Sveikos( taip noretusi tos tiesiogines prasmes) ,merginos!
As tik svieziai papuolusi i si vargu rata. Diagnoze trigubai neigiama kruties karcinoma,nepatvirtinta 2 stadija.Siandien pirmas susitikimas su onkologe del gydymo plano. Gydysiuosi Airijoje. Prisiskaiciau ,kad pati agresyviausia su mazom gydymo galimybem,tai taip visa nusiteikima numuse. Ar yra kas dar su tokia diagnoze ?
emiga, liūdna, kad teko tau prisijungti 
Aš labai nauja šioje temoje, bet jau pastebėjau: internete yra visokių baisybių. Ir jos realybėje būna ne tokios baisios. Mano tėčio gydytojas pasakė: kad ir kokia baisi prognozė, bet esame matę visko: su lengva diagnoze išeina, su sunkia gyvena. Jei skaitei, pas mano ligoniui internetinės prognozės net 5 metų neduoda. Vidutinis išgyvenamumas po diagnozės atradimo - 8 mėnesiai. O kol kas jau ištempėm, tiksliau pilnavertiškai nugyvenom 3 mėnesius ir nehjaučiam, kad sergam.
Tad stiprybės ir optimizmo Liga- tai ne gyvenimo pabaiga. Pase galiojimo laikas neparašytas 
Aš labai nauja šioje temoje, bet jau pastebėjau: internete yra visokių baisybių. Ir jos realybėje būna ne tokios baisios. Mano tėčio gydytojas pasakė: kad ir kokia baisi prognozė, bet esame matę visko: su lengva diagnoze išeina, su sunkia gyvena. Jei skaitei, pas mano ligoniui internetinės prognozės net 5 metų neduoda. Vidutinis išgyvenamumas po diagnozės atradimo - 8 mėnesiai. O kol kas jau ištempėm, tiksliau pilnavertiškai nugyvenom 3 mėnesius ir nehjaučiam, kad sergam.
Tad stiprybės ir optimizmo
Liga- tai ne gyvenimo pabaiga. Pase galiojimo laikas neparašytas
Labas visoms ir visiems kovojame su plintančiu žarnyno vėžiu. Esame po radikalios operacijos su Hippec procedura. Dabar paskyre capecitabine accord 500 mg. geriama chemija. Gal kas gali papasakoti...kaip toleruojamas sis vaistas...kokie salutiniai pozymiai...gydytojai kazkaip nieko, iskyrus kaip gert, ir nepapasakojo... 
kovojame su plintančiu žarnyno vėžiu. Esame po radikalios operacijos su Hippec procedura. Dabar paskyre capecitabine accord 500 mg. geriama chemija. Gal kas gali papasakoti...kaip toleruojamas sis vaistas...kokie salutiniai pozymiai...gydytojai kazkaip nieko, iskyrus kaip gert, ir nepapasakojo...
QUOTE(Helllen @ 2016 05 04, 13:37)
Tad stiprybės ir optimizmo
Liga- tai ne gyvenimo pabaiga. Pase galiojimo laikas neparašytas Kokie šviesūs Jūsų postai
QUOTE(Izete37 @ 2016 05 04, 18:44)
Labas visoms ir visiems kovojame su plintančiu žarnyno vėžiu. Esame po radikalios operacijos su Hippec procedura. Dabar paskyre capecitabine accord 500 mg. geriama chemija. Gal kas gali papasakoti...kaip toleruojamas sis vaistas...kokie salutiniai pozymiai...gydytojai kazkaip nieko, iskyrus kaip gert, ir nepapasakojo...
kovojame su plintančiu žarnyno vėžiu. Esame po radikalios operacijos su Hippec procedura. Dabar paskyre capecitabine accord 500 mg. geriama chemija. Gal kas gali papasakoti...kaip toleruojamas sis vaistas...kokie salutiniai pozymiai...gydytojai kazkaip nieko, iskyrus kaip gert, ir nepapasakojo... Mano vyras geria Capecitabinum 500mg , vadinasi xeloda tabletės, blogai jam nuo jų, spaudimas sukilo, širdies permušimai, dabar dar kažkas su stuboro apačia darosi, nu čia gal tik sutapimai, bet spaudimas ir širdis tai tikrai nuo xelodos prasidėjo...
