Mes tai rinkomės kelis variantus. Ir po to atmetinėjom vieną po kito pagal tam tikrus faktorius.
Aš labai norėjau leisti Dariją į privačią mokyklą. Tačiau atmetėm šitą variantą grynai kol kas dėl finansinės pusės - kol kas išgalim, bet neduokdie kažkas labai pasikeistų, tai būtų pirmas dalykas, kurio tektų atsisakyti. Plius iki mokyklos tektų vežioti per pusę miesto, tai dar prisdeda finansų. Žo.
Tada rinkomės pagal aplink esančias mokyklas. Ta, kuriai priklausom, visiškai netraukia - joje net langai nepakeisti nuo to laiko, kai statyta!!! Tada rinkomės kitą, kuriai nepriklausom. Tada rinkomės tenai mokytoją. Tuo metu žadėtos buvo dvi mokytojos. Viena labai išgirta, apie kitą negirdėjom nieko. Aš pagalvojau, kad noriu abi jas pamatyt. Man pasakė, kad kovo mėnesį, kai bus susirinkimas, galėsite susipažinti ir pasirinkti norimą. OK. Kovo mėnesį per susirinkimą paaiškėjo, kad bus formuojamos 4 klasės pirmokų. Apsitarėm su vyru, kad rašom pas tą išgirtą mokytoją. Nueinu pas pavaduotoją, o man sako - žinokit, pas ją klasė jau suformuota, viskas. Vienos mokytojos iš viso dar nėra, trečia mokytoja iš paruošiamosios klasės ateina su visais tais vaikais. Tai mes nusprendėm, kad tada rašom pas tą, apie kurią nieko nežinom, bet bent jau ji mums labiau patinka nei trečioji mokytoja.
Vyras ant manęs labai pyko, kad aš iš karto nešdama prašymą neužrašiau Darijos pas tą išgirtąją mokytoją. O aš širdimi kažkaip jaučiau, kad noriu jas pamatyt ir tik tada daryt sprendimą. Ir ką jūs sau galvojat, visai neseniai iš Darijos išgirdau, kad jai labai nepatika ta kitos klasės mokytoja, būtent ta visų išgirta - ji labai pikta, ji labai visiems vadovauja ir pan. Ir kad ji jos bijo. Mūsų mokytoja, gal ir nėra tokia efektinga, tačiau taip, kaip ji elgiasi su vaikais, man labai patinka. Aš jos negirdėjau keliant balso ant vaikų, žeminant juos. Ji niekada nesako, kad vaikas blogas ar nemokša. Ji akcentuoja, kad vaikui reikia labiau pasistengti. Labai ramina tėvus, kad nepergyventų dėl mokslo rezultatų, nes kol kas ne tai dabar svarbiausia. Garsiai prie tėvų giria vaikus.
Ką noriu pasakyt - klausykit ir širdies, galvokit, kas vaikui būtų gerai, kas visai šeimai būtų gerai. Dar ir dar įsitikinu, kad ne mokslo stiprumas reikalingas vaikams, o jų laikymas žmonėmis, pagarbūs santykiai. Tada ir mokslas visai kitaip einas.
Aš vis dar noriu išleisti į privačią, kitokią mokyklą, bet tada pagalvoju, kad čia man to reikia. Gal mano vaikui visai to nereikia...
Papildyta:
QUOTE(Enita @ 2015 12 18, 10:44)
Esmė tame, kad į vyresnes klases papulti jau būtų smarkiai sunkiau nei pradėjus ten mokytis nuo pat pradžių, tai vienas aspektas. O kitas - kad svarbu būtų tinkama mokytoja, o ne mokykla - nu tai kaip išrinkt tą tinkamą mokytoją, iš kur sužinot kuri tinkama, o kuri ne? Apie mokyklas atsiliepimų kažkokių dar galima rast, bet apie konkrečias mokytojas, tai išvis beveik nieko nėr. Nebent pažįsti kažką kieno vaikai mokės pas jas, o jei ne, tai kaip tada?
Aš siūlyčiau perlipt per save ir eit į tas mokyklas, į kurias planuotum leisti ir susipažinti su tomis mokytojomis. Tiesiog. Aš durna laukiau to susirinkimo, tipo, palaukit, per susirinkimą pamatysit. Reikėjo man eit ir kalbėt su tom mokytojom atskirai. Gerai, kad viskas taip gerai susiklostė. Nebijok. Dėl savo vaiko eisi, ne dėl kažko