Čia gyvena viltis 2016 metais (57 tema)

uzjauciu bet nenukabinkite nosytes, siuo metu zinau ne kokios nuotaikos as ta pati isgyvenau kai suzinojau, kad metastaziu yra kepenyse

Sutinku su pastebejimais, kad metomes is vienos vietos i kita. Pirma karta susiduriau su onkologine liga. Ieskojom ligos ir kol ja radome jau buvome pavarge nuo ieskojimo. Mano mama gyvena Plunges rajone. As Klaipedoje. Kai pasidareme krutines KT paiskejo, kad tarpuplautyje yra darinys 3 cm.Patare rengenologe pasidaryti biopsija, geriausia bronchoskopijos metu. Zinau, kad Klaipedoje sunku su pulmonologais, nusprendeme ieskoti kitur. Susiradome Kauna, nes Kaunas turi gera aparatura ( kad dirbti nemoka , nezinojau). Isvaziavome i Kauna. Kaune nuo vienu duru prie kitu. Visi atsiviepe. Siaip netaip radome kas paims ten biopsija. Is to darinio paeme su stora adata biopsija. laukeme atsakymo apie 10 dienu. Po to pasake, kad reikia pasidaryti bronchoskopija. Bronchoskopijos metu pradejo kraujuoti ir nebegalejo nieko padaryti. Pagulde i skyriu. Prabuvus 7 dienas idejo stenta i tracheja, kad nekraujuotu ir kad neuzdudtukai auglys prades smarkiai dideti. Biopsijos nebeeme. Atsakymas buvo, kad tai plauciu adenokarcinoma. Per ta savaite nepadare ne vieno tyrimo. Idejus stenta mamos savijauta sparciai blogejo. Jokiu veiksmu nesieme gydytojas, jis net nesikalbejo su mumis nors mes buvome ten nuo ryto iki vakaro. Mamos vienos nebuvome palike ne vienos dienos. Paskui jau pradejo daryti tyrimus; Padare vidaus organu echoskopija. Ir trachejos KT. Pradejo kalbeti, kad gal imanoma daryti operacija. Reikejo dar tyrimu. Juos galima buvo pasidaryti tik dar po savaites. Tai juos daremes ambulatoriskai FGDS ir Sirdies echoskopija. Ten jokiu pakitimu, viskas gerai. Konsiliumas nusprende, kad reikia issiaiskinti dar labiau. Uzsake pet tyrima. Ji atlikus paiskejo, kad yra svytejimas kauluose, ties gimdos sonu arba ties tiesiaja zarna. Pasake dar pasidaryti tyrimu. Pasitikrinome ginekologo- viskas ten daugamz gerai. Kadangi ji vos bepaejo. per pazystamus pasidariau ta pacia diena galvos KT ir ten rado daug dideliu augliu, kaip sakoma metastazes.Tai liko tik tiesioji zarna. Vakar gydytojas apziurejes pasake, kad jis negali pasakyti ar ten kas nors yra nes kiek jis mato nepakanka duomenu, reikia kolonoskopijos arba bent sigmoskopijos. Tai va visa musu istorija.Tiesa pamirsau pasakyti, kad po galvos KT , mama paguldziau i Klaipedos universitetine ligonine. kur ji truputi atsigavo, nes pradejo taikyti hormonu terapija. Po savaites pradejo gydyti radioterapija galvos. Nes kiek supratau padejo taikyti simptomini gydyma. Dabar jau menuo kai nebetaikoma spinduline terapija o tik hormonu terapija. Mama atsigavo, pradejo vaikscioti, nes jau nelabai bepaejo ( spaude smegenis augliai judejimo centra). Gali pati pavalgyti, apsirengti, nueiti i tualeta, nusiprausti. Laukiame ka rytoj pasakys chemike. Stai ir visa musu baisi istorija. Nors yra dar ir baisesne. Prie viso sito susirgo mano brolio berniukas, kuriam 1.6 m inkstuko veziu. Jis jau gavo 3 chemijas ir jo laukia sunki inkstuko salinimo operacija. Gali buti, kad metausi nuo vieno prie kito. Bet tiek skausmingu dalyku vienu metu sunku isgyventi. Likau viena rupintis mama. Brolis dabar turi pasirupinti savo vaiku. Jei kas turite kokiu patarimu ar kokiu minciu ka galiu padaryti geriau. Rasykite.

kiek susirasinejau su profesorium ir skaiciau atsiliepimus tai ta cordisepsa ir patartina gerti su chemoterapija,imunine pakelia smarkiai,bet vat vistiek idomu ar kasnaudoja is cia...

Pirmiausiai sveiksta besigydantis, jūs ką galit daryti būti šalia. Nebūti skėčiu, leisti spręsti pačiam, net jei tai noras išliūdėti.
Nueikit pas psichologą, gal palengvės.
Nepamirškit, kad esat sveika ir nesuprasit visiškai ką jaučia artimas.

Ačiū visoms už palaikymą.

Penelopsi, ilgas ir sunkus kelias. Bronchoskopija sunki procedūra. Vyrui darė reanimacijoj.

