Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi?

Nesupratau,juk dabartiniai 40 meciai tada dar vaikai buvo,man ne uz kalnu 40 ,,o vyriausiai dukrai 13 dar nera.
Ka prisimenu,kad saldainiu tai kruvos tokiuose konteineriuose,ledu pilni kioskai,kavines su desrelem ir tokios sultys skanios.
O visa varga teko nesti mamai,isproteciau turbut,kai papasakoja apie eiles,kad mane pasiimdavo is darzelio ir eidavo eiliu atstovet,bet as neprisimenu,tiesiog buvau vaikas,kuriam nieko netruko,zaislu irgi buvo.
Va su rubais sunkiau buvo,pamenu kinietiskas sukneles po blatu,kas tokias turejo?

Nastya, tu šaunuolė. Turėti du vaikučius tokiam amžiuje yra super Galėtum dar kokius du Lietuvai padovanoti. Šaliai reikia gerose, padoriose, pasiturinčiose šeimose užaugusių vaikų


Na, taip suklydau. 40mečiai dar vaikai buvo. Tikslingiau būtų kalbėti apie dabartinius 50-55 metų žmones

[quote=Intemora,2016 02 07, 15:51]
Nesupratau,juk dabartiniai 40 meciai tada dar vaikai buvo,man ne uz kalnu 40 ,,o vyriausiai dukrai 13 dar nera.
Ka prisimenu,kad saldainiu tai kruvos tokiuose konteineriuose,ledu pilni kioskai,kavines su desrelem ir tokios sultys skanios.
O visa varga teko nesti mamai,isproteciau turbut,kai papasakoja apie eiles,kad mane pasiimdavo is darzelio ir eidavo eiliu atstovet,bet as neprisimenu,tiesiog buvau vaikas,kuriam nieko netruko,zaislu irgi buvo.
Va su rubais sunkiau buvo,pamenu kinietiskas sukneles po blatu,kas tokias turejo?
[/quote
aš turėjau po blatu vengriškas.

Didžiausią įtaką turbūt turėjo tai, kad jos buvo juodai nuo kojų nusivariusios juodadarbės. Nesvarbu, ar mokytojos, ar melžėjos. Po darbo jos atardavo antrą juodą pamainą: atstovėti po darbo kokią val. eilėse, kad nusipirkti duonos, sviesto, grietinės, kokių sardelių ar šlapiankės, makaronų, tada namo, gaminti valgyt, vakarienę ir kitos dienos pietus be jokių pusfabrikačių, tada apskalbti visą šeimą rankomis, t.y. prisinešti vandens iš šulinio, užsivirinti ant plytos, perplauti trejuose vandenyse, muiluotą vandenį išnešti į lauką, apsiravėti porą ir pasilaistyti porą lysvių morkų/svogūnų/agurkų prie namo, suadyti suplyšusius drabužius, išlyginti išskalbtus drabužius, vėl prisinešti iš šulinio vandens ir prikaitinti vakare šeimai nusiprausti. O laisvalaikiu su visa šeima murkdytis namo statybose, nes mano tėvams niekas jokių butų už dyką nedavė, statėsi namą patys savo rankomis daug metų. Tai čia miestelio moters gyvenimas, o kaimuose būdavo dar sudėtingiau. Visi uždirbami pinigai ėjo į namą. Aš nešiodavau persiūtas tetų sukneles, mano sesė nešiodavo išaugtus mano drabužius, kartais mama iš kažkur gaudavo medžiagų atraižų, tai pasiūdavo mums sijonus. Kartais gaudavo nusipirkti pusvilnonių kojinių, ardydavome jas ir megzdavomės megztinius ir liemenes. Tai iš kur tas gražus atrodymas gali būti...

Fuu net palengvejo ,jau galvojau,kad kazka pamirsau ir turiu suaugusiu vaiku turet
Dar prisimenu,kad darzelyje norejau buti pioniere,nes pusbrolis buvo,tai atrode toks didelis,nespejau

jei kaip mamai būtų reikėję po darbo dar visas eiles atstovėti (turėk omeny, kad kiekvienas prekystalis - atskira eilė, o bendros salės nebuvo), skalbti rankomis arba ta pačia Ryga, kuriai ir vandenį reikia pašildyti, o ir kojines numegzti (nežinau kodėl, bet kiek pamenu, buvo deficitas, man mama ir baltas į batelius mezgė), galima įsivaizduoti, kaip gyvenimą matytum.
Mane tiesiog stebina TŲ moterų ištvermė.


