Ir minkštas, ir jaukus!
Ir gera, tik truputi šalta
Einu ir su savim šneku.
Priemiestis, skersgatvio liktarna,
Rausvoki vakaro šilkai
r klykia rėkia pavėlavus varna
Drauge su čiuožiančiais vaikais.
Išvirs girti iš restorano
Valkata su prostitute
Ar čia dainuota meilė mano,
Ar ji Izolda gi, šita!
Ir verkia, juokias, eina, klega
Kažkur jie skuba pro mane,
O vakaras kaip laužas dega
Jaunystės kerima ugnia.
Ir štai per sniegą purviną, sumalta
Vežikas klapsi sau risčia,
O man kažko be galo šalta,
Be galo šalta čia
/Jonas Aistis/
