Noriu paklausti patarimo amžina kaip pasaulis tema

Pirmas mano vaikas(būdama2m.10 mėn.), išėjo į darželį be jokių bėdų, adaptacijų ir pan.-tiesiog pirmą dieną pasiprašė miegoti darželyje pietų, kai atėjau pasiimti, tai palikau visai dienai ir viskas-darželis buvo geriausias draugas.
O va su sūneliu kiti reikalai-išleidau nuo praeitų metų rugsėjo 1. O rugsėjo 6d.suėjo 3 metukai. Nenorėjo niekada, galvojau-adaptuosis. Pirmas kelias savaites paverkdavo, pasilikdavo sunkiai, paskui lyg ir priprato, susigyveno, juolaba, kad būdavo tik iki pietų. Bet noro didelio nebūdavo niekada. Tik kelis kartus yra pasakęs, kad darželis patinka. O šiaip-ne, nenoriu. Darželis tikrai puikus, auklėtojos geros-šitą žinau. Tai va taip praėjo pusmetis, dabar mėnesį nėjo, nes buvo šventės, sirgo po to. Šįryt pažadinau, aprengiau, nuvežėm sesę į mokyklą, o jis mašinoj toks liūdnas, nusiminęs, prislėgtas-mama, aš tikrai labai nenoriu į darželį. Parsivežiau namo. Širdis plyšta. Ir nežinau, ką daryti. Suprantu, kad vėl prisitaikytų ir eitų, bet man pačiai širdyje negera, kai žinau, jog jis nėra laimingas. Žinau, kad jis tai jaučia, neryžtingumą mano ir dar dėl to jam sunkiau. Nežinau, kaip išlaviruoti, kad vaikui būtų gerai-gal tikrai per anksti jam, gal netraumuoti, o gal tiesiog čia mano problema, kad lyg ir nesugebu paleisti jo.
Tiesiog nežinau, ką daryti. Su darbu suderinti galiu, nėra taip, jog reikia vesti dėl darbo.