Jei Mocartas savo laiku nebūtų patyręs prievartos, tai dabar nebūtų ir Tomati metodo.
Saviveiklai/terapijai užtenka mėgautis muzika, o siekiant meistriškumo kalimas neišvengiamas. Tai pasakytina ir apie muzikantus, dainininkus, ir apie sportininkus, šokėjus...
Taigi, ne kalimas ir saikinga prievarta yra blogis, o neadekvatūs lūkesčiai ir reikalavimai.
Beje, darbas su nekalbiukais - taip pat savotiškas kalimas ir zūbrinimas. Dar pridurčiau: žalingo įpročio, pvz., netaisyklingos garso s tarties, išmušinėjimas.
Yra vaikų, kurie priešinasi: "ai, tau reikia, tu ir tark s taisyklingai, o man ir taip gerai"; arba vaikai, kurių kalba agramatiška, jie nesuvokia tų kalbos dėsnių ir ryšių. Tai ką? Taip ir paliksim, nes vaikui sunku, jis nenori, jam ir taip gerai?.. Gi nevalia vaiką versti...
Tai, kad dabar visai kitos aplinkybės ir galimybės. Ir kaimas jau visai kitoks. Dabar juokiuosi su vaikais, kai prisimenam savo vaikystes. Jie savo, aš savo ... Pamenu vieną dalyką, taip ryškiai. Iš užkampio kaimo (na tokio kur nėra parduotuvės, kur atvažiuodavo sunkvežiumiukas kartą į savaitę ir atveždavo ten visokių svarbių produktų ; ten kur kaimo mokyklos bibliotekoje yra iš viso 30 knygų, taip taip, tokia biblioteka vaikams,; kur viena mokytoja, vienas didelis kambarys ir 3 eilės suolų, skirtingose eilėsi skirtingos klasės, na visoje mokykloje buvo 11 vaikų; ten kur už bausmę mokytojai skutom bulves, rudenį gliaudėm pupelės arba skinėm burokų lapus mokytojos kiaulei ir t.t. ) persikraustė tėvai į kaimą šalia miesto. Pradėjau eiti į miesto mokyklą. Manęs klasiokai klausia kokį darželį lankiau. Aš tyliu, apsimetu, kad negirdžiu, o galvoje sukasi mintys: "Ko jie nori iš manęs? Darželis? Koks darželis? Aš žinau gėlių darželį, ai, dar kaimynė tingėdavo daug sodinti, tai ji turėjo tik prieskonių darželį. Vaikų darželis. Kažkokia nesąmonė, tokių dalykų negali būti" ir krizenu mintyse įsivaizduodama, kad vaikai aptverti kaip gėlių darželyje ar kokie viščiukai. Tai gerai, kad ignoravau klausimą ir patylėjau Tokia buvo patirtis. Kokia muzikos mokykla, kokie šokiai, kokios dailės. Karatė? Kas tai per žodis? TV tik "Labanakt vaikučiams" rodė, o visa kita neįdomu. Ai, tai gi nespalvoti TV buvo Teatras? Koncertai? Parodos? Visą tai sužinojau tik miesto mokykloje. Ir tai man pasisekė, kad aš gyvenau kaime šalia miesto. O tie užkampinių kaimų vaikai, po kaimo pradinės mokyklos buvo į atkiras klases sudedami, nes iš esmės atsilikėliai. Taip taip, tokios etikėtės ir jos kažkiek buvo pagrįstos. Tokia buvo situacija. Dabar viskas kitaip, nieko panašaus ir vieną dalyką ką gali daryti, tai išplėsti akis kiek pajėgi ir stebėti ko vaikai nori, kiek gali leisti tuos norus išpildyti. Bet taip palaikant kiek galima pusiausvyrą, nepuolant duoti geriausių žaislų ir t.t., nes aš to neturėjau. Ne taip reikia dabar, oi ne taip (užsifilosofavau )
QUOTE(klopedija @ 2016 04 01, 15:33)
Jei Mocartas savo laiku nebūtų patyręs prievartos, tai dabar nebūtų ir Tomati metodo.
Kam nuo to būtų blogiau?
QUOTE(klopedija @ 2016 04 01, 15:33)
Saviveiklai/terapijai užtenka mėgautis muzika, o siekiant meistriškumo kalimas neišvengiamas. Tai pasakytina ir apie muzikantus, dainininkus, ir apie sportininkus, šokėjus...
Taigi, ne kalimas ir saikinga prievarta yra blogis, o neadekvatūs lūkesčiai ir reikalavimai.
Beje, darbas su nekalbiukais - taip pat savotiškas kalimas ir zūbrinimas. Dar pridurčiau: žalingo įpročio, pvz., netaisyklingos garso s tarties, išmušinėjimas.
Yra vaikų, kurie priešinasi: "ai, tau reikia, tu ir tark s taisyklingai, o man ir taip gerai"; arba vaikai, kurių kalba agramatiška, jie nesuvokia tų kalbos dėsnių ir ryšių. Tai ką? Taip ir paliksim, nes vaikui sunku, jis nenori, jam ir taip gerai?.. Gi nevalia vaiką versti...
