QUOTE(Edmė @ 2016 02 02, 18:02)
Prieš spindulius tepti nieko negalima. Po - prieš kelis metus buvo tepalo vaistinėse pirkti Actinolin. Dabar reikia teirautis, gal jau ir kitokių yra. Dar anksčiau, prieš 5 m., specialų tepalą gamindavo vietoje klinikose ir duodavo dykai kur procedūrą atlieka. reikia pas tas moteris klausti, kur procedūrą atliks, gal patars. Šiaip tai nereikia stipriai praustis ir dar su muilu, nes oda pasidaro labai jautri. Tas nudegimas tai kiekvienam individualiai, panašiai kaip su saule, vieniems nudega labai, kitiems ne.
QUOTE(ingriga @ 2016 02 02, 19:19)
Aš pradžioje niekuo netepiau, pabaigoje medatkų tepaliukų.
aciu labai uz patarimus!
QUOTE(Flioksė @ 2016 02 03, 09:56)
O kas paskiria mamai tuos vaistus ir jiems receptą išrašo? Ar šeimos ar onkologiniam?
Chemoterapijos gydytoja.
Labas, ar galima prisijungt? Manau lengviau ištvęrti, kai yra tikrai suprantančių, o ne linksinčių galvas ir sakančių "viskas bus gerai, suprantu kad sunku" nors nei velnio nesupranta.
QUOTE(raipi @ 2016 01 28, 21:23)
Tik as per tuos metus tapau kitokia, susitaikiau su diagnoze mamos, bet pas mane nebeliko svyciancio veido, dideles nuosirdzios sypsenos, tapau pikta nebemokanti dziaugtis gyvenimu, sunykau tapau ne be ta linksma ir bendraujanti, tapau kariu musio lauke. Kariauju su daktarais del mamos gyvenimo, saltu veidu einu i kabinetus ir klausineju visko po kelis kartus tol kol suprantu nes is pirmo karto nesigirdi nes mintys kažkur isplaukusios. Leksotanilis ar xenaksas tapo mano sapnu ir ramiu naktu palydovas.
Raipi, pazistama busena, savijauta. Man irgi klausimas iskiles, kaip jus visos tvarkotes su savo emocijom, kaip ieskot tu laimes zibureliu, geru emociju, teigiamo mastymo ir ramybes?
Man su savo ligoniuku paskutiniu metu itin sunku, jam galvos auglys. chemijos turejo but 6 kursai, paskui paskyre dar 4.. o dabar jau isvis nebeaisku, kiek ju skirs. Jis nervuotas, piktas, irzlus. Viska daro per prievarta. Arba nedaro nieko, nes daug ko neprisimena, nesupranta. arba nenori daryt. Mastymas del auglio stipriai suletejas, sunku bendrauti, sunku kazka pasitart ar pasipasakot, nes kol paaiskini kas kaip, tai ir noras sneketis praeina, kai ir taip esi nuvargus po visu dienos darbu. Atmintis bloga, reikia viska aiskint, viska priminti. Jeigu tik piktesniu tonu kazka pasakai, jam atrodo, kad reki. Isveda ir mane pacia is kantrybes. Sunku labai, nezinau, is kur semtis tos vilties ir tikejimo, nes bukle visiskai negereja, atmintis vis blogesne, susikoncentravimas irgi, todel ta antra puse palaipsniui tapo daugiau kaip mazu vaiku, kuriuo reikia rupintis ir viska aiskinti. Kaip ir Raipi rase, tapau pikta, irzli, nesisypso akys, nesidziaugia sirdis, dingo sypsena ir juokas. Visa laika stengiausi padeti, kapsciausi visur, kur tik imanoma rasti informacijos, kad tik padeti, kad tik pageretu. Pamirsau save.. Ir jauciu, kad nuleidziu rankas.. Nezinau, kaip tvarkytis toliau, kur semtis tos tvirtybes.. Esam labai jauni, rodos visas gyvenimas pries akis, bet paskutiniai metai buvo tokie sunkus, kad ta ateitis tapo labai miglota..
Sorry, nesupykit nu bet negaliu skaityti to kaip jus skundziates pavargimu.... Ar bent isivaizduojat kaip jauciasi ligonis? Ir kaip jam sunku?
As net nekreipiu demesio i savo pavargima ar dar ka nors. Man siuo metu yra svarbiausia mama, jos sveikata.... Ir man skustis butu tiesiog geda....
As net nekreipiu demesio i savo pavargima ar dar ka nors. Man siuo metu yra svarbiausia mama, jos sveikata.... Ir man skustis butu tiesiog geda....
QUOTE(Sunflowers @ 2016 02 03, 13:34)
Sorry, nesupykit nu bet negaliu skaityti to kaip jus skundziates pavargimu.... Ar bent isivaizduojat kaip jauciasi ligonis? Ir kaip jam sunku?
