Knygų skaitytojų klubas, 94 laida

Pianinu irgi teko gilintis, nes neseiai nuspirkau toki senuka apie 100 metu ten dyla mechanika, kandija paklotukai, tildytojai is fetro, klavisu plaktukai ir t.t. Esme yra pianino deze pirma, antra mechanika. mechnika gali buti gera, bet jei deze yra stalas su kompu dydzio, tai nieko nesitikek is garso, ner kur skambeti, rezonuoti. Yra vadinami laivu pianinai, kuriuos kinai gamina tam, kad butu uzpildyta tuscia kontenerio dalis t.y. visiskas fuflo, arba geriausiu atveju dekoracija kambariui/restoranui. Buvo dar vadinami veidrodiniai pianinai, kai uzpakaline dalis, t.y. visa stygu arfa normalaus dydzio, o priekine dezes galis nupjaunama per puse L forma ir istatomas veidrodis, kad atrodytu jog uzima kambaryje maziau vietos, cia kai atsirado idurine klase JAV ir mones galejo jau isigyti instrumentus mazesniuose butuose, paskiu jau eme gaminti grynai pagal butus nebe rojalius, o pianinus. Pas mus dar seneieji Krasnyj Oktiabr geros dezes dydzio, naujesni tarybiniu laiku, jau pamazintu deziu, ka jau ten kalbeti apie visokais Lastockas, kai eme tik klijuoti ant drozliaplokstes laminata lakuota, o nebe normalia mediena rezonavimui kaina aisku gerokai krito.
Tarp smuiko meistru yra savoka VSO, t.y. violin shaped object, na dezute smuiko formos, kur nei garso, nei muzikos, kad ir 5 metus grojant daznai irgi is fanieros pigus kinietukas, as panasiu Ciurlionkeje grojau maza budama na ne, ne kinietukas buvo, bet rusiukas (mane taip uzkniso jo garsas, kad paleidau i siena laimei dezuitei nieko, tik tiltelis luzo, kuri mama sutaise
Visi instrumentai, kurie turi rezonavima-mediena yra jaukinami, beje ir fleitos irgi ir mediniai puciamieji, ten is viso metalas, pustukai..istorija be galo. Kiekvienas turi savo charakteri, savituma, skambesi, meistro ideta meile, mintis...na kai ne meistro, o fabriko, tai ir skamba atitinkamai Aisku, kad labai priklauso nuo grojiko gebejimu, kur ten du gaidelius dzyrinti, kur koncertus groti, dinamika, strichai, pajutimas atliepimo, rezonavimo. Cia kaip zirgas..vienas sugeba isjodineti ir tureti nerealu dueta, kitas deja tik myli, bet jegu parodyti meistriskuma zirgo, galimybes, neturi. Zinau istorija su klavesinu Vilniuje, kai kitas atlikejas eme priziureti klavesina ir juo groti, nustojo ir stygos trukineti, ir garsas atsiskleide ir instrumentas "pakito", nors abiem atvejais grojo ismanantys zmones, profesionalai, bet santykis su instrumentu skyresi gerokai.
As su savo senuoju pianinu nejutau jokio rysio, nors geras ir kokybiskas ir grota juo buvo apie 20 metu, bet sita is skelbimo pamaciau, isimylejau, vargsa apdauzyta, aplauzyta, bet jauti, kad su siela...vyras isciupinejo, isgloste, pataise, atnaujino, suremontavo kiek mokejo ir galejo, meistras derino 5 kartus vien delto, kad stygos buvo neisitampiusios, paskui dar sildymui prasidejus kito garsas ir dabar kai uzgroji, norisi langus atsidaryti, nes garso pilni namai
Mane tuoj is temos ismes uz off topic

Todėl ir skaičiau, kad Horovitzo nelaikiau nežinia kuo. Tų rašytojų, tipo, rašančių apie Šerloką- marios. O "Foilo karas"- jėga! Labai geras serialas. Tikiuosi, kad tai tik jo kūrinys, o ne knygos perdirbinys , nors tada gal būčiau nors ausies krašteliu girdėjus.
"Juodasis magas" visai gerai eina, nesinori net kabinėtis.

