Kaip palikti zmogu kuri myli

Negyvena, nors jis zinoma noretu kad gyventu..kai turesim nuosavus namus manau tikrai gali visko but..palikt labai sunku, bet pakalbeti tai butina..mane begalo tai slegia..atrodo stengiuos ja pamegt kaip galiu bet nu niekaip ir zinau kad kitaip nebus..
P.s. man demesio tikrai netruksta, vyras nuolat sokineja tiek apie mane tiek apie ja..tiesiog negaliu pakest to vaiko ir nieko cia nepadarysi..

Oi, tik nereikia jau čia tų "subręsk kaip asmenybė" Autorė pakankamai brandi ir nuovoki, kadangi adekvačiai supranta situaciją. Tiesiog žmogiškai sunku skirtis su mylimu žmogumi, bet gyvenime kartais reikia vadovautis ne tik jausmais, bet ir protu, kad ir kaip sunku būtų.
Ne visi nori ir gali vaikus iš visokių buvusių santykių laikyti geriausiai draugais ir bičiuliautis su jais. Netgi pakęsti ir priimti sunku, ir nieko čia nėra nebrandaus. Tai tik žmogaus charakteris. Jei vieni iš prigimties yra altruistai arba alpsta dėl kiekvieno sutikto vaiko, tai kiti neti savų susilaukti nenori. Žinoma, čia kraštutinumui, yra dar visokių n atvejų, bet su branda, tai niekuo nesusiję. Autorė būtų nebrandi, jei bandytų atitolinti ir išskirti tėvą su dukra, bandytų jį įkalbėti nutraukti ryšius su ja ir rinktis moterį, tuomet tikrai sakyčiau kvankt kvankt, o dabar mąsto teisingai ir protingai. Be to turės pamoką ir neabejoju, kad kitą širdies draugą rinksis tokį, kuris atitiks jos padėtį, amžių, o nebus išsiskyręs tėvelis.

Galimai as klystu, bet...
Temos autore yra jauna mergina, neturinti vaiku. Galimai kai tures savus vaikus, atsiras motinystes jausmas ir t.t. suvoks daugiau nei siuo metu. Tai nereiskia, kad ji bloga/gera, tiesiog jos i gyvenima poziuris, lukesciai, vertinimas, atitinka jos amziu. Nenorekite is jauno zmogaus daugiau nei jis siuo metu gali duoti, na ne visos gimsta pasauli vertiancios kaip metuose moterys.

Kad jus su isrinktuoju sieja aistra, neabejoju, kad meile, na tarkim, ji is jusu puses baisiai egoistiska, nes jus labiau linkusi imti nei duoti. Kaip ten be budu, jus nespjaunat i vyruko pinigus, gerbuvi, kuri jis gali suteikti, tai ne paskutineje vietoje Jusu prioritetu sarase, matot tik viena beda - jo vaika. O vaikas zmogaus gyvenime, jei jis salyginai normalus, iki grabo lentos, tai ne koks ten sunkiuks, ar kaciukas, tad teks dalintis vyro demesiu su jo vaiku ir savo gyvenimu kol gyvensite su isrinktuoju. Jau nekalbu apie pinigus, ne vien islaikymui, o ir siaip dviraciui, kelionems, mokslui. O ir vaikuciai ne angeliukai, ypac kai suvokia, kad pamote puoseleje savyje jam neigiamus jausmus. O jei dar savo vaikas, ir jusu nenoras, negebejimas valdyti savo jausmus. Pekla garantuota...

Jums tik 24 metai, dar surasite sau tinkama, turtinga ir be "kraicio" vyra.
Na o jei, nuspresite likti, tai tik jusu sprendimas, jokiu kaltinimu, pretenziju kitiems, del neva paaukotu savo metu.



Nuo kada branda tapatinama su situacijos vertinimu, supratimu?
Sorry, bet as butent suvokimo, kas yra kas ir pasigendu. Cia daugiau pateikta kas temos autore tenkina, kas atitinka jos lukescius, kas ne. Tarkim, ji visai nejaucia poreikio deti pastangas, vardan mylimo zmogaus, priimti jo vaika. Ji save programuoja zodziais "niekada", randa aibes tam pateisinimu, bet visiskai neiesko sasaju tasku. Butent brandos, gyvenimo pazinimo merginai ir truksta. Bet tai atsiras su laiku, greiciausiai kaip paciai teks ilipti i tuos pacius kurpalius. Todel pritariu given444. Belieka palinketi kad likimas butu jai gailestingas ir nesiustu sunkiu isbandymu, nes 24 metai tai tik gyvenimo pradzia, per kuri dar bus visko.

Bet kokiu atveju linkiu autorei myleti ir buti mylimai

Man tiesiog užkliuvo Gailės replika, jog autorė yra nebrandi mat nesugeba priimti draugo vaiko. Kaip ir sakiau, man tas "priėmimas nepriėmimas" visiškai nesusijęs su žmogaus brandumo lygiu.

