įsisiūbavęs nerimas šia tema, tai mums skiepai irgi niekaip blogai nepaveikė. Pirmieji. o kai jau buvo šešių metų skiepas, nors ir netikiu, bet nerimo apsupty augau - tai nervų išgadino, kai stebi ir ieškai - va, gal nebekalbės

Labiausiai kenkia nerimas Todėl manau tikrai nieko jums nenušluos ,bet tikrai padės kalbai.