QUOTE(arkava @ 2019 11 08, 08:03)
laidumas - tai lėčiau šils (įšils). Atidavimas - tas pats....
Aš irgi praeitam poste parašiau, kad lėčiau šils, nes taip buvau skaitęs kitų pasisakymuose ir iš pirmo žvilgsnio tai buvo panašu į teisybę, bet pamodeliavęs galvoje situacijas dabar mąstau šiek tiek kitaip. Nors galima situacija, kai grindys šils lėčiau (pav. naudojant buferinę talpą), bet didesnė tikimybė, kad grindų paviršius bus sušildomos iki tokios pat temperatūros abiejų grindų paviršiaus dangų atveju, nes patalpų šilumos poreikis nepasikeis, o šilumos atidavimo galinguma apsprendžia grindų paviršiaus temperatūra, kas reiškia jog skirtingų dangų atveju skirsis termofikato temperatūra. Konkrečiai ŠS atveju, jei jie be buferinės talpos, bus būtent taip. Manyčiau, kad ir dujinio ar granulinio katilo atveju. Grindų paviršiaus temperatūrai esant vienodai, šilumos atidavimo intencyvumas irgi bus vienodas, nors inertiškumas šiek tiek skirsis.
Dėl atidavimo, tai čia ir vėl. Jei žiūrėti iš praktinės pusės, tai taip - vienodas, o iš teorinės - ne. Šiluma į visas puses sklinda vienodu intensyvumu (nors dažnokai tenka sutikti pasakymą, kad šiluma sklinda į viršų, todėl nėra prasmės dėti apšiltinimo po grindimis, bet tai totali nesąmonė. Aukštyn šiluma kyla tik konvekciniu būdu. Grindiniam šildymui labiau aktualus infraraudonasis spinduliavimas, kuris kaip ir kondukciniu šilumos tekėjimo atveju sklinda į visas puses vienodai). Šilumos tekėjimą galima sumažinti naudojant prasčiau šilumą praleidžiančias medžiagas. Taigi, jei į apačią sudėtų termoizoliacinių medžiagų savybių nekeisim, didinant dangos paviršiaus termoizoliacinias savybes, procentaliai didės srautas pratekantis žemyn. Vis tik, kai apšiltinimo sluoksnis po grindimis yra pakankamai didelis, realiai šilumos nuostolių į žemę pokytis bus labai mažas, todėl praktiškai jo galima nevertinti.