Matėt? Pasigrožėjot? Man net pavydu, norėčiau tokios bibliotekės namie😂
https://www.facebook...79764138707524/
As nenoreciau...mamos biblioteka aisku gerokai mazesne, uzima tik 3 is 4 kambariu 
bet man yra taip, kadas su daiktu, o ypac knyga esu susijusi tokiu rysiu, kaip siulu, kiekvienas daiktas yra dalis mano energijos, juos turi prisiminti, tureti...nes kitaip dulka, ir ta uzmartis ima tureti tave...knygas, kuriu neskaitau, neskaitysiu ir manau, kad vaikai neskaitys as atiduodu...turiu didziuli mociutes bibliotekos pavelda, su pirmais leidimasi pvz. Kreves rastu jie prasto irisimo, popieriaus, sutriuse, suplyse, suskaityti dalis...bet nei restauruoti, nei parduoti (nes tai dalis seimos palikimo) as negaliu, kazkaip tinkamai ju sudeti irgi kol kas neturiu galimybes 
viskas dezese, be dideles pagarbos..o tokioje bibliotekoje, zmogus zino, kur ir kas padeta..labai daug darbo 
bet man yra taip, kadas su daiktu, o ypac knyga esu susijusi tokiu rysiu, kaip siulu, kiekvienas daiktas yra dalis mano energijos, juos turi prisiminti, tureti...nes kitaip dulka, ir ta uzmartis ima tureti tave...knygas, kuriu neskaitau, neskaitysiu ir manau, kad vaikai neskaitys as atiduodu...turiu didziuli mociutes bibliotekos pavelda, su pirmais leidimasi pvz. Kreves rastu jie prasto irisimo, popieriaus, sutriuse, suplyse, suskaityti dalis...bet nei restauruoti, nei parduoti (nes tai dalis seimos palikimo) as negaliu, kazkaip tinkamai ju sudeti irgi kol kas neturiu galimybes viskas dezese, be dideles pagarbos..o tokioje bibliotekoje, zmogus zino, kur ir kas padeta..labai daug darbo
Kadangi 100 metų nerašiau, nužemintai sveikinuosi 
Dar nespėjau padėkoti Heliantai už Oskarų vakarą ir man skirtą garbingą apdovanojimą, kai jau galiu pristatyti naujų metų Metų knygą. Bent šiandien man taip rodosi.
D. Mitchell ,,Debesų atlasas" - knyga, kurios bijojau imtis dėl ją lydinčių mitų: 1. Knyga sudėtingos struktūros ir toli gražu ne kiekvienam įkandama (save laikau ta kiekviena); 2. Labai geras filmas, nes pastatytas pažodiui pagal knygą, ir jo visai užtenka kuklesniam skaitytojui. Tie Debesys taip įtraukė, kad retas detektyvas taip yra įtraukęs. Žiauriai lengvai skaitėsi, na, gal pirmi psl. buvo tokie ne taip įdomūs. Visos 6 istorijos, parašytos skirtingais žanrais (laiškai, dienoraštis, interviu...), patiko, bet labiausiai sužavėjo savita kiekvienos dalies kalba
. Šešta istorija ,,Teliūskas perkėla i visa paskum", parašyta kažkokia tarmių samplaika ir pasakojanti apie poapokaliptinį laiką, turbūt labiausiai sužavėjo, jos herojus išlaikęs tokį pirmykštį nuoširdumą, kad negalėjai nepatikėti istorija. Pabaigus tą pačią dieną peržiūrėjau filmą. Gal jis būtų padaręs įspūdį, jei nebūčiau skaičius knygos. Bet... nesvarbu, kad neatitinka siužetas, nelikus kalbos specifiškumo liko tik gražiai nufilmuotas, gražiai suvaidintas filmas, ir tiek. Parašykit, kas skaitėt. Ar tikrai tik man patiko?
Dar nespėjau padėkoti Heliantai už Oskarų vakarą ir man skirtą garbingą apdovanojimą, kai jau galiu pristatyti naujų metų Metų knygą. Bent šiandien man taip rodosi.
