QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 07, 17:00)
Taikliai ir aiskiai aprasyta.
Tik tiek kad pries n metu visa tai turejo tikrai didele reiksme. Dabar jau nelabai kas puola smerkt issiskyrus ir zenijasi zinodami kad gales issiskirt.
Tik tiek kad pries n metu visa tai turejo tikrai didele reiksme. Dabar jau nelabai kas puola smerkt issiskyrus ir zenijasi zinodami kad gales issiskirt.
Taip, zinoma, dabar kiekvienas kuriantis seima zino, kad jei ka - gales skirtis ir niekas jo uz tai nepasmerks.
Bet turejau omeny visai ne visuomenes pasmerkima, o asmenini psichologini pralaimejima.Dauguma jaunu zmoniu tiki kad sutiks savo antra puse ir visa gyvenima bus kartu. Kas stovejo prie altoriaus, tikrai zino ta jausma - rankos kojos is jaudulio ir laimes dreba, eisi 150 proc tikras kad tai tavo zmogus su kuriuo kad ir i pasaulio krasta. O skyrybos sugriauna ta grazu gyvenimo scenariju, nes jau nebebus "ilgai ir laimingai kol mirtis isskirs". Butent sugriautas grazus gyvenimo scenarijus, sugriauta svajone yra skausmingas.
O gyvenant susimetus, tas grazus gyvenimo scenarijus (vestuves seima vaikai meile amzina) dar nerealizuotas, tad psichologiskai kaipbir lengviau, nes tarsi ir nebuvai priemes sprendimo kad taibtas zmogus... Nu pagyvenau, netiko, ieskau to vienintelio toliau