Taigi, ne kalimas ir saikinga prievarta yra blogis, o neadekvatūs lūkesčiai ir reikalavimai.
Beje, darbas su nekalbiukais - taip pat savotiškas kalimas ir zūbrinimas. Dar pridurčiau: žalingo įpročio, pvz., netaisyklingos garso s tarties, išmušinėjimas.
Yra vaikų, kurie priešinasi: "ai, tau reikia, tu ir tark s taisyklingai, o man ir taip gerai"; arba vaikai, kurių kalba agramatiška, jie nesuvokia tų kalbos dėsnių ir ryšių. Tai ką? Taip ir paliksim, nes vaikui sunku, jis nenori, jam ir taip gerai?.. Gi nevalia vaiką versti...
Na nereikia pult į kraštutinumus.
QUOTE(Sauramo @ 2016 04 01, 15:35)
išplėsti akis kiek pajėgi ir stebėti ko vaikai nori, kiek gali leisti tuos norus išpildyti. Bet taip palaikant kiek galima pusiausvyrą,
Teisinga filosofija. dmu, kokius kraštutinumus? Tik "iliustruoju" mintį apie zūbrinimą, kuris vienu atveju naudingas, kitu - luošina vaiko dūšelę. Aš čia kaip tik raginu išlaikyti pusiausvyrą.
zubrinimas, kai kartoji nesuvokdamas, ir paskui ir pamirsti...darbas su kalba...na kartoji, kartoji, kazkas iseda, kazkas, vis tiek lieka uz borto su muzika...iszubrinsi ir sugrosi vienodai, teksta, bet ne muzika, kad butu muzika, turi jausti, patikti, arba nekesti, kad butu isreiksta emocija, interpretacija.
Tomatis pirmiau grindzia motinos balsu terapija, taigi, nebutu Mozarto, butu kazkas kitas, bet Mozartas neverciamsa parase savo pirmus kurinius budamas 5..tiesiog nuolatinis muzikos girdejimas ir gebejimas ja suvokti, jausti, uzrasyti dave impulsa, aisku be darbo, t.y. repeticiju kartojimo, nebus rezultato, bet...
Tomatis pirmiau grindzia motinos balsu terapija, taigi, nebutu Mozarto, butu kazkas kitas, bet Mozartas neverciamsa parase savo pirmus kurinius budamas 5..tiesiog nuolatinis muzikos girdejimas ir gebejimas ja suvokti, jausti, uzrasyti dave impulsa, aisku be darbo, t.y. repeticiju kartojimo, nebus rezultato, bet...
QUOTE(Alchemie @ 2016 04 01, 12:09)
Stripuli na Mozarto ir Vagnerio as nelyginciau
Na, man atrodo, kad aš negalėjau rašyti Vagnerio , o rašiau Vivaldį (turėdama galvoj pvz. jo vasarą ir pan), bet jei ką - tai mil pardon, turėjo būti Vivaldis.
P. s. aš labai norėjau į chorą, bet manęs nepriėmė kaip "neturinčios klausos" pirmoj klasėj, tai aš labai įsižeidžiau ir lavinausi savarankiškai taip, kad pasak profesionalaus operos dainininko, būdama 25 jau turėjau tobulą klausą. Dainavimui. Ir nulinę šokiams, nors tai irgi buvo neišsipildžiusi svajonė. Bet čia jau matyt kai neduota tai neduota ir neprilavinsi... Dainuodavom vakarais karate stovykloj keturiese. Susėsdavom po treniruočių pavėsinėj ir pirmyn - patys sau... Operos dainininkas, du muzikos mokyklos "graduate" ir aš savamokslė. Ir niekuo nenusileisdavau, nors natų nepažįstu. Malonūs prisiminimai...
O iš klasikos tai pasiutusiai mėgstu klausyti kone bet ką, jei tai atliekama pučiamaisiais. Todėl kai Palangoj pataikau poilsiaut tuo metu, kai nuo ketvirtadienio parke būna pučiamųjų orkestrai - tai jaučiu tiesiog ekstazinį malonumą linguot į taktą ir atsimint kiekvieną garselį kas po ko eina, mėgautis profesionalumu...
Buvo čia pas mus darbe karinis orkestras - na kažkas tokio (tas kur visus garbingus svečius sutinka), tai tokio profesionalumo dar gyvenime nemačiau ir "nejutau". prasėdėjau visą koncertą visiškoj ekstazėj... ir būtent - jiems visiem, muzikantams, akivaizdžiai PATINKA, ką jie daro. O ar jie vaikystėj buvo verčiami, čia jau istorija nutyli... Kažkiek prisiversti bet ką darydamas privalai, nes niekad neužtenka vien talento, reikia ir šlifavimo ir jis visai nebūtinai turi būti baisiai malonus.
