Bitele, namas - tai gyvenimo budas....jis visad "suvalgys" daugiau Darbo, pastangu, laiko ir netgi $ nei butas... Augau name ir svajojau apie buta, kur pareini namo, pasidarai valgyt, apsikuopi ir koja ant kojos pries TV (cia perkeltine prasme), o ne darzu, gelynu ravet, zoles pjaut ar sniego kast (su visa iranga irgi reikia susidraugaut ir dar ja isigyt), jau nekalbu apie savaitgalius, kai noris "i gamta palekt" - o prie namo GI irgi "gamta" su saslykiukais ir draugais...
Plius dar visi tie reikalai su sildymu, kad ir koks ten jis bebutu, geoterminis, granulinis, silumos pompa ar galu gale, malkomis... Taip, erdves name daugiau, vaikai turi kiema, etc ir t.t., bet...butas irgi turi daaaaug privalumu...
Su broliene vis pasvajojam apie butus su kaimynais, triuksmaujanciais uzu sienos, nenuosava ne savo jegom priziurima kiema ir ta laika, kai noris ne namuose vakqrus leist, o kulturintis, sveciuotis pas draugus prie namo ar ten kur Vingio Parke bent jau grynu oru "kvepuot".. Nu arba bent apie ukvedi, kuris tuos musu namus "apeitu", kol mes visi darbuose, a daar geriau butu, kad Kazkas, kokia nors ten Freken Book, lauktu su garuojancia vakariene...
Bet siaip tai geeeeera istiest kojas vakarais vasara nuosavam kieme ar pro langa ziema ziuret I savo kiemeli ir svajot apie pavasario darbus, ka ir kaip sodinsi, kas kaip atrodys... As visad prisimenu savo tevus, kurie per kiekvienas atostogas vis koki namo kampeli remontuodavo atnaujindavo puoseledavo..
Bet grazu kiekvienais metais lygint, kiek uzaugo pasodintas medis ar braskyne sulindusius vaikus fotografuot raudonais braskiuotais zandais....
Ai, zooodziu... Issipleciau...
As kitko paklaust, mergaites, norejau - ar kam is jusu, o gal artimoj aplinkoj gal buvo taip, kad liaaalius ~38 savaite vis dar "sedejo" ir gal kam dare ta apsukima leliui dar negimus.... Brolienei pilvinukas nenori apsisukt, tai ja gasdina, kad arba darys apsukima, jei ji, atseit, sutiks arba Cezaris laukia (del jo sakiau jai, kad nesuktu galvos, kitos Praso - a negauna)..