O aš, kaip visada,be didelių įžangų sveikinuosi ir pradedu litaniją apie bent kelias perskaitytas knygas
Paskutinė buvo
R. Mistry ,,Trapi pusiausvyra", toks ,,Našlaičių prižiūrėtojo sūnaus" indiškas variantas, kurį skaitydama kaip maldą mintyse kartojau, kaip gerai, kad negimiau (šįkart) Indijoje
Dorai neįpusėjus posmavau mesti, nes slėgė toks rafinuotas žmonių kankinimas, bet galiausiai įtraukė 4 veikėjų likimai ir teko perskaityti. Atrodo, supratau, ko tie indai amžinai laimingi ir išsišiepę. Kai
gyvenimas laimės negarantuoja, kai visur neteisybė ir kančios, kas daugiau belieka... Panašiai būtų galima paaiškinti ir tikėjimą reinkarnacija. Kai nieko nebelieka, tik toks tikėjimas ir prasmingas. Neaišku, ko iš reinkarnacijos tikisi kankintojai, bet, kai pasiknaisiojama po jų likimus, tai irgi tas pats. Tik išsišiepti ir tikėti, kad gimsi ant šilkinio demblio... Gera knyga, išsami, bet emociškai sunki, todėl net nežinau, kam galėčiau rekomenduoti.
Visai kitokia
Amy Tan ,,Malonumų rūmai", ją skaitydama pajutau tiesiog fizinį skaitymo malonumą. Įdomi istorija, geras stilius, gal pabaiga ir per saldi, bet kodėl už kančias neapdovanoti herojų. Perskaičius neliko bejėgiškumo skonio. Šitą drąsiai rekomenduoju atostogoms. Kai lyja, drybsoti ir skaityti lengvą, bet nelėkštą knygą - svajonės išsipildymas.
D. Kalinauskaitės ,,Skersvėjų namus" po ankstesnio jos šedevro buvo baugu imti į rankas. Atsidusiu ir aš: tokio įspūdžio nebepadarė... Bet buvo ir gerų apsakymų, ir tobulo teksto, tik gal tekstas kažkaip nelabai siejosi su turiniu, kuris aštresnis, drastiškesnis. Bet Kalinauskaitė viena geriausių šių dienų prozininkių, ir to niekas neužginčys.
J Archer ,,Tėvo nuodėmė" man pradėjo ir užbaigė Kliftonų kronikas
Aš mėgstu lengvą literatūrą, bet tas autorius tikrai ne mano skonio. Būtent skonio, nes skaitant jaučiau lyg čiulpčiau sintetikos perpildytą lenkišką čiulpinuką. Kažkas netiko, nors tokio lygio knygų esu perskaičius kalnus.
Nors apie detektyvus nežadėjau rašyti, noriu paminėti
J. Dickur ,,Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą", kuri patiko gal ne tiek detektyvo linija, kiek kūrybos, draugystės temomis. Pati knyga kiek ištęsta, bet tie ne detektyviniai intarpai buvo įdomūs. Ir
G. Flynn ,,Aštrūs pjūviai". Niekaip nesuprantu, kodėl autorė pristatoma kaip ,,Dingusios" autorė, būtent ši man mažiausiai patiko, ypač tos nesąmonės pabaigoje. O visos kito Flynn knygos veža, nors ir neprisimenu apie ką jos...
Įpusėjau
H. Murakami ,,Vyrai be moterų". Ką norit, tą sakykit, bet Murakami apsakymų virtuozas...
.
as vis neprisiruosiu prie jos prisesti...nes guli dar pasiimtos 4 knygos 
Perskaičiau knygą Vienuolės paslaptis ir niekaip nesuprantu. Ar dvyniai Marijonas ir Šiva buvo Marijos (vienuolės) ir Tomo (gydytojo) vaikai?
nes baigiau skaityti nesupratusi...
Nežinau, ar laikas buvo tinkamas, ar nuo detektyvų buvau pavargus, o gal labai ilgą laiką ignoravau geišas, kurtizanes ir apgautas amerikietes, bet gali būti tiesiog nebloga knyga. Nekeik, jeigu ką 
Nepatiks, neskaitysiu 
