As pradejau Sileikos "Pogrindis"..kol kas nepatiko, nors tik pirmas skyrius, aisku dar nieko nesako
netyčia atradau dar vieną vietą, kur galima nuvežti nereikalingas knygas - ligoninės. Bent jau Vilniaus Lazdynų ligoninėj vieno skyriaus foje stovi knygų spintos, iš kurių ligoniai gali imti ir skaityti (kituose aukštuose nežiūrėjau, bet turbūt irgi yra). Peržvelgiau - visos senučiukės, tikrai galima bus papildyti.
Papildyta:
nepatiko.. na, negali juk visiems vienodos knygos patikti
Papildyta:
QUOTE(SOFIJA5 @ 2016 05 18, 18:28)
Keista. Jums abiems nepatiko ?
nepatiko.. na, negali juk visiems vienodos knygos patikti
QUOTE(SOFIJA5 @ 2016 05 18, 19:28)
Keista. Jums abiems nepatiko ?
O man labai patiko. Va, kaip kartais su rekomendacijomis gali prašauti.
O man labai patiko. Va, kaip kartais su rekomendacijomis gali prašauti.
Man kartais ta pati knyga, kur prieš metus patiko, nebepatinka Palauk, tuoj mano rekomenduotus ,,Malonumų rūmus" perskaičiusios spjaudysis Antrinu saintlinai: negali visoms tos pačios knygos patikti.
QUOTE(Aimma @ 2016 05 18, 19:08)
Palauk, tuoj mano rekomenduotus ,,Malonumų rūmus" perskaičiusios spjaudysis
gal ne paprastai mūsų skoniai sutampa.
Bet paskutiniu metu išties tapau labai jau išranki. Net detektyvai nebetraukia Dabar skaitau G. Musso Popierinė mergina, bet irgi tiesiog slystu per tekstą, nei skaitymo malonumą jaučiu, nei istorija įtraukia.
Va, dar skaičiau B. Jonuškaitės Maranta. Gražiai parašyta, labai graži kalba, tekstas liete liejasi, daug dzūkavimo, kas man labai prie širdies buvo, tartum girdėjau močiutę kalbant Istorija gyvenimiška, stiprios moterys, viskas taip sava ir girdėta.. Tik paslapčių vienoj šeimoj man per daug buvo, bet visumoj knyga gal net labai patiko
Baigiau "Pilkąsias sielas". Retos sunkiasvoriškumo romanas. Sunkus, skaudus. Rekomanduoju
Visai norėčiau apie jį padiskutuoti, kas skaitėt?
Visai norėčiau apie jį padiskutuoti, kas skaitėt?
QUOTE(Brūkšniukas @ 2016 05 19, 10:15)
Sunkus, skaudus. Rekomanduoju
kažkaip netraukia
Ei vilnietes, tai ryt tinkames Jeruzales Cili kokia 18 val?
QUOTE(Alchemie @ 2016 05 19, 21:40)
Ei vilnietes, tai ryt tinkames Jeruzales Cili kokia 18 val?
Taip, taip, taip Rytoj Jeruzalėje apie 18 valandą Aš būsiu
Labos
As irgi busiu
QUOTE(SOFIJA5 @ 2016 05 19, 22:05)
Taip, taip, taip Rytoj Jeruzalėje apie 18 valandą Aš būsiu
As irgi busiu
o aš nebūsiu
a kudel
Truputis idomybiu apie smuiku keliavimo istorija. Kadangi dabar mano 5 "kudikiai" gydosi pas Trecioka (turbut vieninteli dinastini smuiku meistra Lietuvoje ), kniuosi visokios informacijos pagal formas, ir kt. zymes, kokio amziaus jie galetu buti, tie mano ebay.de kudikiai
Pasirodo XIX a. pabaigoje JAV muzikos rinka maitino Vokietijos meistrai. Didieji meistrai, kurie dirbo dimesciuose kaip dresdenas, Berlynas, Praha (tarp kitko Dvorzakas buvo ne tik kompozitorius, bet ir smuiku meistras, tik nedaug pagamino instrumentu, nes kita veikla uzeme daugiau laiko), aisku buvo maziau ikandami alkanai JAV rikai ir su mazesnemis galimybemis groti brangiais meistru instrumentais, delto smulkesni (pigesni) meistrai gyvenantys Markneukirchene (Saksonijoje) ir Klingentahlyje gamino daugybe instrumentu, kurie budavo gabenami i JAV. Paklausa buvo tokia didele, kad Markneukirchenas buvo muzikos instrumentu finansisnis centras iki 1914 ir tame meistukyje net buvo JAV konsulas. Kad instrumentai buvo i JAV gabenami is Vokietijos ir Cekijos zymi paprastas uzrasas (kurio eme reikalauti JAV nuo 1891, noredami zinoti produkto kilme) Made in Germany.
