Knygų skaitytojų klubas, 94 laida

Kaip tik per daug literatūros ten, kur jos neturėtų būt Na, jei ne literatūros, tai bent publicistinio stiliaus. Beveik kas antras studentas savo darbe (šiuo atveju tai ekonomikos bakalauro baigiamieji) vis bando kopijuoti žurnalistus: "krizė sudavė smūgį įmonei", "produkcijos kiekis grimzdo į seniai nematytas žemumas" ir pan. Beje, būtent vaikinai dažniau tokį stilių bando naudoti


kaip keista, kad mokytoja tokią savo išankstinę nuostatą vaikams primeta
O sudominti tai tikrai ne visos moka. Vidurinėje turėjau labai gerą lietuvių kalbos/literatūros mokytoją, o gimnazijoje... na, nelabai pasisekė. Privalomų kūrinių net normaliai nenagrinėdavom, mokytoja prirankiodavo iš visokios literatūros kritikos (Kubilius, Daujotytė ir pan) ištraukų apie tuos kūrinius ir... diktuodavo jas, turėdavom užsirašinėti. Visiškai beprasmis užsiėmimas tas kritikos perrašymas būdavo
O tai, kas paaugliams įdomu buvo, jos visai nedomino. Pvz., pagal programą priklausė ir "Rugiuose prie bedugnės", ir Keruako "Kelyje". Bet apie tas knygas ji ėmėsi diskutuoti tik tada, kai viena klasiokė jau gan "naglai" prispyrė, likus kokioms 5min iki pamokos pabaigos. Mokytojos pozicija buvo, kad tose knygose "ne tos vertybės" iškeliamos, mat juk šeima yra vienintelė tikra vertybė. Mhm, lyg taip pristatant Keruaką būtų galima rasti bendrą kalbą su septyniolikmečiais

Jo, as irgi turejau labai geras literaturos mokytojas..paskutine buvo tokio gerumo, kad per pusnatru metu susirgau lietuviu literatura ir stojau i lietuviu literatura studijuoti
Jos deka ir Zemaite kitaip pamaciau, ir ismokau ziureti, kas aplinkui, kaip veike, kokia zmogaus vidine busena ir virsmai galejo pastumeti rasyti, viena ar kita kurini. Rasydama savo magisra tikrai uzsiiminejau kazokia pasaku alchemija, nes emiau suvokti, kad yra bedras ideju debesis, kuris kybo laikmetyje ir gabus zmones, is jo pasisemia, delto net nesusitike, gyvendami kituose krastouse, staiga ima rasyti apie ta pati, israiska padiktuota laikmecio staiga ima skambeti skirtinguose kuriniuose...net uzimdavo kvapa, kai atrasdavau tokius globalius idejinius dalykus.
Pamenu, apie Binki galejau pasakoti romanus o gerb. Viliunas reikalavo datu, datu, datu, kiek kokiam leidinyje, kada isleista, ir kas buvo zurnalo pirmas, antras, trecias redaktorius kaip tai gali vadintis literatura, as nezinau tuo metu dar mokiausi paraleliai danu kalba, literaturos sitorija, per dvi katedras, reikejo ismokti 2 semestru literaturos istorija, per pusmeti, tai kai manes paklause tas pats doc.:
-Jus turit guvu prota, tik neaisku, kur jis vaiksto.
Atsakiau:
-Siuo metu po skandinavu literatura jei reikes bibliografiniu duomenu apie leidimus, redaktorius, pasiziuresiu i bibliografijas, bet su literatura tai labai mazai susije

Ech, baigėsi vaikų atostogos, baigėsi ir mano knyginės atostogos. O perskaičiau visai nemažai neblogų knygų. Nežinau, ar taip supuolė, ar kažkaip patraukė prie lietuviškų ir dar tokių rašytojų emigrantų kūrinių. Tikrai visas šias savaites beskaitydama patyriau didelį malonumą.

Pakartotinai skaičiau E.Umbrasaitės "Vienos krūties istorija" ir tęsinį "Moteris katė ir jaunas mėnulis" Man jos knygose patinka viskas: ir temos (nuo kovos su krūties vėžiu iki emigracijos į Prancūziją), ir herojų charakteriai (požiūris į savo ir mamos ligas), ir veiksmo vieta (daug Prancūzijos ), ir stilius.... Na, gal stilius toks daugiau žurnalistinis, ne meniškas. Bet aš atleidžiu.

Paskui ėmiausi šiuo metu berlynietės Linos Ever "Ruduo Berlyne" ir... įsimylėjau Berlyną. Pati istorija (meilės, emigracijos)- nieko ypatingo, gal net su psichologinėm charakterių spragom man pasirodė, bet autorė moka perteikti savo meilę miestui. Sakyčiau, tobulai perteikia miesto dvasią. Nuo šiol tik tokį Berlyną ir įsivaizduosiu Ir jau kurpiu planą, kaip čia jį aplankius. Juolab, kad ir mano dičkis mokosi vokiečių k., tai ir jam labai smagu būtų susipažinti su šiuo miestu.