na, aš turbūt gerokai vyresnė karta, koks 10 metų - tikrai. Nebuvo kiniškų tada dar. Medžiodavo po parduotuves kas kur ką rasdavo. Žinau, kad asimetrišką megztinį tėtis parvežė iš Baltarusijos, o teta, važiavo į Pskovą? parvežė siūlų. Griauždavo megztiniai beprotiškai. Ir parvežė violetines pėdkelnes man ir puseserėms Pirmą kartą mačiau ne kūno spalvos. Kad nenubėgtų akys, periodiškai patepdavome nagų laku. Tiesą sakant ir mano, ir puseserių pėdkelnės galėjo ir kampe stovėti dėl to lako

Mes tai Vilniuj gyvenom,tai lengviau buvo,bet kas man istrigo,tai,kad mama pirko suknele is spekuliantes uz 130 rubliu,tai as ta suknele dar dabar pamenu,man rodos ji su ja visas vasaras pravaiksciojo,kol gariunai neatsirado.
Bet prisimenu,kad su tevais kiekviena sestadieni i teatrus vaiksciojom,bet niekada bilietu neturedavom,tai kazkaip pirkdavo is zmoniu ,bet ne visada pavykdavo,kartais nuleide nosis grizdavom,nes niekas neparduodavo.

aš 50 dar neturiu, bet mano klasiokių, kurios tekėjo tą pat vasarą po mokyklos baigimo ir žiemą - pavasarį gimdė vaikus, dukros jau ištekėję. Dvi jau bobutės.

Net mokyklinių uniformų nebūdavo nusipirkti laisva, kokių reikia. T. y. atveždavo normuotą skaičių vieno, kito, trečio dydžio ir žinokitės. Pamenu, mama man nupirko mano ūgio suknelę, o prijuostė tebuvo kokiais 2 dydžiais didesnė, pirko tą, lenkė viršuje, ties juosmeniu, lenkė apačioje. Nukirpt negalima, nes neaišku, ar po metų, kai išaugsiu, bus reikiamo dydžio. Netgi gražesni kaproniniai kaspinai į plaukus, ir tie būdavo deficitas.

Stebedama praejusia tema pastebejau, kad dauguma apsiriboja Breznevo, Chernenkos, Andropovo, Gorbaciovo TSRS valdymo periodais.

Visiskai uzmirstami siaubingus Lenino, Stalino, Malenkovo laikus.

Mano galva tai didziule klaida, kuria daro siuolaikiniai zmones.
*********************

Maisto produktai. Gerai buvo tiems, kuriu gimines gyveno kaimuose. Tie kas neturejo giminiu kaime, is esmes turejo tenkintis minimumu parduotuveje t.y. apipuvusiom drzovem, kazkodel darzoviu bazeje kitokiu nebuvo, bent jau tokias veze i parduotuve. Mesa rekejo pirkti po pietu pertraukos, nes anais lakais parduotuvese nuo 13-14val buvo pietus. Taigi, jei esi dirbantis zmogus sviezia mesa tapdavo rimta problema. Lietuvoje nebuvo problemu su pieno produktais, kiti TSRS reigionai "pribaltika" laike priveligijuotu krastu, nes pas juos pieno produktai buvo retenybe.

Cia pastoviai buvo kalbama apie "duodamus" butus. Tik Chrusciovo laikais buvo pradeti statyti pirmieji namai, kad aprupinti zmones butais iki tol dauguma glaudesi komunalkese ir bendrabuciuose. Chrusciovo laiku butai ekonomines klases t.y. mazute virtuve, mat anot socialistines ideologijos zmones turejo maitintis valgyklose, mazuteje patalpoje neretai buvo sumontuojami vonia ir tualetas, anais laikais liaudis smaiksciai tai vadino "Havana" sudarytas is rusisku zodziu "gavno"+"vana". Vinas is bute esanciu kambariu neretai buvo pereinamas. Taigi, va tokie buteliai buvo didziausia svajone dirbanciai liaudziai. Jais dazniausiai aprupindavo zmones sulaukus 45-50 metu. Tiesa veliau, atsirado ir kooperatiniai butai, juos zmones statesi is savo lesu. Bet tam kad sulauktu svajoniu buto, zmones turejo atstoveti eiles. Kiekvienais metais i vykdomaji komiteta (merija) reikejo nesti pries tai surinktas pazymas, charakteristikas is darbovietes, mokyklu, profsajungu, partiniu komitetu. Isivaizduojate kas butu jei charakteristikose butu nederamas irasas? Na tarkim "неблагонадёжен", o tokio vertinimo dazniausiai sulaukdavo religingi, zmones reiskiantys negatyvia nuomone apie rezima.
TAm kad gauti didesni buta Zmones gudravo, savo giminaicius-tevus vezesi is kaimu, regisruodavo juos savo gyvenamam plotelyje (bendrabutyje, komunalkeje). Butam gauti eiles neretai buvo koreguojamos, tarkim, primenybe butui gauti turejo karo veteranai, karo invalidai, neva daugiavaikes seimos, stachanovieciai t.y. darbo didvyriai. Neretai eiliskumas buvo pertvarkomas ir kysio deka. Taigi neretas atvejis buvo kad zmogus atsistojes i eile buvo 5893, kitu metu pradzioje eileje buvo 6015.