As net nekreipiu demesio i savo pavargima ar dar ka nors. Man siuo metu yra svarbiausia mama, jos sveikata.... Ir man skustis butu tiesiog geda....
As net nekreipiu demesio i savo pavargima ar dar ka nors. Man siuo metu yra svarbiausia mama, jos sveikata.... Ir man skustis butu tiesiog geda....
Pries kuri laika ir as buciau ta pati parasiusi. Bet, matyt, visiems buna sunkesniu ir lengvesniu dienu. Man dabar turbut juodas periodas.
Nu čia įdomiai pasisuko tema. Ne visi mes vienodi, ne visi vienodai sergam ir ne visiems vienodai to guodimo reikia. Aš asmeniškai visur visada lakščiau viena, niekam neleidau savęs vežioti į chemijas ar švitinimus, landžioti už mane į kabinetus ir t.t bet kaip ir sakiau ne visi mes vienodi psichologiškai ar jėgų klausimu.
Raipi, ką jūs turite omeny kovojate su gydytojais? Su gydytojais kovoti nereikia, reikia su jais bendradarbiauti. Ir dažniau šypsokitės, o ne vaikščiokit 'šaltu veidu'. Pagalvokit ir apie ligonius kurie eis pas gydytoją po jūsų.
Raipi, ką jūs turite omeny kovojate su gydytojais? Su gydytojais kovoti nereikia, reikia su jais bendradarbiauti. Ir dažniau šypsokitės, o ne vaikščiokit 'šaltu veidu'. Pagalvokit ir apie ligonius kurie eis pas gydytoją po jūsų.
QUOTE(Sunflowers @ 2016 02 03, 10:49)
Chemoterapijos gydytoja.
Ačiū
QUOTE(TheSparkle @ 2016 02 03, 11:46)
Labas, ar galima prisijungt? Manau lengviau ištvęrti, kai yra tikrai suprantančių, o ne linksinčių galvas ir sakančių "viskas bus gerai, suprantu kad sunku" nors nei velnio nesupranta.
aš irgi naujokė čia, manau kad galima
Ta proga noriu įkelti kelias nuorodas, kurias radau bešmirinėdama po internetą, gal ir kitas sudomins:
http://www.baltai.lt/?p=11503
čia apie varškės ir aliejaus gydomąją galią
http://www.nvi.lt/lo...les/file842.pdf
čia NVC laikraštukas, idomiu pasiskaitymų yra, pva apie D vitaminą
čia kokiais būdais žmones gydosi:
https://en.wikipedia...tive_treatments
https://en.wikipedia...ents#Diet-based
Sutinku tema ne artimųjų godoms. Sutinku niekada nesupras tas, kuris nepabuvo kailyje besigydančio.
Nuovargis ir išsekimas, fizinis ir psichologinis, sakot neįmanoma, dar ir kaip. Nesvarbu, kad esi puikios sveikatos. Gyvenimas pilnas staigmenų.
Savipagalba pirmiausiai psichologas ir artimųjų pagalba, jei jie neišsibėgioja ir gali padėti per n gydymosi metų.
Nežinau kiek alus su kiaušu kelia neutrofilus. Bet nepamirškit paskaityti apie neutropeniją, ko vengti. Pirmiausiai žalio kiaušo nei sveikam nerekomenduoju dėl salmoneliozės tikimybės, o dėl alaus yra ligų prie kurių alkoholio negalima visiškai
Nuovargis ir išsekimas, fizinis ir psichologinis, sakot neįmanoma, dar ir kaip. Nesvarbu, kad esi puikios sveikatos. Gyvenimas pilnas staigmenų.
Savipagalba pirmiausiai psichologas ir artimųjų pagalba, jei jie neišsibėgioja ir gali padėti per n gydymosi metų.
Nežinau kiek alus su kiaušu kelia neutrofilus. Bet nepamirškit paskaityti apie neutropeniją, ko vengti. Pirmiausiai žalio kiaušo nei sveikam nerekomenduoju dėl salmoneliozės tikimybės, o dėl alaus yra ligų prie kurių alkoholio negalima visiškai
QUOTE(Flioksė @ 2016 02 03, 09:40)
abejoju ar priėmimo kabinete priklauso tyrimai daryt, nu nežinau, guldo ne tiesiogiai pats skyrius 
kraujo rodikliai po chemijos blogeja apie savaitę ir pats max blogumo buna po maždaug 7 dienu, tai tada neverta darytis tyrimus, tipo juos reikia pasidaryt prieš pat važiuojant, nu čia taip viena rezidentė sakė ir kažin ar šeimos gyd. sutiks daryti juos dažniau...
aplamai kaip kiti tiriates kraują prieš chemiją?
kraujo rodikliai po chemijos blogeja apie savaitę ir pats max blogumo buna po maždaug 7 dienu, tai tada neverta darytis tyrimus, tipo juos reikia pasidaryt prieš pat važiuojant, nu čia taip viena rezidentė sakė ir kažin ar šeimos gyd. sutiks daryti juos dažniau...
aplamai kaip kiti tiriates kraują prieš chemiją?