Manau, poroje, kurioje yra stiprūs jausmai vienas kitam, nuolat vyksta taikymasis vienas prie kito ir bandymas nušlifuoti tam tikrus kampus. Santykiai visada reikalauja pastangų ir neįsivaizduoju romantiškos draugystės, kurioje žmonės nebando eiti į kompromisus ir prisitaikyti prie kito. Šioje situacijoje, manyčau, autorė parašė tuomet, kai jos pastangos jau priėjo lubas ir suvokė, jog vis dėlto kelias su tuo vyru - ne jai. Juk mes nežinome, kiek ji laiko kovojo su savo vidiniais demonais, kiek laiko bandė save teigiamai nuteikti tos mergaitės atžvilgiu ir pan. Mums pateikiama tik kulminacija, iki kurios, tikiu, buvo įvairių dalykų.
Be to, jeigu autorei sunku priimti dukrą, kai visi jos išsišokimai dar yra vaikiško lygmens, tai atėjus paauglystei - lengviau tikrai nebus. Manau, kurti santykius su vyru, kuris turi vaikų, geriau yra moteriai, kuri taip pat su kraičiu. Tada ir požiūris ir supratimas vienas kito atžvilgiu visai kitoks, o jaunai merginai tikrai verčiau pasieškoti tinkamesnio varianto.

Šviečias man, kad priežastis toji, jog autorė niekada nebus Nr. 1 savo vyrui. Konkurencija dėl "tėčio" dėmesio su jo dukra ir tiek.

Sunku priimt svetima vaika -viena -jis nesupranta kad jam paslauga darai ,reikia perlipt per save .antra jokio dekingumo is jo nesulauksi .
Is to ir ispalukia blogos pamotes ir pateviai .
Turiu drauga ,tai tas stroina savo augintini kaip kalejime ,zodziu vietoj tarnaites jis jam zodziu anarchija ,bet ji augina kaip savo ,Is sono ziurint ziauru jo auklejimas bet ji pateisinu del to kad neuzvemia kazko tokio ...
Man ir sunku ,siaip patinka ,bet mano atzvilgiu -pasaipa,jokios pagarbos,priesas -tai pagalvoji kam toks gyvenimas del ko turi gadintis nuotaika .
Aisku,lengviausia issiskirti bet ne taip lengvai ta draugyste uzsimezga ir tesiasi ..

Nesupratau apie kokia vaikui paslauga snekat...
AR vaikas ka nors apie tai prase, ar yra kam skolingas?
O kodel turi buti dekingumas?

Normaliuose santykiuose (nesvarbu, ar tarp vyro ir moters, tarp tėvų ir vaikų, tarp draugų) visuomet yra dėkingumas. Ne prievartinis, o natūraliai kylantis. Jei geri santykiai su sutuoktiniu, jautiesi jam dėkingas už laiką kartu, už gražias akimirkas. Tėvams jautiesi dėkingas už tai, ką tau davė augant, vaikams jautiesi dėkingas už pamokas, kurias suteikia ir pan. O ten, kur tvyro: "man dzin tavo pastangos", tai geru tarpusavio ryšiu net nekvepia.

O as galvojau kad tai elementari meile...

Galimai kai kas jaucia ta dekinguma, bet reikalauti, tiketis uz tai dekingumo keista.

As taip ir isivaizduoju kokia turetu vaiko reakcija i pretenzijas...
- Ach koks tu nedekingas kiaule, as tave pagimdziau, auginau... O jis atgalios: - O as tave neprasiau manes gimdyti ir auginti...

Kaip ir aptariamu atveju. - O as tave neprasiau uz tevo teketi...

Į meilę įeina labai daug kas. Tai begalę dalykų aprėpiantis jausmas.

Todėl, kaip jau ir buvo ne kartą sakyta, geriausia išeitis autorei palikti šį vyrą ir ieškotis be kraičio. Sutaupys daug sveikatos.

Visiškai ne apie tai buvo kalba, bet išvartėte, kaip pačiai patogiau.

Na, šiaip ne vaikų reikalas, su kuo jų tėvai tuokiasi. Daug vertingiau neauginti vaiko, kaip egoisto ir įdiegti jam, kad tiek mama, tiek tėtis turi teisę kurtis savo gyvenimą su kuo nori, ir patrepsėjimas kojelėmis šioje vietoje neveiks. Aišku, tikėtis didelio supratimo iš septynmečio, vargu, ar įmanoma, bet norint psichologiškai normalių santykių tas vyriškis turėtų savo dukrą auklėti būtent taip, nes kitaip visos moterys bėgs nuo jo.

Tiek ir temylite tą vyrą, jei 7 metų mergaitei pavydite Jos pamilti jums visai nereikia, pakanka susidraugauti. Natūralu, kad draugas ją myli ir apie ją šokinėja, juk jo DUKRA, ją pažįsta jau 7 metus, o jus kiek? Mėnesį? Du? Ir kelti čia pavydo scenas dėl to, kad maža mergaitė kartą per savaitę ar kartą per mėnesį atvažiuoja aplankyti tėvo ir jį apsikabina? Dėl to ji išlepinta?
Teisingai. Bėkite nuo tokio žmogaus kaip galima toliau. Jums rūpestingo šeimos žmogaus nereikia, kuris myli VISUS SAVUS vaikus, jums reikalingas patinas, kurio su jokiu vaiku dalintis nereiktų, ale kuris ir pats nuo savų vaikų į krūmus skuostų ir gaudyti dėl alimentų per teismus reiktų. O tą vyrą kaip galima greičiau palikit kokiai protingesnei merginai, kuri įvertins, kad jei vyras rūpinasi TA mergaite, vadinasi, dar labiau mylės ir rūpinsis JŲ BENDRU vaiku.