Jusu ziniai, tarkim Rusijoje, iki siol karo veterai nebuvo aprupinti bustu. Taigi deklaruojama viena o is tikro, kaip visada. NUORODA
*************
Buvo ir spec. butu dalybos. Taip jau isejo mano mama buvo is tu zmoniu kuri dalyvavo dideles imones steigime, tad puikiai is vidaus mate kaip sovietu paskirstymo sistema dirbo. Steigiant imone generalinis direktorius buvo paskirtas Maskvoje, jis kartu su savimi atsiveze grupe specialistu, veliau is paskos, kas menesi specialistai is Rusijos vaziavo su savo seimomis i Lietuva. Ju apgyvendinimui jau buvo is "gyvenamojo fondo" t.y. miesto per metus pastatytu butu skaicius, "isimti" keli namai. Is esmes Klaipedoje Naujakiemio, Debreceno, Gedminu, Taikos gatvese esantys namai. Taigi is Rusijos atvyke specialistai turejo butus, kai Klaipedieciu butui gauti eile zenkliai nuvaziavo i apacia.
Tada lietuviu kilmes Klaipedos vadovai sugalvojo sabotazo plana, tam kad sumazintu atvyekliu skaciu, pradetu mieste ruosti lietuvius specialistus, esanti 14 profesine mokykla nespejo ruosti, rekejo ikurti papildoma mokymo centra, o ne veztis juos is Rusijos. Maskva tam priestaravo, liepe vaziuoti i Karaliauciuje esancius karinius dalinius, agituoti ten tarnaujancius vyrus, kad atvyktu i Lietuva. Sis ipareigojimas buvo samoningai sabotuojamas, vykdomas vangiai. Tad Maskvai nieko nebeliko, kaip duoti sutikima, kad mieste butu steigiama profesine mokykla, kuri turejo paruosti lietuviu kilems specialistus. Taip buvo isteigta 41 profesine mokykla, jos pirmas direktorius buvo vietinis, is rusu sentikiu kiles V. Jermošenko, kuris savo paziuromis daugiau buvo lietuvis nei rusas, tad suvoke situacijos svarba. Siuo metu profesine mokykla yra pakeitusi profili.

To deka, nemazai lietuviu galejo greiciau apsirupinti butais. Nevede vyrai dazniausiai budavo aprupinami bendrabuciais, kurie buvo pastatyti Taikos pr. Vnz, bendrabuciai tarp Vetrunges ir Jurininku poliklinikos.

Neretai zmones isidarbindavo naujai isteigtoje imoneje su tikslu greiciau gauti buta, o veliau pakeisdavo darboviete.

Turiu priminti, kad sis veiksmas vyko 1969-1975 metais, Breznevo laikais. Tais laikais mokytojai, gydytojai ir kitu profesiju zmones nebuvo greitai aprupinami butais.
Jei ne Maskvos planai steigti nauja strategine imone, vargu ar Klaipedos miestui butu skiriamos lesos gyvenamajam fondui. Reikia padekoti ir tuo metu dirbusiai miesto valdziai, kuri gine savo miesto gyventoju interesus, nes jei ne ju ryztas, atvykeliai butu aprupinti butais, o miestelenai ilgus metus butu besiglaude pakampese.

Tiesa sakant ,man liudnesni pirmieji nepriklausomybes metai,as jau buvau paaugle,o tada uzdare mamos darba,tevas irgi kazkaip sunkiai ten sukosi,brolis mazas buvo,tai liudni reikalai,norejau visko, ir graziu rubu,baigesi keliones prie juros,o pinigu nebuvo,bet neilgai, paskui kazkaip prisitaike tevai,mama gariunuose prekiaut pradejo,o tevas taksistu isidarbino.
Papildyta:

Bet turbut greit jau 50?nes dabartiniai 40 mokykla baige 94metais,tsi tada gi nepuole nieks teketi,kiek as pamenu as 97 baigiau.

o kas buvo tais laikas ne deficitas? Siūlai, virbalai buvo plieniniai viskasm vieno dydžio, gumyčių į plaukus, su bumbulais iš viso be žodžių. O jau batai tai ir visai buvo deficitų deficitas. Apie apatinį triko Karusia nuorodą įdėjus. Kalbėt nėr ką. Kai sesė mokėsi Klaipėdoj, tai ji ten iš talkučkių nupirkdavo rūbų man, apatinų man ir džinsų sau.