Yes, jau trinu nagus. Reiskia nereiks bijoti pabaigti Silva rerum, nes jau taip taupau
Papildyta:
[quote=prieplauka,2016 03 24, 12:16]
pasirodo pasiilgau saagu ilgesi numaldys labai tinka :

L.Ulickajos "Imagas" - popierine ir D.Rubinos "Baltoji Kordobos balande" - pdf.
o kur dar totalus apsvaigimas M.Pavičium audio ...

pavasaris kupinas atradimu. visiem rekomenduoju

_________________________

O galima nuoroda Paviciaus audio? noreciau i telefona parsisiusti, kad galeciau klausty
Apie ka knyga tiesa ir kokia

Klausyk prisiminiau Flanagano Zvalgo mokinys, jei nores yra toliau serija, rasyta tokio amziaus vaiku, kad pamegtu skaityma

tai aš ir sakau - jaukintis kaip lapę

Baigiau visai netiketai Silva rerum. Atrode, kad dar liko kokie 16 psl., o ten pasirodo jau paaiskinimai

Aha, as tuoj lapiu uki atidarysiu

Vau, čia tai bent info
Tiek įdomių dalykų - net neįtartum, kad tiek įtakojančių faktorių.
Tikra tiesa, visur reikalinga išmonė, gebėjimai ir siela - net ryšyje su "negyvais" daiktais

Grįšiu prie knygų, nors skaityčiau ir skaityčiau, net jei dar 3 psl prirašytumėte instrumentų tema

Na, ir kaip Jums Silva Rerum III, lyginant su kitom dalim?
Man ji pasirodė kitokia nei prieš tai buvusios

Man kiekviena dalis yra savita, smagu, kad lietuviska seimos saga, charakteriai tokie is dalies paveldimi,bet visi individualus, kadangi zinau, jog ji remesi tikrais dokumentasi ir faktais, labai smagu suzinoti tokiu budu apie Lietuvos istorija "is vidaus".
Antra dalis man del maro ir bado, del zudyniu buvo tkia kraupi, as siaip esu teksto estete, nes kai baisbes apraso, as jas matau ir spanuoju paskui bet kalbos sodrumas, israiska, tokia estetiska, kad ir antra dalis su savo meiles, pazinimo, zmogiskumo, nelaimiu akivaizdoje buvimu, labai suzavejo..trecia dalis man labai aaptiko matyti, kaip zmogus viduje keiciasi, patiria, skleidziasi,gelme pasirodo, sublyksi, kaip istorine erdve veikia, keicia santykius. Vienu zodziu galiu pasakyti SODRU
Pasiemiau is bibliotekos "Tarp pilku debesu", nes ji jau tapo mokyklos chrestomatine knyga, o as neskaiciusi, tai noriu uzkisti issilavinimo spraga

Su instrumentais kai turi motyva, sedi ir knisiesi, irgi toks istorijos detektyvas, kol randi trupini, kuris tau tinka, perskaitai kruva idomios informacijos, vystymosi sitorija. Smuiku isradimo, tobulinimo istorija dar viena (pasiseke, kad buvau Cremonoje Smuiku muziejuje), bet paskui sekti meistru mokyklas, mokytojus, kas kur, kokios specifikos instrumentu gaminime, o jau kai prasideda mazos atkasamos informacijos, kaip atpazinti padirbta meistro smuika visai detektyvas ir kose galvoje nu pavyzdziui kai randi pavadinima viola bastarda, tai nors krisk is juoko aukstielninkas (kas lotynu nemoka, skambetu mazdaug kaip pavainike viola(altas))

Kiekviena dalis savita, bet saga vientisa, nepaisant "specialiųjų efektų".
Būtų labai keista, jei "specialieji efektai" būtų vienodai taikomi visiems laikmečiams ir giminės geneologiniam medžiui. Būna giminės/istorijos klestėjimo periodai, juos keičia karai, ekonominiai nuosmukiai, asmeninės laimės ir nelaimės. Kiekviena karta iš/gyvena savitą gyvenimą, patiria savitą realybę ir atitinkamai elgiasi, reaguoja...