D. Mitchell ,,Debesų atlasas" - knyga, kurios bijojau imtis dėl ją lydinčių mitų: 1. Knyga sudėtingos struktūros ir toli gražu ne kiekvienam įkandama (save laikau ta kiekviena); 2. Labai geras filmas, nes pastatytas pažodiui pagal knygą, ir jo visai užtenka kuklesniam skaitytojui. Tie Debesys taip įtraukė, kad retas detektyvas taip yra įtraukęs. Žiauriai lengvai skaitėsi, na, gal pirmi psl. buvo tokie ne taip įdomūs. Visos 6 istorijos, parašytos skirtingais žanrais (laiškai, dienoraštis, interviu...), patiko, bet labiausiai sužavėjo savita kiekvienos dalies kalba
. Šešta istorija ,,Teliūskas perkėla i visa paskum", parašyta kažkokia tarmių samplaika ir pasakojanti apie poapokaliptinį laiką, turbūt labiausiai sužavėjo, jos herojus išlaikęs tokį pirmykštį nuoširdumą, kad negalėjai nepatikėti istorija. Pabaigus tą pačią dieną peržiūrėjau filmą. Gal jis būtų padaręs įspūdį, jei nebūčiau skaičius knygos. Bet... nesvarbu, kad neatitinka siužetas, nelikus kalbos specifiškumo liko tik gražiai nufilmuotas, gražiai suvaidintas filmas, ir tiek. Parašykit, kas skaitėt. Ar tikrai tik man patiko?
QUOTE(Aimma @ 2016 02 22, 18:34)
Parašykit, kas skaitėt. Ar tikrai tik man patiko?
Rašau.Skaičiau.Labai puiki knyga
QUOTE(Brūkšniukas @ 2016 02 22, 09:10)
drąsiai, net ir paskolinti galėčiau
QUOTE(Lina1985 @ 2016 02 22, 11:54)
Matėt? Pasigrožėjot? Man net pavydu, norėčiau tokios bibliotekės namie😂
https://www.facebook...79764138707524/
https://www.facebook...79764138707524/
na čia jau namai-biblioteka, potencialiai dar ir muziejus turbūt.
Nenorėčiau tokios, man užtenka ir kelių šimtų knygų, kurios arba turi išliekamąją vertę (klasika ir pan), arba yra man dėl įvairių priežasčių brangios ir mielos.
Po kraustymosi vis dar nesusitvarkau knygų, kurios remonto metu buvo į rūsį išneštos. Yra ten ir vienkartinių ar menkaverčių, dar nesugalvojau, ką su jomis daryti. Jei man ypatingai nemielos, tai iškart nunešu ir palieku bibliotekėlėje.
Beje, prieš porą dienų ėjau pro tą vietą, kur buvo bibliotekėlė (prie VDU) ir pamačiau, kad jos nėra, tik strypo viršus apvyniotas. Tikiuosi, tik laikinai nuimta, gal taiso?
QUOTE(Aimma @ 2016 02 22, 18:34)
D. Mitchell ,,Debesų atlasas" - knyga, kurios bijojau imtis dėl ją lydinčių mitų: 1. Knyga sudėtingos struktūros ir toli gražu ne kiekvienam įkandama (save laikau ta kiekviena);
Parašykit, kas skaitėt. Ar tikrai tik man patiko?
Parašykit, kas skaitėt. Ar tikrai tik man patiko?
Patiko. Skaičiau beveik prieš 10 metų, bet įspūdis iki šiol išlikęs. Siužetų visų jau nebeatgaminčiau, žinoma. Gal reiks kada filmą pažiūrėti, jei jis taip giriamas
Atsimenu, skaitydama galvojau, kad ši knyga - viena iš tų "iššūkių vertėjui", ypač ta originaliu stiliumi parašyta postapokaliptinė istorija.
QUOTE(Helianta @ 2016 02 23, 00:01)
Patiko. Skaičiau beveik prieš 10 metų, bet įspūdis iki šiol išlikęs. Siužetų visų jau nebeatgaminčiau, žinoma. Gal reiks kada filmą pažiūrėti, jei jis taip giriamas
Atsimenu, skaitydama galvojau, kad ši knyga - viena iš tų "iššūkių vertėjui", ypač ta originaliu stiliumi parašyta postapokaliptinė istorija.
Atsimenu, skaitydama galvojau, kad ši knyga - viena iš tų "iššūkių vertėjui", ypač ta originaliu stiliumi parašyta postapokaliptinė istorija.