Kad pataptum genialiu kulinaru, tau galbūt teks nuskust ne vieną kibirą bulvių pakeliui, na ir ką? Taip, tai nėra tiek malonu, kiek jau galutinį produktą ant lėkštutės konstruot, apsuptam padėjėjų, bet pradžia vis tiek nebus tokia saldi, kaip toliau... Ir jei pradžioj vengsi sunkumų, tai tuo genialiuoju rizika niekada taip ir nepatapti
Beje, mokymęsi kalbėti nebūtinai vaiką versti ten bukai kartoti tą "s" taisyklingą, bet net jei per žaidimą, sunkiai dirbti jam vis tiek teks, nes tai jam yra sunku, neišvengiamai, jei jis netaria, pradėti tarti... Tai negi dabar letenas aukštyn, oi, mažiukui sunku, tai tegu nedaro???
O mokykloj tada kaip - tik sunkesnė pamoka, nieko, vaikeli, neruošk, negi dabar kankinsies Daryk tik kas patinka...
QUOTE(stripulis @ 2016 04 02, 08:33)
Beje, mokymęsi kalbėti nebūtinai vaiką versti ten bukai kartoti tą "s" taisyklingą, bet net jei per žaidimą, sunkiai dirbti jam vis tiek teks, nes tai jam yra sunku, neišvengiamai, jei jis netaria, pradėti tarti... Tai negi dabar letenas aukštyn, oi, mažiukui sunku, tai tegu nedaro???
Štai čia nesutinku. Žaidimais galima žodyną, frazę plėsti, gramatiką formuoti, dar artikuliacijos aparato judesius lavinti, o netaisykligos tarties niekaip... Pavadinau "žalingu įpročiu", nes reikia smegenis "perprogramuot", kad siųstų teisingus impulsus liežuviui. O tai reikalauja iš vaiko susikaupimo ir aukštos savireguliacijos. Retas 3-4-metis tai turi, nes pagal amžių jam dar "nepriklauso". Todėl logopedai ir nenori koreguoti tartį šiame amžiuje, todėl tėvai dažnai ir pyksta: "vaikas šveplas, o logopedas neima..."
ne, as lyginau, kad opera operai nelygu, kur Vagnerio 6 valandos, kur Mozarto 2, muzikos tipas, lengvumas, Pucini, Verdi, tiesiog i vienas eini ir megaujiesi, kitose gali prasikankinti, tiesa, teko girdeti opera, kur, deja...ejau i Turnadot, laukiau kulminacijos su Nesun dorma arija, o deja, tenoras buvo mazu balso gabaritu, ir kulminacija neivyko, nes dinamikos nebuvo ir...man asmeniskai opera neivyko ir nepavyko
Patvirtinai, kad visi zmones su klausom yra tik n visi su lavintom. O ritmo pojutis jau atskiras reikalas
Patvirtinai, kad visi zmones su klausom yra tik n visi su lavintom. O ritmo pojutis jau atskiras reikalas
Alchemie, aš nešnekėjau niekur apie jokius Vagnerius Aš jo net nevirškinu ir nemėgstu...
Vivaldis man atrodo "popsiškesnis" už Mocartą ir labiau tinkamas vaikams, nors aišku kiekvienam savo. Gal kas tiki nežemiškom būtent Mocarto savybėm kalbai (įdomu jei yra dangus iš kurio jis mus stebi, kaip jis į tai reaguoja)... Nors aš manau kad tai tiesiog gudri reklama, kad va būtinai Mocartas ir ne kas kita...
Vivaldis man atrodo "popsiškesnis" už Mocartą ir labiau tinkamas vaikams, nors aišku kiekvienam savo. Gal kas tiki nežemiškom būtent Mocarto savybėm kalbai (įdomu jei yra dangus iš kurio jis mus stebi, kaip jis į tai reaguoja)... Nors aš manau kad tai tiesiog gudri reklama, kad va būtinai Mocartas ir ne kas kita...
QUOTE(stripulis @ 2016 04 02, 14:54)
tiesiog gudri reklama
Kam, metodui ar Mocartui? Aš manau, kad čia tiesiog sėkmingas "projektas": autorius pastebėjo teigiamą Mocarto muzikos poveikį, fiskavo, eksperimentavo, apibendrino ir bla bla bla... Įdėjo daug lėšų į kompiuterinės programos kūrimą, pritaikant būtent šio kompozitoriaus, o ne kitą muziką. Dabar nei autorius, nei programų kūrėjai nenori dykai dalintis. Be abejo, kainuoja ir skaitmeninė "adaptacija" motinos balsui, todėl metodas brangus.
QUOTE(Alchemie @ 2016 04 01, 12:09)
kad Zizel, bent jau man yra pats tobuliausias baletas chereografijos ir muzikos prasme
nuostabus baletas
bet mano vaikai tai labai bijo tų vilisių (savo vestuvių išvakarėse mirusių merginų velių), ir jų karalienės Mirtos.....ypač tos vietos, kur jos nušokdina iki mirties Hansą (Hilarion)
https://www.youtube....h?v=-20nbawHrb4