Sekanti į rankas pakliuvo Paryžiuje gyvenančio Valdo papievio "Eiti" .Prieš kelis metus bandžiau skaityti jo "Vienos vasaros emigrantai" , tai spjaudžiausi ir neįveikiau, turbūt, nei kokio 50 psl. garsiai pareiškiau, kad tai ne mano rašytojas ir daugiau jau "never ever", net veiksmo vieta (Paryžius) nesužavėjo. Pati dabar neprisimenu, kaip čia tą "Eiti' pasiėmiau, gal vėl tema sužavėjo (herojus atostogauja Provanse). Bet tokios knygos jau seniai nebuvau skaičius! Visas veiksmas yra sudėtas į žodį "eiti" , nes daugiau nelabai ten kas ir vyksta. Yra kažkokie fabulos rėmai, bet nepavadinčiau to istorija. Bet užtat koks stilius, koks stilius! Poezija prozos pavidale. Dar vaikai juokėsi perskaitę autoriaus pavardę, bet iš tikrųjų, jo tekstai - pievų pievos. Bet labai skoningos Paskui perskaičiau, kad ši knygą net premija 2010 m. gavusi už kūrybiškumą...

Tarp šios ir kitos V.papievio knygos išoko romanas S.Lark knyga „Baltojo debesies šalyje“, apie XIX a. N.Zelandiją. Moterų trūkumo pasekoje pora išsilavinusių inteligentiškų londoniečių keliauja pas savo būsimus vyrus jų net nemačiusios... na, ir iš visos tos situacijos išplaukiančios „laimės nutekėjimo“...

Dabar skaitau V.Papievio „Odilė arba oro uostų vienatvė“. Smagiai skaitosi, tekstas irgi geras, iškart matosi, kad rašytojas „papievis“ . Tema: herojaus santykis su senstančia ponia, kuriai padeda/tarnauja , o tai reiškia, lydi pasivaikčiojimuose po Paryžių, stebi jos santykius su žmonėmis, mąsto apie jos ir savo gyvenimą... Žodžiu, mėgaujuosi.

Jau nelabai pamenu smulkmenų, bet tas ra(o)maus ėjimo įspūdis lig šiol išlikęs.

Cia truputis pazado laikymosi. Kadangi gavau dar viena smuika, jis neturi jokiu kilmes dokumentu, tai bandau pagal jo isvaizdos pozymius atspeti amziu beieskodama pozymiu aprasymo budingu kazkurima laikotarpiui, radau toki visai idomu smuiko istorijos aprasa, vis bus paskaitymas
http://mediapro.lt/apie-smuika/

Su dukra vakarais skaitome antra serija Plesiko Hocenploco. Ismintis ten tiesiog verda, viena man labai patiko, dalinuosi.
Hocenplocas labai nemego tvarkytis, nes kai tvarkaisi, jautiesi kaip savo paties tarnaite

Oooo, Hocenplocas - gėris. Ir ponia Šloterbek, ir jos "šuniukas"

Zodziu, isleidau savo gimtadienio dovanu ceki knygoms. Viena ju Mociute plesike
Baigiau skaityti antra dali Magu gildijos, ir prakeikimas, kaip pikta, trecios dalies tik 90 puslapiu nemokamai galiu perskaityti...na tai skaitau, kiek galiu, blogiausiu atveju paskui gal mp3 klausysiu, nes nu kaip idomuuuuuuuuuuuuu

Labos

Neerzink... Man pirma dalis labai patiko ir laukiu kol išvers toliau..ir šiaip, kaip jau ne kartą esu sakiusi, tie serialai užknisa negyvai, nes kol sulauki sekančios dalies jau būni pamiršęs apie ką skaitei pirmoje ir t.t. dalyse.
Baigiau skaityti apie tigrus visas tris išleistas dalis saldainiukas ši serija
O kalbant apie šiek tiek rimtesnes knygas, tai vakar baigiau skaityti Gina Viliūnė "Magdalė, smuklės merga". Ir..man patiko Patiko, nes knygoje veiksmas vyksta mano gimtąjame Vilniuje, patiko, nes įdomu skaityti apie realias istorines asmenybes, patiko, nes papasakota įdomi istorija su cinkeliu
Dabar pradjėjau skaityti dvi nerealias knygas (t.y. fantastika ir dar karta fantastika ) Hugh Howey "Šachta" ir Leigh Bardugo "Šešėlis ir kaulas" (Sofija, aš po knygų mugės pratutrtėjau nesvietiškai knygų prasme turėsiu tau visą maišą paskolinti )

Kažkaip nerimtai pavadinimas skamba

Dar yra Ginos Viliūnės "Karūna be karaliaus" ir "Vilniaus madona". Tikrai neblogai skaitosi. Bet iki Sabaliauskaitės jai toli....

Aš irgi turėjau Akropolio čekį 10 EUR. Nieko rimto nenusipirksi už tokią sumą, tai ir voliojosi rankinuke, kol vakar užėjau į knygyną vyresnėliui "Nevykėlio dienoraščio" nupirkt. O tada toptelėjo, kad ir sau beveik už dyką galiu kažką įsigyt Tai nusipirkau V.Poškaus "Nedingęs Vilnius"
http://www.bernardin...s-klodus/142478

Nu ka...as jau kanciose perskaiciau tuos leidziamus Scibd 90 puslapiu ir toliau knygos ner arba moketi 8 eur menesinio mokescio ir skaityt nu gal vyras is Torentu parsius mp3, nes taip ir katarsi galima patirti zodziu Zis, as tavo kancia suprantu galiu tik apsakyti, kad bent jau trecioje knygoje tai pradzioje graziai primenama, kas buvo praeitose knygose, .y. pagrindiniai ivykiai