O kokia kalba skaitei? Jonušys labai gražiai išvertė, bent man taip atrodo, o ir kritikai sakė
Aišku, žmogui, skaičiusiam originalo kalba, būtų geriau matyti.Filmą labai gyrė Zemkauskas. Nors man atrodo, gal nebūtų taip gyręs, jei knygą būtų skaitęs
QUOTE(Aimma @ 2016 02 22, 18:34)
Ar tikrai tik man patiko?
ne, ne tik tau
Mes su Adija jau pernai springom iš susižavėjimo šia knyga
Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad nebenoriu kaupti knygų dėl labai paprastos priežasties - dulkių ir dulėsių. Neįsivaizduoju, kaip išlaikydavo senas kelių šimtmečių bibliotekas, bet man jau nebemalonu praverti sovietinį uošvių palikimą. Anksčiau džiaugiausi juo ir galvojau, kad skaitys ir džiaugsis vaikai, bet jie net "Kapitono Granto vaikų" nebenori skaityti, ką jau kalbėti apie visą parudavusią "Drąsiųjų kelių" seriją. Ir kur ją dėti? Net bibliotekos nebenori priimti senų knygų, o išmesti nekyla ranka ir vyras neleidžia
Perskaičiau Fredžio Merkurio biografiją. Jaučiuosi apsišvietusi sferose, su kuriomis iki šiol nebuvau susidūrusi Ir kažkaip nepalieka įspūdis, kad visi genijai - vargšai. Gyvenimas jiems duoda dovaną, bet kartu ir kažką labai svarbaus atima. Eiliniam mirtingajam sunku suvokti tokį gyvenimo būdą.
Perskaičiau Fredžio Merkurio biografiją. Jaučiuosi apsišvietusi sferose, su kuriomis iki šiol nebuvau susidūrusi
Ir kažkaip nepalieka įspūdis, kad visi genijai - vargšai. Gyvenimas jiems duoda dovaną, bet kartu ir kažką labai svarbaus atima. Eiliniam mirtingajam sunku suvokti tokį gyvenimo būdą.
Na kadangi pas man tik viena maza lentynele knygu ir noretusi daugiau tos vietos jom, tai pavydas ima. Man uztektu aisku ir vienam kambary lentynos tokios per visa siena, nebutinai visus kambarius uzgriozdint😊 Ir cia pas ji tai as abejoju kad butu beverciu kuriniu. zmogus visa gyvenima domejosi literatura, istorija. kaupe tiek ir atrinkinejo. gaila but jei per visa gyvenima tiek slamsto but, o cia visai kas kita. Jei dar ir nebuvo muziejus tai dabar tikrai bus po mirties. ir visai noreciau ji aplankyt.👍
QUOTE(saintlina @ 2016 02 23, 12:19)
Ačiū dievui
, ne aš viena springau ir spangau. Ačiū, kad atsakėt. Dabar turiu rūpestį nusipirkti tą knygą, nes ji nusipelnė sprindžio lentynoje.Tęsiant temą apie vietą lentynoje, tai aš taip pat nežinau, ką daryti su pageltonavusiomis ir morališkai pasenusiomis knygomis. Aną dieną taip nedrąsiai išmečiau kažkokią seriją apie sveikatą. Nekyla ranka nei išmesti, nei deginti, bet tų dūlėsių ir dulkių tikrai namuose per daug.
QUOTE(Aimma @ 2016 02 22, 22:31)
O kokia kalba skaitei? Jonušys labai gražiai išvertė, bent man taip atrodo, o ir kritikai sakė Aišku, žmogui, skaičiusiam originalo kalba, būtų geriau matyti.
Aišku, žmogui, skaičiusiam originalo kalba, būtų geriau matyti.Originalo kalba, t.y. anglų.
Smagu, kad tokią knygą geras vertėjas išvertė, nes nekokybiškas vertimas labai ją sugadintų.
