Knygų skaitytojų klubas, 94 laida

Sofija, na taip normaliai prisidavei neskaitė ji, "tik" 52 knygos

Vava, as pries skaitydama paskaiciau apie autore ir ka..supratau, kad mano "prakeikimas" serijas pradet lietuviskai ir pabaigti angliskai vis dar galioja..teks likusias skaityti angliskai, nes nesulauksiu, kol isvers likusias

gerai, kad priminei, reiks eiti i bibliotek Kliftonu kroniku, a tai ateinu i biblioteka ir atmintis tabula rasa, nieko nepamenu, ka norejau perskaityti

Užkliuvau už citatos, bet knygos nerandu. Kas galit padėti?

"Paskutiniu metu ji vis dažniau lygindavo žmones su durimis. Susipažįsti su kuo ir matai simpatiškas dureles, riestais variniais skaičiukais. Stumteli, o už jų mažutis kambarėlis du ir trys metrai. Pasikalbi su žmogumi penkias minutes ir jauti, kaip yra ankšta jo draugijoje, kaip nuobodu tarp tų lentynų su gėlėmis ir pliušinių meškiukų. O būna priešingai – atidarai apsilupinėjusias duris, o ten visata: kometos, planetos, Paukščių takas... Bet tokių mažai. Paprastai už durų arba koridorius, siauras ir ilgas, arba siena. Kiek į ją nesibelsk – nieko išskyrus viskam abejingo plytų mūro tu neišvysi.
Ištrauka: L. Romanova "Stogų žmonės"

grazu

Galiu, padedu. Jei tau tinka rusų kalba, prašom Stogų žmonės. Lietuvių kalba nėra.

Ooooo, ačiū

Išties, visos trys dalys savitos. Man asmeniškai trečioji pasirodė kiek ištempta. Šį pojūtį "tirpdė" kalba ir jos vaizdingumas: kai skaitomas tekstas galvoje gula vaizdiniais tarsi žiūrėtum filmą.
^iuo požiūriu visos Silva Rerum tiesiog tobulos !

jei rašot, kad tekstas smigte sminga jums į širdį, tai tikština, kad "Tarp pilkų debesų" graudins, ir ne vieną kartą.

O kur tas muziejus yra - tiksliau, jei galima?
Įdomu būtų pamatyti ateityje, ar atsirastų šiomis dienomis pagamintų instrumentų tarpe tokie, kurie po kelių šimtmečių būtų medžiojami muzikantų ar kolekcionierių ir vertinami dėl savo puikių savybių. o gal koks "įgrotas senukas" stebintų savo unikalumu ir nieks negalėtų pasakyti, ir iš kur jis toks pasidarė, nes ir meistras nežinomas, ir priežasčių tam puikumui lyg ir nėra?!

Smuiku muziejus yra Cremonoje, Šiaures Italijoje (nuo Bergamo kokie 70km), iš ten kilo labai stipri smuikų meistrų mokykla. Antonio ir Girolamo Amaciai (broliai) pirmieji eme gaminti smuikus ne aukstuomenei, ivede kai kuriuos geometrinius pakitimus, kad butu lengviau groti, paskui jau ismatavimai, mediena, lako paslaptys ejo per meistrus ir ju mokinius. Manau, kad yra smuiku, kurie gal turi tik spejamus gamintojus, nes neislike uzrasai, bet pagal matmenis, skambejima, mediena zinovai-specai galetu mazdaug pasakyti, kur pagamintas ir kas ji toki sutvere. Dabar kai atrasta medienos grybelio paslaptis, manau, kad bus meistru, kurie gal sutvers tokiu instrumentu, jei dar bus, kas jais groja
Pvz. Cekijoje daugumoje siemu vaikai grojos keliasi instrumentais delto, kad didiku pilyse-dvauose buvo populiaru tureti savo ansamblelius, taigi, atsiverdavo galimybe, kad vaikas pateks i dvara. beje, net pas mus Palangoje, jei neklystu pas Tiskeviciu irgi grojo cekai dvaro ansamblyje.
Cremona visada garsejo smuiku meistrais, miestas tiek buvo "isturtingejes", kad is miestieciu suaukotu pinigu pastate baznycia, kurioje manau tilpo visas miestelis apgulciu, karo laikais. Labai idomiai ispiestos kolonos su optine apgaule. Strodo, kad rantuotos, o is tikro tiesiog ispiesti seseliai, pati klona lygi. Gana daug melynos ir aukso spalvos, kas tuo metu labai daug kainavo, nes melynai spalvai reikejo lapis lazuri, t.y. lazurito akmens, kuris nemazai kainavo. dar dabar miestelyje yra parduotuveles-dirbtuveles, kur prolanga gali matyti, kaip meistrai tveria smuikus, ruosia mediena

