QUOTE(Shusha @ 2016 04 19, 23:44)
Man uzsitese neskaitadieniai, neklausadieniai.
man irgi kažko nelabai skaitosi. Skaitau, bet lėtai labai. Ir įdomu, atrodo, ir vis tiek..
Perskaičiau Marinos Stepnovos Italų pamokas. Patiko man ji. Bet gal kiek mažiau už Lazario moteris. Labai daug aliuzijų, nuorodų į kitus literatūros, kino ar meno kūrinius. Ačiū vertėjai už pastabas, nes tikrai visko neatsirinkčiau. Kai kurios pastraipos net išmuša iš vėžių. Pvz, rašo apie vaiką, ir prideda - kaip tas rudaplaukis strazdanotas, kuris užmušė senelį kastuvu. Po kelių minučių tik prisiminiau, kad multikas gi toks buvo. Sekančioj vietoj perskaičiusi Antoška, einam kasti bulvių, jau greičiau susigaudžiau Aplamai knyga tarsi nukelia į anuos tarybinius laikus, iki skausmo viskas pažįstama. Kas negyveno tuomet, vargu, ar sugebės ir pačią knygą įvertinti.
Knyga tikriausiai įdomi būtų ir tiems, kas domisi ar susiję su psichiatrija, nes ten viena pagrindinių linijų susijusi su šizofrenija.
Ir labai graži kalba Na, tikrai labai graži Pradedi skaityt, ir užliūliuoja. Ačiū vertėjai darkart
Rekomenduoju
Dar viena visai nebloga knyga Christos Tsiolkas Antausis. Graikų rašytojo, gyvenančio Australijoje. Vakarėlio metu, vienas svečias skelia antausį kitos poros vaikui. Kiekvienas svečias užima savo poziciją tuo klausimu. Vaiko motina paduoda kaltininką į teismą. Aštuonios istorijos, papasakotos vakarėlio dalyvių. Istorijos ne vien apie šį įvykį, aplamai apie gyvenimą.