Lietus liovėsi. Užsuku pavakarieniaut, po so suku viešbučio link. Ir vėl prapliumpa lietus. Visa laimė, kad apsiausto neišmečiau. Apsivilkti jį šansų nėra, tačiau nors fotoaparatą saugiai įvynioku. Kitu atveju slėpčiausi kokioj kavinėj, o dabar turiu eiti, nes jau už kelių minučių atvažiuos taksi. Praktiškai neriu į vandens sieną. Esu tokia permirkus, kad labiau ir neįmanoma. Lyg su rūbais į kokį vandens telkinį įkritus būčiau.

Vos matau, kur einu - vanduo akis užpylė

.
Prisiiriu iki viešbučio. Ten dirbantis vyrukas mane pamatęs tik įkvepia giliai, prisako stovėt ir nejudėt, nubėga kažkur ir grįžta su krūva rankšluosčių.

Apsišluosčius palei duris vėl esu vedama į tarnybines patalpas, kad galėčiau persirengt.
Vokiečiai turistai mano parėjimą stebi išsižioję, kaip cirko pasirodymą
Paskutinis žvilgsnis į Malecon...

...ir į El Moro fortą.

Čia savo pasakojimą baigiu ir dėkoju už dėmesį
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.