QUOTE(Mamce @ 2016 02 23, 10:36)
Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad nebenoriu kaupti knygų dėl labai paprastos priežasties - dulkių ir dulėsių. Neįsivaizduoju, kaip išlaikydavo senas kelių šimtmečių bibliotekas, bet man jau nebemalonu praverti sovietinį uošvių palikimą. Anksčiau džiaugiausi juo ir galvojau, kad skaitys ir džiaugsis vaikai, bet jie net "Kapitono Granto vaikų" nebenori skaityti, ką jau kalbėti apie visą parudavusią "Drąsiųjų kelių" seriją. Ir kur ją dėti? Net bibliotekos nebenori priimti senų knygų, o išmesti nekyla ranka ir vyras neleidžia
Va va, problema tos dulkės ir dūlėsiai
Kur dėti tas parudavusias, kurių nei kas iš savų skaitys, nei kaip labdara/dovana netinka? Mes "ištremiam" į rūsį kol kas. Sunku su tuo "išmesti nekyla ranka"
O rūsyje iš tėvų/senelių pirkinių dar turbūt yra ir tokių knygų, kurias geriausiu atveju nebent Grūto parkas ar koks panašus muziejus priimtų 
Iš tos "parudavusios" "Drąsiųjų kelių" serijos aš ir pati berods nė vienos nesu skaičiusi ir abejoju, ar skaitysiu. Nebent naujai perleistą ar elektroninį variantą.
QUOTE(Aimma @ 2016 02 23, 18:30)
Aną dieną taip nedrąsiai išmečiau kažkokią seriją apie sveikatą. Nekyla ranka nei išmesti, nei deginti, bet tų dūlėsių ir dulkių tikrai namuose per daug.
Sudėtinga, kai knygų mylėtojoms knyga nėra tiesiog dar vienas daiktas. Manęs kol kas net ir keli kraustymaisi nepaveikė tiek, kad galėčiau tiesiog taip imti ir atiduoti į makulatūrą pasenusias (visom prasmėm) knygas. Nors bent jau su tom, kurių beveik garantuotai niekas jau niekad nenorės skaityti, reikėtų taip pasielgti
Reikia pasigirti skaitoma knyga. Vis stebėdavausi, kaip gali kam nors būti neskaitadieniai. Ir prisikalbėjau. Užėjo ir man toks šuoras. Kol nepapuolė O. Pankejevos serija "Karaliaus likimas". Prarijau pirmąją knygą "Пересекая границы" ( О. Панкеева "Судьба короля" ), vakar pradėjau ir įpusėjau antrąją "О пльзе проклятия". Derinau ir audio knygą su mezgimu, bet paskui pasiėmiau pati skaityti, nes skaitovės tai nepaskubinsi. 
Negalėčiau pasakyti nieko aiškaus apie meninę vertę, bet jeigu taip kabina, gal yra kažkas tokio, jei net fantastikos forume autorei skirta atskira tema...
Po atsiliepimų nagrinėjimo baidžiausi per didelės erotikos. Labai džiaugiuosi, kad ta aktyvi gyvenimo veikla nors ir buvo, bet be smulkių aprašymų. Toliau ir visai turėtų aprimti. Yra daug jumoro, nuotykių, magijos. Šiaip vengiu kūrinių su persikėlėliais (попаданцы) laike/vietoje, bet čia visai nemaišo. Taip kad išdulkėjo man visi neskaitadieniai, negaliu sulaukti, kol vėl galėsiu paimti knygą į rankas. 
Vis stebėdavausi, kaip gali kam nors būti neskaitadieniai. Ir prisikalbėjau. Užėjo ir man toks šuoras. Kol nepapuolė O. Pankejevos serija "Karaliaus likimas". Prarijau pirmąją knygą "Пересекая границы" ( О. Панкеева "Судьба короля" ), vakar pradėjau ir įpusėjau antrąją "О пльзе проклятия". Derinau ir audio knygą su mezgimu, bet paskui pasiėmiau pati skaityti, nes skaitovės tai nepaskubinsi. Negalėčiau pasakyti nieko aiškaus apie meninę vertę, bet jeigu taip kabina, gal yra kažkas tokio, jei net fantastikos forume autorei skirta atskira tema...Po atsiliepimų nagrinėjimo baidžiausi per didelės erotikos. Labai džiaugiuosi, kad ta aktyvi gyvenimo veikla nors ir buvo, bet be smulkių aprašymų. Toliau ir visai turėtų aprimti.
Yra daug jumoro, nuotykių, magijos. Šiaip vengiu kūrinių su persikėlėliais (попаданцы) laike/vietoje, bet čia visai nemaišo. Taip kad išdulkėjo man visi neskaitadieniai, negaliu sulaukti, kol vėl galėsiu paimti knygą į rankas.
