Klimaksas iki 30ties

Labai aciu uz rekomendacija!Nueisiu butinai!:)Reik viska pabandyt

AMH dariausi pernai pavasari,buvo tik 0.30,o Fsh pas mane tai buvo 123...taigi man klimaksa pripazino....mano seseriai tas pats,pas mus genetiskai perejo nuo mamos,nes mamai anksti prasidejo klimaksas...taigi....as irgi girdejau,kad galima pakelti AMH,bet ar tikrai jis pasikelia?na mano atveju yra 3 galimybes susilaukti vaikelio-arba latvijoj su donorine,arba turkijoj,arba ivyktu stebuklas,suveiktu vaisingumo likuciai ir pastociau pati...kartais moterys su tokiom diagnozem pastoja,taip sakant gamta iskrecia poksta,bet zinoma tokiu vienetai....

Na su 0,3 dar yra šansų, bet šiaip tą FSH reikia kažkaip numušti, yra gi vaistų. Na jo, jum reikia staigiai kažkokių protingų sprendimų, nes gali būti per vėlu.

As geriu trisequens vaistus dabar,dar bandziau gerti agnus castus,bet man jie nelabai padejo,tai db geriu tik vaistus

turiu drauga,jis pasake,kad nesvarbu man klimaksas ar ne kilmaksas,jis vistiek mane myli ir nepaliks,bet zinai as vaiko noriu ir is pradziu kai suzinojom diagnoze tai visiems buvo sokas...draugas pradzioje sake,kad palaikys,bet db isiaiskinom,kad jam gerai ir taip gyventi ir kad vaiko jis nenori...tai zinai mes galima sakyti stovim db ant skirybu slenkscio...nes as noriu seimos ir vaiko,o jam gerai ir taip...tai nezinau kaip toliau viskas bus...zinoma laukia dar sunkus pokalbis...na jei atsirastu pas tave vaikinas tai turetum jam pasakyti ir tikrai neslepti tokiu dalyku...jei vaikinas bus protingas jis supras ir palaikys tave,o vaikeli galetum tureti pasinaudojus donorine kiausalaste,jei tau bus priimtinas toks variantas...patikek galimybiu visada yra,jei tik yra noras....gydytojai pasake,kad vaistus galiu gerti ir visa gyvenima,tik nemanau,kad juos gersiu kai man bus vis 60 metu,juk gamta mus taip surede,kad ne tik jauni butume,bet ir sentume,taigi manau,kad tokio amziaus jau nebegersiu...padidejusios vezio galimybes bijau,bet jei negersiu vaistu man prasides kilmakso pozymiai,o as to nenoriu,tad apie vezi minciu neprisleidziu....kas liecia lytini potrauki jis pas mane yra ir viskas su tuo dalyku gerai o del odos senejimo tai kolkas nieko negaliu pasakyti,nes pas mane oda kokia buvo anksciau tokia yra ir db,beto as manau,kad del senejimo dar itaka daro ir genai,o cia genai pas mane geri,nieks neduoda man 36m,atrodau tikrai jauniau tik gaila,kad vaisingumo genai blogi tu dar rasai,kad pas tave problemos su skydliauke,as su skydliauke problemu neturiu,ji pas mane sveika ir skydliaukes hormonai pas mane normos ribose,tai nors tiek gerai...o tu gerdama vaistus turi menesines ar ne?as tai turiu,kiekviena menesi ateina reguliariai ir vaisingu iskyru yra,tik kas is to...kiausineliu tai pas mane nera...

Na tikrai nesmagu...O tavo draugas isvis nenori vaikelio?Net nezinau kas blogiau ar kad jis visai nenori, ar kad vyras paliktu del to,kad negali turet...Tikiuosi rasit kompromisa...As tikiu, kad gyvenimas vistiek galiausiai sutvarko viska taip, kaip turi buti, bet mes aisku ir turim nenuleist ranku.As geriu trisequens jau 4 metus, menesines buna reguliarios, potrauki ir visus kitus dalykus taipogi jauciu, kai jas geriu, buvau pora menesiu nustojusi gert tikedamasi,kad gal viskas susitvarke, bet tada vel emiau silpti,pilti karstis ,kilti nuovargis ir menesines neatsirado, tai vel pradejau gert.Suvokiu,kad jau teks jas visa laik gert iki naturalaus menopauzinio amziaus.Man tai priimti ir buvo sunkiausia,kad ne tik kad vaiku negaliu turet, bet ir tai, kad tokio amziaus mano visas gera savijauta ir moteriskuma palaiko kazkokios tabletes.Protu nesuvokiama.Nors cia tikriausiai reik tiesiog su savimi susitvarkyti psichologiskai ir tai neatrodys tiap baisu.

