Anksčiau šita tema buvo labai gyvibinga ir aptarinėjo ne vieną atvejį, kodėl sfinksai apželia taip, kaip jūs aprašėte. Tai paveldėta genetiškai, hormonų svyravimas. Dažniausia apželia šaltuoju metų sezonu. Kaip persas tikrai neapžels, nebijokit. Siūlyčiau pasidomėti kaip dabar atrodo katinėlio tėvai. Jei jie taip pat apsirengią, tai čia jau genetiškai. Ir dar jei įmanoma senas sfinksų temas pasivartykit, rasit info daugiau. Kiek pamenu, pačių veisėjų apie apžėlimą komentarų yra.
Aš spėsiu - jūsų sfinksas iš Šiauliuose esančio veislyno?
Draugo atminimui!
Verkiu ;(
[attachmentid=237104]
[attachmentid=237106]
[attachmentid=237107]
[attachmentid=237108]
[attachmentid=237109]
[attachmentid=237110]
[attachmentid=237111]
[attachmentid=237112]
[attachmentid=237113]
[attachmentid=237114]
;(((((
Verkiu ;(
[attachmentid=237104]
[attachmentid=237106]
[attachmentid=237107]
[attachmentid=237108]
[attachmentid=237109]
[attachmentid=237110]
[attachmentid=237111]
[attachmentid=237112]
[attachmentid=237113]
[attachmentid=237114]
;(((((
Sierovasss - vajėzus, kaip gi taip. Užuojauta. Atsimenu šitą gražuolį iš tų laikų kai tema aktyvi buvo, kai dar kačiuko laukėt, užeidavau paskaitinėti. Labai gaila, kai draugai išeina...
QUOTE(Magnuna @ 2016 11 18, 19:54)
Sierovasss - vajėzus, kaip gi taip. Užuojauta. Atsimenu šitą gražuolį iš tų laikų kai tema aktyvi buvo, kai dar kačiuko laukėt, užeidavau paskaitinėti. Labai gaila, kai draugai išeina...
Ačiū!
4 metus draugavome... Stebuklingas buvo katinas, šeimos siela... Jaunas dar buvo... Dar galėjo pabūti.... Na bet - taip jau buvo skirta.... Buvo ne katinas, ne šuo... ne bezdžioniukas... buvo kaip žmogus. Su unikaliu, stipriai išreikštu charakteriu, besikeičiančia nuotaika, pričiūdais, emocijomis, simpatijomis... Žinote sakoma - augintinis tampa šeimos nariu... Bet kartais tik sakoma... Nes tas "šeimos narys" - guli prieangyje, ant kilimėlio, kaip kilimėlis...
Na bet šitas - buvo tikrai kitoks! Jis tikrai buvo šeimos nariu ;(
Turime dar mergaitę. Specialiai Horiukui į kompaniją pirkome.... Faina mergaitė.... Bet pirkome ją ne sau, o jam... Tai - ji visada buvo tiesiog, kažkaip - tik Horo palydovė, kompanionė... Kažkaip - Horas visada ją nustelbdavo. Ji visada buvo jo šešėlyje. Mes aišku jos neskriaudėme, na bet - visas dėmesys, visos pagyros - būdavo Horui. Na - taip tiesiog buvo...
Dabar kelios dienos, kai Horo nėra namuose - ir ji išprotėjo, vietos neranda. Sienomis lipa, rėkia, ieško, šaukia... Su lubomis kalbasi....
Kam taip buvo, kas pasidalins įspūdžiais: ilgai jie išgyveną praradimą, išsiskyrimą?
Atsimenu ir Horą ir kaip katytę parsinešėte, smagu būdavo paskaitinėti.
Pas man katinas po šuns išėjimo labai liūdėjo, parėjus namo tiesiog žmogaus balsu verkdavo nes nepratęs buvo vienas namie būti, gal mėnesį stresavo, jau galvojom kokių raminamųjų pirkti. Paskum po truputį aprimo, na paskum priglaudėme iš kiemo dar vieną katiną. Kuri laiką ieškos katytė Horo, kniauks ir kvies, reikia laiko ir dar nuo charakterio labai priklauso. Mano dabartinis katinas vienas namuose būti nė už ką nenori, parnešiau namo kai katė jau buvo namuose tai labai stresusoja jeigu katytę išsinešu iš namų ir jis vienas lieka ir nemanau, kad priprastų. Bet kuriuo atveju, pirma savaitė ar dvi sunkokos bus, paskum pradės rimti
Pas man katinas po šuns išėjimo labai liūdėjo, parėjus namo tiesiog žmogaus balsu verkdavo nes nepratęs buvo vienas namie būti, gal mėnesį stresavo, jau galvojom kokių raminamųjų pirkti. Paskum po truputį aprimo, na paskum priglaudėme iš kiemo dar vieną katiną. Kuri laiką ieškos katytė Horo, kniauks ir kvies, reikia laiko ir dar nuo charakterio labai priklauso. Mano dabartinis katinas vienas namuose būti nė už ką nenori, parnešiau namo kai katė jau buvo namuose tai labai stresusoja jeigu katytę išsinešu iš namų ir jis vienas lieka ir nemanau, kad priprastų. Bet kuriuo atveju, pirma savaitė ar dvi sunkokos bus, paskum pradės rimti
Sierovasss, užuojauta. Be galo, be krašto gaila, kad taip nutiko. Liūdim kartu... laikykitės.