Kaunietės, gal kas rytoj į mažąją mugę planuojate?
Tik dabar užmačiau, kad šį penktadienį bus:
http://renginiai.kas...nygu-muge-kaune

Mes stovėjom, ir upė sau plaukė.
Mes žiūrėjom, ir vandenys sruvo.
Mes tylėjom ir nieko nelaukėm:
plaukė upė, ir nieko nebuvo...
Mes tik klausėm, ir paukščiai krykštė.
Mes tik žengėm ir žvelgėm į kelią...
Tai ir buvo, kas niekad negrįžta,
ką visą gyvenimą gelia.

Marcelijus Martinaitis. Atmintys

Na, čia Knygų skaitytojų forumas - ir jaučiuosi, kaip knygą skaitydama - tiek daug įdomių dalykų, nežinomų.
Gyveni ir nesusimąstai, kad pasaulis daug margesnis, nei ir taip manai.
Ačiū už tiek daug
jei forumietės nesupyks, parašykit dar, nes žiauriai įdomu ir koncentruota

vienas mano mylimiausiu siandien jo gimtadienis (tiek laiko praejo, o neverkti prisiminus negaliu...neralus buvo destytojas, zmogus, seimos draugas)

...buvo lietuviu tautosakos egzaminas. Buvau ka tik po studiju Danijoje, parvaziavau ir tiesiai i sesija. Pavasaris, viskas kvepia, zydi, putoja, gatvemis plaukia zmoniu gaudesys. Mes sedim mazoj auditorijoje, kur salta net ir vasara, susisuke i megztinius, rasome atsakymus i egzamino klausimus. Vestuviu paprociai, vestuvines dainos, ju tematika, turinys...man rasyti nepatinka, as galiu kalbeti, pasakoti, lietis, zodziu srautas verziasi, kaip tas pavasaris, pasizymiu citatas is dainu, surasau pagrindines gaires ir laukiu. Atsakineja, kas rastu, kas zodziu. As beveik paskutine..uz lango ima groti akordeonas, grazi, nenuvalkiota melodija, atrodo isvalo gatve garsu...-Kodel tiek mazai parasei?- klausia M.M.
-Tai, kad viską galvoje turiu, o dainas cituoti kazkaip neiseina, jas dainuoti reikia, tada ir paprociai aiskus, ir tematika, ir viskas kas ten sudeta mazybinem formom didelis skausmas ir nezinia. -Tai gali padainuoti, ka cia sucitavai?-klausia M.M.
-Galiu, norit?
Jis ramiai nueina uzdaro langa i Pilies gatve. Lieka tik maza, vesi aukstom lubom auditorija...ir kaip gera dainuoti po didelio didelio ilgesio, kuris buvo studijuojant DK, suvoki ir nezinios, ir svetimo krasto atsiauruma, vienatve, visai kito gyenimo kurima kazkur...egzaminas, rastu, zodziu...egzaminas melodija, kuria dabar be galo ryskiai atsimenu, kaip M. Martinaitis klauso, o as dainuoju


Pupik, as kaip pasaku magistre pasakas geriau ismanau, nei istorinius dalykus, dar pati pastudijuosiu, kad kose galvoje nusistovetu, o tada jau parasysiu koki gabaleli idomybes bus smuiku kronikos