QUOTE(Flioksė @ 2016 05 04, 20:33)
Kokie šviesūs Jūsų postai
Mano vyras geria Capecitabinum 500mg , vadinasi xeloda tabletės, blogai jam nuo jų, spaudimas sukilo, širdies permušimai, dabar dar kažkas su stuboro apačia darosi, nu čia gal tik sutapimai, bet spaudimas ir širdis tai tikrai nuo xelodos prasidėjo...
ko labiausiai bijau..sirdis ir taip su neatstatytu ritmu...o kiek laiko Jusu vyras geria? Mano vyras geria Capecitabinum 500mg , vadinasi xeloda tabletės, blogai jam nuo jų, spaudimas sukilo, širdies permušimai, dabar dar kažkas su stuboro apačia darosi, nu čia gal tik sutapimai, bet spaudimas ir širdis tai tikrai nuo xelodos prasidėjo...
Labutis visoms ;-)
Po ilgo laiko neatlaikius emocijoms panorau apsilankyti cia. Nenoriu blogomis emocijomis uzkresti Jus, bet turiu kazkur issakyti savo skausma, nes kitaip nupusiu :-(
Mamos nebeturiu jau eina trecias menuo. Skauda ilgiuosi. Viena ka galiu pasakyti, kad isgyvenau du etapus.
Pirmas, mamos degnoze pries metus ir keturis menesius, zarnuno vezys trecia stadija , operacija,komplikacijos, ir verdiktas visiskai sveika, po penkiu menesiu vezio progresas ir mylimo zmogaus sunaikinimas.
Bandau pasidalinti dviem isgyvenimo momentais.
1. Liga
2. Netektis
Pirma neigimas, kad zmogus serga, baime ryte pabus ir galvoti, kokia šiandiena diena laukia, pagerės ar ne, kova dėl isgyventos kiekvienos dienos.
Antra kai netenki zmogucio, baimė ir stresas dingo, liko ilgesys, asaros ir prisiminimai, rytas nebebaisus, sunkus vakaras, kai prisiminimai uzvaldo mintis. Pasiilgau Taves Mamukau.
Atsiprasau uz savo minciu isdestyma juk "Cia gyvena viltis" ir Jus niekada jos nepraraskite :-*
Po ilgo laiko neatlaikius emocijoms panorau apsilankyti cia. Nenoriu blogomis emocijomis uzkresti Jus, bet turiu kazkur issakyti savo skausma, nes kitaip nupusiu :-(
Mamos nebeturiu jau eina trecias menuo. Skauda ilgiuosi. Viena ka galiu pasakyti, kad isgyvenau du etapus.
Pirmas, mamos degnoze pries metus ir keturis menesius, zarnuno vezys trecia stadija , operacija,komplikacijos, ir verdiktas visiskai sveika, po penkiu menesiu vezio progresas ir mylimo zmogaus sunaikinimas.
Bandau pasidalinti dviem isgyvenimo momentais.
1. Liga
2. Netektis
Pirma neigimas, kad zmogus serga, baime ryte pabus ir galvoti, kokia šiandiena diena laukia, pagerės ar ne, kova dėl isgyventos kiekvienos dienos.
Antra kai netenki zmogucio, baimė ir stresas dingo, liko ilgesys, asaros ir prisiminimai, rytas nebebaisus, sunkus vakaras, kai prisiminimai uzvaldo mintis. Pasiilgau Taves Mamukau.