Psichologės Daivos Balčiūnienės straipsnis - gal padės labiau suprasti, ką jaučia sergantysis, kaip elgtis artimąjam.

Ar profesorius iš onko srities?

Aciu visoms kas atsiunte straipsniu ar patarimu psichologine pagalba serganciam ar artimui. Siaip mano mama yra is tu silpnu asmenybiu ir daug metu serganti depresija. Pavyko man nuslepti diagnoze puse metu kol liga progresavo, slepiau nes zinojau kaip ji reguos, kaip tekdavo lankytis pas gydytoju visada stengdavausi uzbegti pirma pas gydytoju ir pasakyti kad neminetu jai zodzio"vezys". Ir po pogreso kai isooperavo metastazini augli kiausideje daktarai nebezaide reze tiesiai sviesiai nuo to laiko paluzo. As visada jai sakiau kad pasalino zarnyne augli ir reikės saugotis "piktuju lasteliu", ne veziniu, reikalinga bus chemija kad tu " piktu lasteliu neatsirastu". Ir viena diena islindo yla is maiso tai nuo lapkricio mes kovojame su sunkia psichologine busena.
Dar klausimas ar kam buvo po chemijos tokia busena lyg sunku kviepuoti?

Tik as per tuos metus tapau kitokia, susitaikiau su diagnoze mamos, bet pas mane nebeliko svyciancio veido, dideles nuosirdzios sypsenos, tapau pikta nebemokanti dziaugtis gyvenimu, sunykau tapau ne be ta linksma ir bendraujanti, tapau kariu musio lauke. Kariauju su daktarais del mamos gyvenimo, saltu veidu einu i kabinetus ir klausineju visko po kelis kartus tol kol suprantu nes is pirmo karto nesigirdi nes mintys kažkur isplaukusios. Leksotanilis ar xenaksas tapo mano sapnu ir ramiu naktu palydovas.

na taip is onko...

Gal kas gydėsi karboplatina+gemzar?
Ir kas žino su kuo konsultuotis dėl limfmazgių pašalinimo?

Mano naujienos tokios, kad anglai man vilčių išgyti nesuteikia, chemo nepataria, nes netikslinga, tai liepė ramiai važiuot namo, gyvent, pasisėt chrizantemų ir laukt kol simptomai trukdys gyvent. Tada grįžt, gausiu paliatyvios chemijos, morfijaus ar dar ko (vyno neminėjo) kad prailgintų man tas paskutines dieneles. Net neklausiau kiek čia man liko ir ar spės tos chrizantemos sudygt..Tai vat tokios tokelės.

Aš visko neskaičiau, tai, priminkit, koks jūsų mamai vėžys ir kokia stadija? Šiaip depresija-sunki liga ir sveikam žmogui, o sergančiam-iš viso tragiška Kai praeis chemija, gal vis tik pasitarkit su gydytoju dėl antidepresantų mamai? Ir jai tada lengviau gydymas eisis, ir jūsų anksčiau į kapus nenuvarys, nes jei gyvensite pastoviame strese, tai tiesiog pati neatlaikysit. Vis tik artimiesiems reikia būti ir fiziškai stipriems, ir psichologiškai


Gal galima pavardę? Įdomu labai, kokie čia profesoriai tokias pievas rekomenduoja, kai visi aplinkiniai onkologai rėkte rėkia, jog jokių papildų, jokių naminių priemonių, kol chemija "eina", nes chemija-tai nuodas, nuodijantis vėžines ląsteles, o visos kitos priemonės-tai atstatymas ląstelių. Tai koks profesorius galėjo taip nusišnekėti, siūlydamas tą pačią ląstelę nuodyti ir kartu neleisti jai nusitručyti, skatindamas jos atsparumą chemijai? Pranuodykit pradžioj vėžį su chemija, kai jo nebeliks-tada taip, sveikąsias ląsteles atstatykit su įvairiomimis liaudiškomis priemonėmis ar papildais

Remedy, prisimenu jus Pirmiausia pasakysiu, kad tik žmogaus nusiteikimas gydo arba marina Pamenat, mano močiutę gydytojai išleido namo marintis, o ji ramiai, po daržą besikapstydama ir mirties belaukdama, nugyveno ir gyvena dar po šiai dienai, o po gydytojų verdikto praėjo jau...32 metai. Ir jei ne įrašai jos kortelėje, jei ne operacija, radioterapija, tai ir mes sakytume, jog visa ta liga buvo tik sapnas.
Chizantemas ir pasėti spėsite ir nuimti, ir vėl pasėti, ir vėl nuimti, svarbiausia, kad nepalūžtumėte ir tikėtumėte, jog miršta tie kiti ligoniai, o jūs-ne Jums ne laikas Svarbiausia, TIKĖTI

Remedy, nesuprantu, kodėl anglai taip tau sako, juk, kiek pamenu, nėra tau paskutinė st. su daugybinėm mts. Aš tai dumčiau į LT konsultacijai. Pamatysi, rasi čia išeitį! Skaudu skaityti, kad tau taip sako ir nuteikinėja... Bet, sakau, nepasiduok. Susirink dokumentus, ir važiuok čia.