Apie propogandą: kaip ssrs aiškino, kokia Amerika bloga ir viskas ten blogai, taip ir Amerikoje aiškino, kaip mes čia toliau nuo beždžionių nepažengę
Turėjom giminių Amerikoj, pradėjom susirašinėti. Pamenu, kaip grįžo mama laiminga, sako, gi teta iš Amerikos(man kaip geroji fėja ta teta skambėjo
) siuntinį su rūbais atsiuntė, bėgo mama į paštą Klaipėdos centrinį atsiimti. Grįžo, sakė, susimokėjo už jį nemenką sumą(nežinau, matyt, siuntiniai iš kitų šalių buvo apmokestinami?
), ale negaila, juk siuntinys NET iš Amerikos nuo gerosios tetos
Pradėjom ardyti siuntinį ir žadą užkandom: rūbai buvo tiek nudėvėti, suplyšę, batai nuklaipoti,paltas moteriškas kandžių iškapotas, kad mama atsisėdo ir pravirko, nes už siuntinį buvo sumokėjusi gal pusę mėnesinės algos.
Laišką rado nuo tetos, kur ji rašė, jog tie rūbai turėtų mums praversti ir kai tik galės, vėl apeis visus kaimynus ir surinks labdarą
Nežinau, ką atrašė mama, bet daugiau siuntinių negavom, o kai teta atvyko 1985 į svečius, tai pamenu, jog mamos labai atsiprašinėjo už labdarą, sakė, jog jiems Amerikoje buvo pripasakota, jog vaikštome nuplyšę, nudriskę, šąlame, tad ir skubėjo moteris su labdara bet kokia, juk čia ir skuduru būsime patenkinti
O atvykusi pamatė, jog plikom
subinėm nevaikštom
.
mama prisimenu pasakojo ir tu vizitu po cekoslovakija, kad ja labai nustebino, kai kempinge prausyklose ieje zmones sveikindavosi ryte, ar vakare iseidami ramios nakties palinkedvo, ar viesbuty i lifta ilipus irgi pasisveikindavo. jai kazkas tokio buvo 