Atsiprasau uz savo minciu isdestyma juk "Cia gyvena viltis" ir Jus niekada jos nepraraskite :-*
Raipi, užjaučiu 
nuoširdžiai nuoširdžiai žinau tą skausmą, kai norisi tik staugti
Labai norėčiau pakalbėti ta tema, bet visiškai nenoriu, kad tai skaitytų ligoniukai...
nuoširdžiai nuoširdžiai žinau tą skausmą, kai norisi tik staugti Labai norėčiau pakalbėti ta tema, bet visiškai nenoriu, kad tai skaitytų ligoniukai...
raipi esu patyrus ta skausmą, ir laikas tikrai negydo žaizdų kaip sako, tik gal rečiau su tuo žmogum mintyse pasikalbi, lauki kada jis į sapnus ateis, o tai būna vis rečiau ir rečiau, sakoma dar kad reikia paleisti mirusį, priimti realybę, kad taip skirta mums ir nieko šioj žemej amžino nera, kad jam kitame pasaulyje geriau būtų, nes mūsų raudos ir pergyvenimai tik dar labiau kankina jo sielą
o kai būna metastazės kauluose, ar pats žmogus jas jaučia kažkaip? Skauda na dar kažkokie dalykai dedas? Ar čia tik per KT pamato ir tiek?
čia iš netradicines medicinos
esu patyrus ta skausmą, ir laikas tikrai negydo žaizdų kaip sako, tik gal rečiau su tuo žmogum mintyse pasikalbi, lauki kada jis į sapnus ateis, o tai būna vis rečiau ir rečiau, sakoma dar kad reikia paleisti mirusį, priimti realybę, kad taip skirta mums ir nieko šioj žemej amžino nera, kad jam kitame pasaulyje geriau būtų, nes mūsų raudos ir pergyvenimai tik dar labiau kankina jo sielą o kai būna metastazės kauluose, ar pats žmogus jas jaučia kažkaip? Skauda na dar kažkokie dalykai dedas? Ar čia tik per KT pamato ir tiek?
čia iš netradicines medicinos
Raipi, suprantu tave. Mano mamytė išėjo prieš 12 dienų ir dar sunku suvokti, viduj visi jausmai susimaišę. Mes tik tiek reikalų turėjom, kasdien vis veikiam kažką, judam, važiuojam, kad net nerandu laiko suvokti visko. Ir esu dar neigimo stadijoj. Jau sapnavau ją, sakė, kad jai viskas gerai ir žiūrėtume senelį, tai ramiau kitą dieną jaučiaus. Jei norėsi išsikalbėt, gali rašyt man.
Flioksė, galiu pasakyti iš mūsų situacijos. Pradžioj buvo dideli skausmai kauluose. Mamytė bijodavo eiti miegoti, nes žinojo, kad ryte skaudės atsikelti. Aš išeidavau į kitą kambarį, nes negalėjau žiūrėti. Jautė ypač stubure, dubens kauluose, ten kur ir buvo labiausiai išplitę. Paskui su vaistais slaugos namuose jai sureguliavo tuos skausmus. Vėliau blogėjo judėjimas, tiesiog nebeturi jėgų atsistoti, judėti. Jai metastazės kauluose buvo blogiausias dalykas, nei pagrindinis židinys ar m kituose organuose. Bet čia mūsų atvejas, tikiu, kad kitiems gal ir nebūna taip.
Flioksė, galiu pasakyti iš mūsų situacijos. Pradžioj buvo dideli skausmai kauluose. Mamytė bijodavo eiti miegoti, nes žinojo, kad ryte skaudės atsikelti. Aš išeidavau į kitą kambarį, nes negalėjau žiūrėti. Jautė ypač stubure, dubens kauluose, ten kur ir buvo labiausiai išplitę. Paskui su vaistais slaugos namuose jai sureguliavo tuos skausmus. Vėliau blogėjo judėjimas, tiesiog nebeturi jėgų atsistoti, judėti. Jai metastazės kauluose buvo blogiausias dalykas, nei pagrindinis židinys ar m kituose organuose. Bet čia mūsų atvejas, tikiu, kad kitiems gal ir nebūna taip.
Merginos, neužsimirškite, kad čia visų pirma onko sergančiųjų tema. Apie netektis gal kur kitur? 
