Man kazkodel atrodo, kad kai zmogus "isauga" is vaiksytes, paauglystes pasidaro labai "rimtas", kostiumuotas ir jo zodis sveria daug, atrodo, kad tada tapus "suaugusiu""igijama teise" nutyleti, sakyti puse tiesios, meluoti, nes taip reikia ir t.t. apaugama pseudo rimtumu, bet ne ismintim, kuria turi vaikai sakydami tiesiai sviesiai, o ne krievai ir palinkui (cituojant Apie ragana Siokiatokia), tada ne lygis begioti basomis po pieva, lipti i medi, skaityti vaikiskas knygas o ne zurnala "Valstybe"...tada nebemato, nenori pazinti, kad vaikiskose knygose tebekalbama apie tas pacias problemas, kurios reiksmingos visoms amziaus kategorijoms, vaikaims daznai delto pripaisomi "elgesio sutrikimai", o suaugusiam tiesiog nuovargis, arba bjaurus charakteris...
Zinia, straipsnyje gal labiau kalbama apie pavirsutiniskuma, ir brandos trukuma, bet klasikos skaitymas, ar prides brandos? Kaip ir kokio candu crush zaidimas yra laiko muilinimas, bet spalvinimas, mandalu, ar kitoms, manau, yra labai terapinis dalykas, nuo skubejimo, nerimo ir irzlumo, kuris nuolat auga su reikalavimais, kaip zmogus turi atrodyti, rengtis, vazineti, gyenti...tegu spalvina,o ne saudo is ginklo
As esu ta nesubrendele, kuriai vaikiskos knygos kazkodel aktualiau, nei suaugeliskos, gal, kad dirbu su vaikais, bet nors is darbo pareinu pavargusi, as issisiepusi, nuo ausies ligi ausies, kai dirbau "suaugeliska" darba, rimtose pareigose, sirgau nuo nuovargio ir nervines itampos, nuo pasleptu uzuominu ir intrigu.
paprasti dalykai, kaip vaikas vertina suagusi specialista. Specialiste vaika verte daryti, tai, kas vaikui sunku, vaikas atsisake, tada ji pagrasino policijas iskviesianti, jei vaikas nedirbs, kas pasakyta (vaikui 4 metai). Pasibaigus pamokai, mergyte mamai prie specialistes pasake:-Mama, as pas ja daugiau neateisiu, nes ji ragana.
As vakar pasiememiau Sileikos dar dvi knygas

ir Vilku marti pradejau skaityti, kol kas taip , na net nezinau kaip jaucuosi

nesuprantu dar