žinau, kad ne pabaiga, nu bet pasaka 
QUOTE(Gegytė @ 2016 05 19, 21:26)
Kad ir kaip bebūtų gaila, jau beveik pabaiga... Bet kaifuoju visą dieną. Su kiekviena nuotrauka nusikeliu atgal.
Gal kam ir keistai atrodys, bet man kapinės tai grožis ir ramybė. Praleidau čia nuostabias keturias valandas.
Baigiu savo pasivaikščiojimą po Nekropolį.
Šoku į taksi, ir vėl parvažiuoju į centrą.
Užsuku kažkur papietaut.
Debesys švininiai. Čia labai įdomus efektas aplink Kapotolijaus kupolą gavosi. Nefotošopinau nieko, prisiekiu. Bet atrodo, kad aplinkui baltai papaišyta.
Užsuku kažkur papietaut.
Debesys švininiai. Čia labai įdomus efektas aplink Kapotolijaus kupolą gavosi. Nefotošopinau nieko, prisiekiu. Bet atrodo, kad aplinkui baltai papaišyta.
Prisėdu aš ank kažkokio slenksčio, fotiką krapštinėju. Išeina iš savo kambario va šita moterytė ir vedasi mane pas save. Vaišina arbata su uogiene ir kažką pasakoja, pasakoja... Aiškinu, kad nieko nesuprantu, bet jai nė motais. Išsikalbėt žmogui matyt reikėjo 
Kambarėlis mažas mažutėlaitis, dar sena senučiukė krėsle sėdi ir žiūri nespalvotą tv. Mažutėlį. Kažkokį panašų į "Šilelį".
Laiptai į antrą aukštą. Pas mus tokie negalėtų būti eksploatuojami, o ten niekas galvos sau dėl to nesuka.
Kambarėlis mažas mažutėlaitis, dar sena senučiukė krėsle sėdi ir žiūri nespalvotą tv. Mažutėlį. Kažkokį panašų į "Šilelį".
Laiptai į antrą aukštą. Pas mus tokie negalėtų būti eksploatuojami, o ten niekas galvos sau dėl to nesuka.