Įsivaizduokite, kaip sunku sergančiąjam užsukti, kur vyrauja tokios temos, juk jam reikia vilties, stiprybės, o čia tiek pasiskaičius, visai palūžti gali
Įsivaizduokite, kaip sunku sergančiąjam užsukti, kur vyrauja tokios temos, juk jam reikia vilties, stiprybės, o čia tiek pasiskaičius, visai palūžti gali
QUOTE(raipi @ 2016 05 05, 00:32)
Labutis visoms ;-)
Po ilgo laiko neatlaikius emocijoms panorau apsilankyti cia. Nenoriu blogomis emocijomis uzkresti Jus, bet turiu kazkur issakyti savo skausma, nes kitaip nupusiu :-(
Mamos nebeturiu jau eina trecias menuo. Skauda ilgiuosi. Viena ka galiu pasakyti, kad isgyvenau du etapus.
Pirmas, mamos degnoze pries metus ir keturis menesius, zarnuno vezys trecia stadija , operacija,komplikacijos, ir verdiktas visiskai sveika, po penkiu menesiu vezio progresas ir mylimo zmogaus sunaikinimas.
Bandau pasidalinti dviem isgyvenimo momentais.
1. Liga
2. Netektis
Pirma neigimas, kad zmogus serga, baime ryte pabus ir galvoti, kokia šiandiena diena laukia, pagerės ar ne, kova dėl isgyventos kiekvienos dienos.
Antra kai netenki zmogucio, baimė ir stresas dingo, liko ilgesys, asaros ir prisiminimai, rytas nebebaisus, sunkus vakaras, kai prisiminimai uzvaldo mintis. Pasiilgau Taves Mamukau.
Atsiprasau uz savo minciu isdestyma juk "Cia gyvena viltis" ir Jus niekada jos nepraraskite :-*
Po ilgo laiko neatlaikius emocijoms panorau apsilankyti cia. Nenoriu blogomis emocijomis uzkresti Jus, bet turiu kazkur issakyti savo skausma, nes kitaip nupusiu :-(
Mamos nebeturiu jau eina trecias menuo. Skauda ilgiuosi. Viena ka galiu pasakyti, kad isgyvenau du etapus.
Pirmas, mamos degnoze pries metus ir keturis menesius, zarnuno vezys trecia stadija , operacija,komplikacijos, ir verdiktas visiskai sveika, po penkiu menesiu vezio progresas ir mylimo zmogaus sunaikinimas.
Bandau pasidalinti dviem isgyvenimo momentais.
1. Liga
2. Netektis
Pirma neigimas, kad zmogus serga, baime ryte pabus ir galvoti, kokia šiandiena diena laukia, pagerės ar ne, kova dėl isgyventos kiekvienos dienos.
Antra kai netenki zmogucio, baimė ir stresas dingo, liko ilgesys, asaros ir prisiminimai, rytas nebebaisus, sunkus vakaras, kai prisiminimai uzvaldo mintis. Pasiilgau Taves Mamukau.
Atsiprasau uz savo minciu isdestyma juk "Cia gyvena viltis" ir Jus niekada jos nepraraskite :-*
Mano mama gyva ir mes labai stengiames, kad ji nepasiduotu ir mums pavyktu. Bet kartais buna labai sunku. Kai matau kaip jai sunku, kaip jai skauda, kai guli lovoje ir vos pajuda arba is skausmo bijo net nesumirkseti. Ir as niekiap negaliu palengvinti ir jai vienai ta fizini skausma reikia iskenteti arba tuos baisius silpnumus kai hb visai nukrenta. Nejuciom pagalvoji, kad lengviau butu numirti nei kesti si baisu siauba. As ir labai bijau, kad palusiu, kad man nepavyks iskovoti remisijos, bet labai bijau mamos netekti. Butu gerai rasti dvasini pagalbininka su kuruio galetum apie tai kalbetis ir kuris tave suprastu ir leistu tam skausmui iseiti , kad liudesi kas nors issinestu, o mamos meile ir jos prisiminimai visada sildytu. Linkiu jums buti stipriai ir pabandyti susirasti ta dvasini patareja, kuris jus suprastu ir jums padetu