Mano katyte ne is Siauliu. Klausiau veisejos, tai mama veliurine, o tetis plikas.
Sierovasss, Horo netekimas - baisi žinia... Užjaučiam ir liūdim kartu...
Kai mes netekom draugės, katinas jau prieš savaitė kažką nujautė, nes pasikeitė elgesys, buvo labai dėmesingas, prižiūrėdavo... o kai ji išėjo daugiau nei mėnesi nerasdavo sau vietos, gailiai kniaukė, ieškojo... aišku laikas pagydo, bet katinas pasikeičia, dar labiau prisiriša, tampa dar labiau panašesnis į šuniuką, vaikšto iš paskos, net neeina miegot vienas, kviečia, laukia, kol neeisi kartu su juo...
O kas buvo? Kodėl toks jaunas gražuolis išėjo? Mūsų mergytei t.p. buvo 4 metukai kai netekom, tai pas ją buvo autoimuninė, atsisakė vidiniai organai...
Kai mes netekom draugės, katinas jau prieš savaitė kažką nujautė, nes pasikeitė elgesys, buvo labai dėmesingas, prižiūrėdavo... o kai ji išėjo daugiau nei mėnesi nerasdavo sau vietos, gailiai kniaukė, ieškojo... aišku laikas pagydo, bet katinas pasikeičia, dar labiau prisiriša, tampa dar labiau panašesnis į šuniuką, vaikšto iš paskos, net neeina miegot vienas, kviečia, laukia, kol neeisi kartu su juo...
O kas buvo? Kodėl toks jaunas gražuolis išėjo? Mūsų mergytei t.p. buvo 4 metukai kai netekom, tai pas ją buvo autoimuninė, atsisakė vidiniai organai...
QUOTE(nataliuncik @ 2016 11 19, 09:33)
O kas buvo?
A chren žino... Veterinarinė pagalba buvo bejėgė... Sudėtingas jis buvo, visą jo kelionę - buvo didesnių ar mažesnių sveikatos problemų... Kuklesnius mūšius laimėdavome. Na o šis - buvo ne mūsų jėgoms...
Nusprendėme judėti toliau. Ir rytoj - namuose bus naujas sfinksiukas. Berniukas. Ir Minai bus kuo domėtis... Ir vaikams - naujas džiaugsmas. Ir man - gal dūšioje ramiau.
Keista... Truputį nefaina prieš Horą... tipo - per kelias dienas radome kuo pakeisti.... Bet čia gal tik sąmonės triukai... Horiukas nepakeičiamas! Ar visgi paskubėjome?
Keista... Truputį nefaina prieš Horą... tipo - per kelias dienas radome kuo pakeisti.... Bet čia gal tik sąmonės triukai... Horiukas nepakeičiamas! Ar visgi paskubėjome?
Horas liks širdyje ir atsiminimuose. Viskas ant svieto turi pradžią ir pabaigą. Pabaiga, tai kažko pradžia.
Parodykit savo naują augintinį, smalsu.
Parodykit savo naują augintinį, smalsu.
QUOTE(Benicio @ 2016 11 20, 18:08)
Horas liks širdyje ir atsiminimuose. Viskas ant svieto turi pradžią ir pabaigą. Pabaiga, tai kažko pradžia.
Parodykit savo naują augintinį, smalsu.
Parodykit savo naują augintinį, smalsu.
Savų dar neturime, bet ko gero - šitas. Susipažinkite, ponaitis Wiljamas (Wilis)
[attachmentid=237157]
Linksmas, greitais, smarkus ir lengvai padėjęs bachūriukas. Mina nervuojasi, sekioja iš paskos ir šnypščia... O jis - neima į galvą. Tipo "šunys loja, karavanas eina"