Mano vyrui pries pradedant padare tyrimus,dabar padarys po chemijos praejus dviems savaitems,o paskui po 1,5 sav vel chemija.Kada svitini,tai tyrimus darydavo kiekviena savaite.
QUOTE(Caskada @ 2016 02 03, 12:01)
Raipi, pazistama busena, savijauta. Man irgi klausimas iskiles, kaip jus visos tvarkotes su savo emocijom, kaip ieskot tu laimes zibureliu, geru emociju, teigiamo mastymo ir ramybes?
Man su savo ligoniuku paskutiniu metu itin sunku, jam galvos auglys. chemijos turejo but 6 kursai, paskui paskyre dar 4.. o dabar jau isvis nebeaisku, kiek ju skirs. Jis nervuotas, piktas, irzlus. Viska daro per prievarta. Arba nedaro nieko, nes daug ko neprisimena, nesupranta. arba nenori daryt. Mastymas del auglio stipriai suletejas, sunku bendrauti, sunku kazka pasitart ar pasipasakot, nes kol paaiskini kas kaip, tai ir noras sneketis praeina, kai ir taip esi nuvargus po visu dienos darbu. Atmintis bloga, reikia viska aiskint, viska priminti. Jeigu tik piktesniu tonu kazka pasakai, jam atrodo, kad reki. Isveda ir mane pacia is kantrybes. Sunku labai, nezinau, is kur semtis tos vilties ir tikejimo, nes bukle visiskai negereja, atmintis vis blogesne, susikoncentravimas irgi, todel ta antra puse palaipsniui tapo daugiau kaip mazu vaiku, kuriuo reikia rupintis ir viska aiskinti. Kaip ir Raipi rase, tapau pikta, irzli, nesisypso akys, nesidziaugia sirdis, dingo sypsena ir juokas. Visa laika stengiausi padeti, kapsciausi visur, kur tik imanoma rasti informacijos, kad tik padeti, kad tik pageretu. Pamirsau save.. Ir jauciu, kad nuleidziu rankas.. Nezinau, kaip tvarkytis toliau, kur semtis tos tvirtybes.. Esam labai jauni, rodos visas gyvenimas pries akis, bet paskutiniai metai buvo tokie sunkus, kad ta ateitis tapo labai miglota..
Man su savo ligoniuku paskutiniu metu itin sunku, jam galvos auglys. chemijos turejo but 6 kursai, paskui paskyre dar 4.. o dabar jau isvis nebeaisku, kiek ju skirs. Jis nervuotas, piktas, irzlus. Viska daro per prievarta. Arba nedaro nieko, nes daug ko neprisimena, nesupranta. arba nenori daryt. Mastymas del auglio stipriai suletejas, sunku bendrauti, sunku kazka pasitart ar pasipasakot, nes kol paaiskini kas kaip, tai ir noras sneketis praeina, kai ir taip esi nuvargus po visu dienos darbu. Atmintis bloga, reikia viska aiskint, viska priminti. Jeigu tik piktesniu tonu kazka pasakai, jam atrodo, kad reki. Isveda ir mane pacia is kantrybes. Sunku labai, nezinau, is kur semtis tos vilties ir tikejimo, nes bukle visiskai negereja, atmintis vis blogesne, susikoncentravimas irgi, todel ta antra puse palaipsniui tapo daugiau kaip mazu vaiku, kuriuo reikia rupintis ir viska aiskinti. Kaip ir Raipi rase, tapau pikta, irzli, nesisypso akys, nesidziaugia sirdis, dingo sypsena ir juokas. Visa laika stengiausi padeti, kapsciausi visur, kur tik imanoma rasti informacijos, kad tik padeti, kad tik pageretu. Pamirsau save.. Ir jauciu, kad nuleidziu rankas.. Nezinau, kaip tvarkytis toliau, kur semtis tos tvirtybes.. Esam labai jauni, rodos visas gyvenimas pries akis, bet paskutiniai metai buvo tokie sunkus, kad ta ateitis tapo labai miglota..
Pas mano vyra galvoi auglys,operacija,svitinimai,db chemija...Kiek tik turi jegu pats kovoja :)pasportuoja,namus patvarko,kiek ymanydama neleidziu jam liudeti,sakau turim vaikus uzauginti,anuku sulaukti
Kada suzinojom diagnoze,o cia buvo spaly,tada buvo lb sunku...Nenuleiskit ranku,pagalvokit,kaip jiems ligoniukams sunku As kita kartais vakare vos kojas pavelku,darbas,namai,..Bet tikiu,kad mes jy nugalesim