Kažkada žadėjau, jog skaitysiu viską pakartotinai, kai K.S. parašys dar dvi žadėtas dalis. Galėtų ilgai nedelst.
Man asmeniškai K.S. dėka prasidėjo susidomėjimo lietuvių literatūra atgimimas. Anksčiau manydavau: "maža tauta, maži ir genijai..."

gal ir ne į temą, bet aš iš tų, kurioms įdomu skaityti - ypač kai akivaizdu, kad pati esi labai susidomėjusi tuo


viso savitos.
O trečioji kiek kitokia, nes apie tuos laikus jau daug ir istorinių dokumentų išlikę, mažiau reikėjo rašytojos fantazijos kuriant veikėjus ir jų charakterio bruožus.

klausau absoliuciai viska, man viskas patinka

is WWW.rutracker.org

Sveikos Šimtas metų

Sirgau aš, ir neskaičiau visai , o iki sirgimo dirbau beprotiškai, bet dabar jau lyg ir... beveik žmogumi jaučiuosi


Skaičiau. Man patiko Beje, tai pirmoji trilogijos dalis. Tokia lengvutė, smagutė.


O man visai neblogai buvo Tiesa, tema žiauriai nepatiko, bet stilius, ne Konan Doilis, bet nepapiktino.
Na, ir kadangi aš jau čia, tai trumpa atsakaitėlė. Šiais metais, jau galiu sakyti per pirmąjį metų ketvirtį , perskaičiau 52 knygas.
Kurį laiką skaičiau Frostą, na, tai kas yra išleista. Man jis patinka. Gal kartais erzina, bet patinka Taip pat Lucindos Riley, Santa Montefiore, Jojo Moyes bei Sarah Jio ne vieną knygą. Smagiai skaitosi, greitai pasimiršta. Greitas maistas. O juk norisi. Kadangi skaičiau vieną po kitos, tai galutinai apsisprendžiau, jog mano favoritė - Jojo Moyes Rekomenduoju "Vienas plius vienas"
Eilinį kartą nervina Jeffrey Archer ir Kliftonų kronikos. Na, kaip taip galima ? Taip pabaigti knygą (eilinį kartą), kad trepsėti kojomis ir rautis plaukus iš smalsumo norisi.
Veronica Henry "Naktis Rytų eksprese" - jausmingas romanas. Gal kiek banalus, bet labai patiko. Gali būti, kad man tuo metu, kai jį skaičiau, tiesiog atitiko nuotaika. Su malonumu pasinėriau į Rytų ekspreso prabangą ir narpliojau jo keleivių dramas. Nežinau, ar toks įvertinimas bus ir kitų skaitytojų.
Jean M. Auel "Uolų prieglobstis" - praleidus meilės scenas, kurių beje, nebuvo tiek jau daug, knyga labai patiko, kaip ir kitos serijos "Žemės vaikai", knygos.
Anthony Doerr "Neregimoji šviesa" - nemėgstu knygų apie karą! Tačiau ši knyga stebuklinga. Kaip sakė šios knygos recenzijoje Marius Burokas "Naudos nedaug, bet malonumo apsčiai." Malonumo buvo tikrai apsčiai. Dar ir dabar, prisiminus šią knygą, gyvenimas kažkodėl... nuskaidrėja, pašviesėja.
Liane Moriarty "Nekaltas melas" - net nežinau, kaip tai pavadinti Nei detektyvas, nei moteriškas romanas, bet tai ir nesvarbu. Taip įtraukė, kad negalėjau iš rankų paleisti, tačiau stilius labai patiko, patiko, kaip viskas pasakojama, pateikiama, kaip sudėliota, kaip lengvai su humoru nagrinėjamos problemos, ir aišku, detektyvo užuomazga (iki pat pabaigos nesupratau, kas buvo tiriama). Perskaičiusi dar kurį laiką šią knygą nešiojausi galvoje. Žodžiu, nuoširdžiai rekomenduoju
Na, gal šiam kartui tiek