II-oji diena. Lapkričio 9-oji. Cancun - Chichén Itzá - Merida.Keliamės anksti. 7-ą jau turim sėdėti autobusiuke, prieš tai papusryčiavę. 6-ą stoviniuojam prie viešbučio... valgyklos (tą patalpą turbūt geriausia taip pavadinti). Pusvalandžiu vėluodami mus įleidžia pusryčiaut. Pasirinkimas neypatingas, bet ir nėra taip, kad nebūtų ką valgyt. Jogurtai, dribsniai, sultys, kava, arbata, kiaušinienė, pupelių košė (juoda, visiškai apetito nekelianti pliurza), batonas skrudinimui, sūris, sviestas, uogienės, medus, kažkokios mėsytės ir vaisiai. Alkani nelikom. Pusryčiaudami susipažįstam su naktį atvykusiais paskutiniais grupės nariais - pora iš Anglijos (apie 60) ir dvi merginos iš Australijos (apie 30).
Lagaminus kraunam į autobusiuką, taisomės patogiai sėdynėse ir bandom snūduriuoti. Laukia ilga diena.
Pirmiausia turim įveikti 190km atstumą iki Chichén Itzá. Ten trijų valandų ekskursija, po jos važiuojam pietauti, o tada dar 130km iki Mérida.
Atvykstam į Chichén Itzá. Purškaliojamės apsaugą nuo vabzdžių, tepamės kremais nuo saulės. Jau įdienojo. Karšta ir oras nejuda. Nė mažiausio vėjelio. Gidas pradžiugina, kad čia visada taip ir gaivių vėjo gūsių galim nė nesitikėt.
Ekskursiją veda vietinis gidas, majų palikuonis. Centrinėje Amerikoje istoriniuose objektuose ekskursijas leidžiama vesti tik čiabuviams. Taip saugomas istorinis paveldas ir saugomos darbo vietos būtent vietiniams.

Jukatano pusiasalyje esanti Chichén Itzá - majų šventyklų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios civilizacijos centras. Majai buvo talentingi astronomai ir matematikai, sukūrę kalendorių, pagrįstą tiksliais dangaus kūnų stebėjimais. Šį kalendorių jie pritaikė ir savo religinėms apeigoms. Chichén Itzá stovinti Kukulkano (lietaus dievo) piramidė yra milžiniškas kalendorius. Ją sudaro devyni lygiai, iškloti 52 plokštėmis − tiek metų yra majų/toltekų cikle. Kiekvienos iš keturių pusės laiptai turi po 91 pakopą, pridėjus viršūnės laiptelį iš viso − 365 − jie simbolizuoja metus sudarantį dienų skaičių (Haab').
Pastatyta X-XIII a. Piramidė ketursienė, laiptuota, su laiptų juostomis iš visų keturių pusių. Palei šiaurinius laiptus driekiasi plunksnuotųjų gyvačių skulptūros, išryškėjančios pavasario ir rudens lygiadienių metu. Piramidė yra 24 m aukščio, bei dar 6 m aukščio ant jos viršaus esanti šventykla. Pagrindo skersmuo 55,3 m. Po piramide rastos senesnės piramidės liekanos bei vidinė šventykla, kurioje yra Čak Molio skulptūra, jaguaro formos sostas.


Papildyta:Piramidė rekonstruota 1920-1930 m. Meksikos vyriausybės, padedant JAV Karnegio institutui. Įrengtas įėjimas į vidinę šventyklą. Po 2006 m., kuomet viena turistė nukrito nuo piramidės ir užsimušė, kopimas į ją yra uždraustas.
Pasak gido, tai buvo paskutinė auka majų dievams. Ir būtent tos aukos dėka mes dabar galim fotografuoti pačią piramidę, o ne ant piramidės užsilipusius turistus

Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.