Kadangi paklausa buvo didziule, meistrai nespedavo gaminti (nes smuiko gamyba vis delto uzima ne vienus metus, medzio radimas, medienos paruosimas, o kur dar paskui ispjovimas, islenkimas, lakavimas ir t.t.) pasirodo, kad meistrai is Cekijos, truo metu Bohemijos, kuri buvo salia Vokeitijos sienos nesdavo maisais pr kalnus parduoti baltuosius smuikus, t.y. smuiku nelakuotus ruosinius. Kadangi geriausi meistrai daugiausia budavo isitrauke i laku gamybos procesa (receptai su drakono krauju:), taigi cekiskas ruosinys nebutinai prastas, igydavo didesne verte, kai ji uzbaigdavo vokietis meistras su savo slapta lako formule.
Po prmo pasaulinio karo ir prasidejus naciu judejimams apie 1933 JAV atsisake importuoti vokiskus produktus ir dabar jau vokiskis muikai keliavo is Bohemijos su uzrasu Made in Czekia. Nuo 1930 metu Cekija tapo didziausiu styginiu gaminimo centru, deja po karo sis amatas apmire, nes tik pavieniai gamintojai buvo like ir aisku sovietu itaka tam dare didele itaka.
Isvada, kad daugelis smuiku uz urasu pagaminta Vokietijoje, gali buti cekiskis ir atvirksciai bet koks skirtumas, jei instrumentas graziai skamba ir, nors meistro vardas nezinomas, jis dar tebegyvena
Pasirodo XIX a. pabaigoje JAV muzikos rinka maitino Vokietijos meistrai. Didieji meistrai, kurie dirbo dimesciuose kaip dresdenas, Berlynas, Praha (tarp kitko Dvorzakas buvo ne tik kompozitorius, bet ir smuiku meistras, tik nedaug pagamino instrumentu, nes kita veikla uzeme daugiau laiko), aisku buvo maziau ikandami alkanai JAV rikai ir su mazesnemis galimybemis groti brangiais meistru instrumentais, delto smulkesni (pigesni) meistrai gyvenantys Markneukirchene (Saksonijoje) ir Klingentahlyje gamino daugybe instrumentu, kurie budavo gabenami i JAV. Paklausa buvo tokia didele, kad Markneukirchenas buvo muzikos instrumentu finansisnis centras iki 1914 ir tame meistukyje net buvo JAV konsulas. Kad instrumentai buvo i JAV gabenami is Vokietijos ir Cekijos zymi paprastas uzrasas (kurio eme reikalauti JAV nuo 1891, noredami zinoti produkto kilme) Made in Germany.
Kadangi paklausa buvo didziule, meistrai nespedavo gaminti (nes smuiko gamyba vis delto uzima ne vienus metus, medzio radimas, medienos paruosimas, o kur dar paskui ispjovimas, islenkimas, lakavimas ir t.t.) pasirodo, kad meistrai is Cekijos, truo metu Bohemijos, kuri buvo salia Vokeitijos sienos nesdavo maisais pr kalnus parduoti baltuosius smuikus, t.y. smuiku nelakuotus ruosinius. Kadangi geriausi meistrai daugiausia budavo isitrauke i laku gamybos procesa (receptai su drakono krauju:), taigi cekiskas ruosinys nebutinai prastas, igydavo didesne verte, kai ji uzbaigdavo vokietis meistras su savo slapta lako formule.
Po prmo pasaulinio karo ir prasidejus naciu judejimams apie 1933 JAV atsisake importuoti vokiskus produktus ir dabar jau vokiskis muikai keliavo is Bohemijos su uzrasu Made in Czekia. Nuo 1930 metu Cekija tapo didziausiu styginiu gaminimo centru, deja po karo sis amatas apmire, nes tik pavieniai gamintojai buvo like ir aisku sovietu itaka tam dare didele itaka.
Isvada, kad daugelis smuiku uz urasu pagaminta Vokietijoje, gali buti cekiskis ir atvirksciai bet koks skirtumas, jei instrumentas graziai skamba ir, nors meistro vardas nezinomas, jis dar tebegyvena