na matai jis buvo vedes,turi vaika is 1 santuokos,tai jam vaiko kaip ir nereikia,nenori..ir seip tai ji manes nepalieka ir nenori palikti,tai as apie skirybas galvoju,as noriu palikti,nes as noriu vaikelio,as nenoriu gyventi be seimos ir vaiku,o jam gerai taip kaip mes gyvenam db-susimete...patikek tikrai suprantu ka tu isgyveni,kaip jautiesi,nes as pati visa tai isgyvenau ir isgyvenu iki db...sunku susitaikyti su mintim,kad negali tureti savu,biologiniu vaiku,tikrai sunku...sunku ir moraliskai ir psichologiskai...vienu metu net galvojau pradeti gerti antidepresantus,nes depresija buvo juoda,verkiau istisai...bet supratau,kad nenoriu vaistais save uzglusinti....buvo minciu ir pasitraukti is gyvenimo.... patikek buvo...bet tada pagalvojau apie artimuosiu ir supratau,kad jei taip pasielgsiu suteiksiu begalinio skausmo...tad bandziau susitvarkyti pati su savo mintim ir jausmais,tiesa sakant bandau iki siol...nera lengva....tau irgi bus nelengva,jei nesusitvarkysi pati nueik pas psichologa,tikrai nepakenks...jei turi gera drauge pasiguosk jai...as su savo draugem isikalbu,isilieju,tik gaila,kad retai,nes as gyvenu uzsienyje,o per skype ne toks bendravimas kaip gyvai...galu gale rasyk cia,nes tikrai cia rasi paguoda,tokio likimo moteru yra tikrai ne viena ir tik tokios kaip mes geriausiai suprasim viena kita...

Tikrai skaudu...Na manau , jei sitas vyras tave myli, padarys viska, kad tu butum laiminga ir pasirys zingsniam vaikelio turejimui, o jei jam patogu tik but susimetus,rasi geresni As tik is savo patirties zinau, kad po dideliu praradimu ar nelaimiu, jei pasiryzti jas iveikti , gyvenimas visad pateikia dideles dovanas, linkiu kad mum taip ir butu :)istikruju viskas priklauso tik nuo musu paciu poziurio, reik kelt nosis aukstyn ir neleis sau jaustis prastesnem ir nepilnavertem.Aciu dievui, kad yra tokie vaistai,kurie gali palaikyti musu gera savijauta ir kad neturim kentet tu blogu fiziniu potyriu tokiam amziuj.

na matysim kaip bus,dar laukia sunkus pokalbis...zinoma noretusi,kad viskas butu gerai,bet net neisivaizduoju kuo viskas pasibaigs...na zinai kai tau nustato tokia diagnoze tu ir jautiesi nepilnaverte,jautiesi kaip invalide....bet is kitos pusestu teisi...reikia keisti poziuri i save,i susidariusia situacija...zinoma tai padaryti sunku,bet imanoma...tal linkiu,kad ir tu pakeistum poziuri i save,priimtum save tokia kokia esi.Pamtysi ir tavo gyvenime atsiras zmogus su kurio turesi seima ir leliuku

Butent, turim priimti save ir gyventi toliau, nes kitaip kenksim tik pacios sau...Net pagal atsiliepusiu i mano sukurta tema matau, kad tokiu situaciju labai nedaug, kas zino,kodel butent mum tenka tai isgyventi tokiam amziuj

Na kiekvienam uzdetas savas kryzelis....tokiu situaciju kaip mano ir tavo tikrai nera daug,bet manau,kad tokios moterys su tokiom situacijom tiesiog tyli ir neviesina savo bedu...tik kai kurios isdrysta pasakyti tai garsiai...

Sveikos, mergaitės! Netyčia atradau šią seną tema, bet įdomu kaip Jums sekasi ir ar pavyko susilaukti stebuklėlio? Mano situacija tokia pati realiai, kaip Unos.. tokią diagnozę taip pat išgirdau 21metų.. dabar man 26🤷♀..