QUOTE(kackac @ 2016 01 30, 09:53)
Klausimas visiems antivaxeriams, ypač Pelagijai.
Vakar radijo laidoje nuskambėjo tokio pobūdžio frazė: Mes labiau bijome skiepų pasekmių, todėl renkamės ligas. Tie, kas labiau bijo ligų, tegu skiepijasi - mes gerbiame šį pasirinkimą (atkartoju iš atminties). Taigi, klausimas aukščiau minėtoms personoms. Yra dar viena visuomenės dalis apie kurią jūs kažkodėl nekalbate, kuri labai bijo ligų, tačiau skiepytis negali dėl rimtų medicininių būklių, specifinio gydymo, amžiaus ir pan. Ką patarsite šiai daliai vaikų, jų tėvams, nes šių žmonių išlikimo garantas yra kolektyvinis imunitetas, ir to pasekoje mažas infekcinių ligų paplitimas? Tikiuosi suvokiate, kad jūsų pasirinkimas sirgti, neišvengiamai išaugina sergamumo rodiklius, taigi, ir potencialias rizikas silpnosios visuomenės dalies atžvilgiu? Ar lygiai taip pat gerbiate šios visuomenės dalies norą nesirgti ir išgyventi?
Negalintys skiepytis dėl rimtų specifinių sveikatos būklių, specifinio gydymo rizikuoja ne tik tymais, raudonuke apsikrėsti. Virusų ir bakterinių infekcijų yra milijonai, ir jiems viskas yra pavojinga. Todėl tie žmonės būna izoliuoti, arba bent jau gyvena daug labiau izoliuotai. Tai čia viena.
Antra, Yra atviras diskusijų klausimas, ar visuomenei yra priimtina skiepyti visus vaikus nuo keleto ligų, rizikuojant jų visų sveikata, kad "apsaugoti" kelis visuomenės narius, negalinčius skiepytis. Pats savaime tai yra utopinis tikslas. Jei ne tymais, tai herpes, gripu, kitais persalimo virusais tie sergantieji apsikrės.Tikslas neįgyvendinamas.
Trečia, specifinės būklės žmonės daug daugiau bendrauja su suaugusiais, o ne su vaikais, tai tas "visuotinis vaikų imunitetas" bendroje suaugusiųjų masėje nebesudaro kritinės masės. Tą aiškiai rodo sergamumo statistika ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Jei iš tiesų rūpinamės tokia politika, tai reikia užtikrinti suagusiųjų revakcinaciją, o ne prievarta versti skiepyti vaikus.