Labos
Pagalvojau, kad pastaruoju metu visai nerašau knyginių apžvalgų

Tai nusprendžiau parašyti, nes dvi paskutiniosios knygos tikrai to vertos:
Herbjorg Wassmo "Šimto metų istorija". Skaitant šią knygą visąlaik kilo asociacijos su "Ana, Hana ir Johana" kažkaip savo stilimi labai susišaukė. Šioje knygoje pasakojama apie rašytojos prosenelės, senelės ir mamos gyvenimų istorijas. Knyga apie stiprias moteris, jų neišsipildžiusias svajones ir gyvenimo vyrus. Istorija tamsi, bet su vilties spindulėliais ir prošvaistėmis.
Emma Donoghue "Kambarys". Dar viena skaudi istorija. Merginą pagrobia ir septyniems metams įkalina pašiūrėje vienas iškrypėlis. Ji susilaukia sūnaus ir ten jį augina. Berniukas nežino apie jį supantį pasaulį, jam visas pasaulis yra kambarys ir jo mama. Visa istorija pasakojama vaiko lūpomis, todėl pagindinis knygos akcentas ne baisybės vykstančios tame kambaryje, o vaiko pasaulėžiūra, jo ypatingas santykis su mama. Istorija tampa dar įdomesnė, kai jiedu yra išvaduojami ir vaikui reikia priprasti prie naujojo pasaulio, kuris pasirodo yra be galo didelis. Jam tiek daug reikia išmokti pradedant lipimu laiptais ir baigiant socialinių ryšių užmezgimu su žmonėmis. Ir jo santykis su motina labai keičiasi. Žodžiu, ypatinga istorija.
Becca Fitzpatrick "Plikledis". Trileris. Neįtikėtinai įtraukianti istorija, nagrinėjanti pagrobto žmogaus santyki su pagrobėju. Niekas šioje istorijoje nėra toks koks atrodo iš pirmo žvilgsnio