QUOTE(*Carma @ 2016 02 14, 16:13)
O nuo ko jis sukilo?
Verta ziureti kokius rinkinukus is zmoniu. As siunciausi is Siauliu pastu

zinoma neviskas prigijo, bet tikrai buvo verta

nemazai facebook'e yra grupiu.
Radau ir as zuviuka nauja viena akvariume

ko net nesitikejau, bet daugiau lyg ir nenersia.
Azoto ciklas arba kodėl žuvys miršta taip keistai...
Vas 01 2007 00:00 | MariusS Gėlavandenių akvariumų straipsniai
Pradedantys akvariumistai patiria daug košmarų. Kur beužeitum, ką beperskaitytum ir kokiam forume bepaklaustum, visur iškarto užmėto protingais žodžiais, nesuprantamais terminais ir siaubingomis prognozėmis. Ir žuvys viena kitą praris, ir šildytuvas užsikirs bei viską išvirs, ir kas baisiausia ir nesuprantamiausia tai ateis paslaptingas azoto ciklas ir išnuodys žuvis. Be to azoto ciklas universalus, nuo akvariumo dydžio nepriklauso, todėl tai vienas, tai kitas akvariumistas susiduria su jo keliamomis problemomis. Žodžiu yra dėl ko pasėdėti ir pagalvoti Kodėl aš lindau į šitą baisų reikalą?! Geriau būčiau žiurkėnus auginęs!
Iš tikrųjų ne taip viskas ir baisu. Tuoj jūs tuo įsitikinsite. Tiesa, tam teks truputį prisiminti pramiegotą mokykloje chemiją, nes priešingu atveju bus nevisiškai aišku.
Kaip žinoma žuvys labai mėgsta ėsti. Ne mažiau žinoma (o iš asmeninės patirties ir daugiau), kad visa tai kas suvalgyta ir išgerta po kurio laiko prašosi lauk. Pagal kažkokį paslaptingą sutapimą pas žuvis viskas vyksta taip pat, bet jei pas mus tai dingsta paslaptingose kanalizacijos gilumose, tai pas žuvis patenka į akvariumą. Gamtoje žuvys nesiskundžia, gamtoje ir storas maistingo dumblo sluoksnis vandens telkinių dugne dalinai susideda iš žuvų išmatų. Be to į vandenį patenka didelis kiekis įvairių organinių junginių, ypač baltymų. Baltymus pradeda intensyviai naudoti įvairios bakterijos, greitai išskaidydamos į sudėtinius komponentus įvairias aminorūgštis ir peptidus. Dar keleto perdirbimų rezultate gaunasi galutinis produktas amoniakas ir amonis (NH3 / NH4+).
Amoniakas yra labai nuodingas junginys ir gali nesunkiai nunuodyti žuvį. Ir ne šiaip nunuodyti, o nuodyti lėtai jis lengvai patenka į žuvies kraują ir vidaus organus, kaupiasi ten ir nuodija žuvį savaitėmis. Tai yra žuvis vieną kartą apsinuodijusi amoniaku gali staiga nusibaigti ir po 2 savaičių, be to be jokių išorinių požymių. Blogai apsinuodijimas veikia ir imunitetą, žuvis tampa pažeidžiamesnė įvairių infekcijų. Apskritai, kaip bežiūrėtum nemalonus reikalas.
Į pagalbą vėl ateina bakterijos, kurios esant pakankamam vandenyje ištirpusio deguonies kiekiui oksiduoja amoniaką iki nitritų. Susidaro jonas NO2- (nitritas), du vandenilio jonai, vandens molekulė ir energija, kuri ir buvo reikalinga bakterijom. Nitritai šiek tiek geriau negu amoniakas, bet irgi pakankamai nuodingi. Taigi nunuodyti žuvį nitritais taip pat paprasta, kaip ir amoniaku. Ir ką gi daryti? Kaip pašalinti nuodingus nitritus? Mums vėl padės bakterijos.
Šį kartą jos oksiduos nitritus (NO2-) paversdamos į nitratus (NO3-). Vėl bus reikalingas vandenyje ištirpęs deguonis, tačiau gerokai mažesnis kiekis negu oksiduojant amoniaką. Gauti nitratai irgi pakankamai kenksmingi, bet lyginant su azoto junginiais, iš kurių jie gauti, gėlavandeniame akvariume pasiekti pavojingas koncentracijas jų reikia daug kartų daugiau. Patys nitratai paprastam akvariume daugiau į nieką neperdirbami ir palaipsniui kaupiasi vandenyje. Jie paprastai pašalinami vandens keitimu, dalis sunaudojama augalų ( jei akvariume su augalais nitratų nėra visai, tai augalai neauga, tampa blyškūs). Be to yra ir specialių denitratorių, valančių vandenį nuo nitratų, o taip pat įvairių neseniai atsiradusių preparatų, kurie juos sugeria, bet kol kas paprasčiausia reguliariai pakeisti dalį vandens.
Turiu pastebėti, kad palaipsniui pakilus nitratų lygiui vandenyje, žuvys pripranta prie jų ir normaliai gyvena net ir mirtinose koncentracijose. Ryškiai išreikšta problema tokiame vandenyje sulėtėja mailiaus augimas. Ryškiai išreikštas pliusas kai kurie invaziniai susirgimai, kaip ichtioftiriozė, patekę į tokį vandenį neišsilaiko. Tačiau tuo labiau ne verta akvariume viršyti rekomenduojamų nitratų normų, nes problema gali atsisukti iš visiškai netikėtos pusės. Pavyzdžiui pas jus yra akvariumas, kuriame vanduo nekeičiamas, tik pora metų kaip pripildomas vietoj nugaravusio vandens. Nitratų ten labai daug, bet kuris testas paprasčiausiai neturi tokių matavimo ribų, bet žuvys gyvena ir visai neblogai jaučiasi. Staiga jūs nusprendžiate akvariumą išvalyti, nes dumblo sluoksnis jau seniai dvigubai storesnis nei grunto ir jau pradeda dengti kriptokorinų atžalas. Jūs valote akvariumą, keičiate vandeniuką ir o siaubas! Maždaug po kelių valandų jūsų žuvytės pradeda kristi kaip lapai! Akvariumistas puola daryti testus visur švaru. Rašo 30 pranešimų įvairiuose forumuose, pila į akvariumą visokius vaistus, kondicionierius, bet pusė žuvų vis tiek žūva.
Kur gi priežastis? Taigi žuvis pripratusi prie aukšto nitratų lygio neištvėrė staigaus jo kritimo. Nupirkite naują žuvį ir paleiskite ją į tą nitratinę sriubą. Žinote kas su ja atsitiks? Pastips! Dėl to, kad neištvėrė staigaus nitratų koncentracijos padidėjimo. Žuvims vienodai pavojingi tiek nitratų koncentracijos padidėjimas vandenyje, tiek pamažėjimas. Turėkite tai omenyje!
ŠTAI ŠIS STRAIPSNIUKAS YRA ĮDĖTAS VISADA MŪSŲ TEMELĖS PRADŽIOJE TUO PAČIU PAVADINIMU.