Grindinis šildymas 4

Išgirdęs žodį "poliuretaninę" aš tikrai būčiau nusiteikęs vertinti tokį pasirinkimą, kaip klaidingą. Nors dangos storis ir tik 2mm, manyčiau, kad šilumos pralaidumas bus mažesnis už plytelių dangos. Iš akies primetu 0,012-0,020 dydį. Reikėtų labiau orientuotis į linoliaumo lygį. Ne parketas, bet ir ne plytelės. Nors iš kitos pusės, pažiūrėjau varžų dydžius, tai tikrai panašųs į plytelių variantą .




Patankint reikėtų ne prie sienų o prie langų, ir tai labiau prie vitrinų. Prie nedidelių langų tankinimo poreikis minimalus. Spėju langai bus ne mažiau 3 stiklų stiklo paketų su dviem selektyvinėm dangom? Nors prie langų tankinti galima, bet tikrai ne prie lauko sienų.

Vis tik 30cm atstumas, kai šildoma su ŠS gal kiek didokas atstumas Patankinsi, termofikato temperatūra sumažės.




Pažiūrėčiau į vamzdžių ilgius, gal dėl jų programa keikiasi?


Aš klijavau būtent taip ir tik dabar išgirdau, kad padariau "klaidą" . Nesukčiau dėl to galvos, be to, nematau prasmės tokioje rekomendacijoje. Kuo ta rekomendacija grysta, kokią naudą neša toks kompensacinės juostos klijavimas? Aš tokioje rekomendacijoje matau tik minusus jei rimtai.




Tikrai nesivarginkit su "specialiomis" juostomis. Tai tik marketingistų būdas išvilioti daugiau pinigų .
Papildyta:
Rekomenduočiau pasiskaityti Kvazipupso blogą apie šildomas grindis. Ir pabandyti pasižaisti su jo pateiktomis lentelėmis. Man toks pasižaidimas įnešė daug aiškumo. Gal tik lentelės dabar jau pagal ten pateiktas nuorodas nerasi, bet internete ieškoti ilgai neužtruksi.

Aš ir į blogą įmečiau šiek tiek minčių apie šildomas grindis.

Šilumos nuostoliai tai tikrai neaiškūs kažkokie... Vonioje 1,8kw, kai priešingoje pusėje kampinėje patalpoje miegamajame vos 750W, nors t.y. daug didesnė patalpa...
Vonioje gaunasi 170W į m2, čia yra žvėriškai daug.

Pasitikrinau, kodėl tiek daug suskaičiuoja voniai palyginus su mažu kambariu. Tai šilumos nuostoliai per garažo sieną labai dideli, nes jis neapšiltinta (bet ateityje manau kelis cm polistirolo iš garažo pusės dėsim).

Iš akies žiūrint, kaip ir panašu į tiesą. Prie vonios esančioms patalpoms reikia mažiau šildymo, nes sklinda šiluma per vonios sienas, nors vat, kad tambūro, su palaikoma žemesne temperatūra šildymui teikia net 117W man jau nesitiki. Iš kitos pusės, jau minėjau. Nematau aš tame daug praktinės naudos.

Dėl tambūro ir koridoriaus programos nesusikalba, jei Heat&energy nurodau, kad patalpų temp. galėtų būti mažesnė nei 20C, tai suskaičiuoja, kad patalpoms reikalinga 0 W šilumos, o Therm programoje skaičiuojant grindinį šildymą, jau meta klaidą, kad toms patalpoms nenurodytas Qgš rodiklis. Todėl ten specialiai buvau padidinus nuostolius per vėdinimą, kad leistų toliau skaičiuot. Bet kai paprotinot, kad nereikia dėl tų nuostolių tiek sukt galvos, tai dabar dėmesį kreipsiu tik į pačius kontūrus. Dėkui dar kartą

Vakar dar konsultavausi su betonuotojais. Tai dėl kompensacinės juostos kišimo už polistirolo sakė būna aktualu, jei pilamas pramoninis betonas, o smėlbetonis ir taip neprabėgs. 

O vonioje patarė nedaryti temperatūrinės siūlės dėl gan mažo ploto, nes jei padalintume, tai tos dvi atskirtos nedidelės plokštumos būtų linkę labiau judėti nei viena.

 

 

Mano išsilavinimas nelabai susijęs su statybų inžinerija, bet man patinka mokytis kažką naujo, tai plečiu profilį 

 

Dar vieną turbūt kvailą klausimą turiu, bet gal protingą atsakymą gausiu, tai vis tiek bus naudos jį uždavus Jei vonioje vedžiotume dvi kilpas vieną šalia kitos lygiagrečiai, tam kad išgautume didesnę temperatūrą? Net radau tokį vedžiojimo pavyzdį, kad būtų aiškiau ką sugalvojau.

 

Jei putplastis sudėtas be didesnių plyšių, ant viršaus vis tiek dar ir plėvelė dedama. Nematau problemos net jei betonas ir stipria srove tiekiamas.



Dvi atskiros plokštės vienareikšmiškai labiau judės nei viena, bet jei dydžiai išeina už ribų . Bet kokiu atveju, jei tai patare žmogus, kuris vėliau tą darbą atliks, tai tiek to, jis prisiima atsakomybę, tad jei kas bus negerai, torės pats ir broką taisyti. Kad tik sugaudytumėte jį vėliau . Tiesa, pas mane irgi yra siaura ir ilga drabužinės patalpa be deformacinių siūlių . Ir ką ir nieko, viskas ten tvarkoje pakolkas, jau kokią penketą metų .




Ne, temperatūros didesnės neišgausit. Išgausit tik tolygesnę temperatūrą. Taip, mano supratimu, toks variantas galimas, bet tokiu pat principu galima vedžioti ir "spiralę", vat pabraižiau ant greitųjų pirmame paveikslėlyje.

Bet tokio vedžiojimo problematika, kad jis nestandartinis, tad vedžiojant reikia labiau pasukti smegenis, kad teisingai prasivesti, tad ne visi gali jo imtis.

Tiesa, buvau pravedžiojęs taip, kad viena kilpa būtų išorėje, kita kilpa būtų viduje, kaip kad jūsų paveikslėlyje, bet primečiau, kad toks vedžiojimas neteisingas, nes kilpa turi įeiti ir išeiti, o tik po to antra kilpa įeiti, nes kitu atveju ir kilpų atvedimas iki patalpų tampa sudėtingesniu, tad savo brėžinį pataisiau. Taip pat galima ir "gyvatuko" brėžinį pataisyti, tad čia ne problema.

Ir dar, antra kilpa gaunasi trumpesnė už pirmają, jei vedžiojama taip, kaip pavaizduota pirmame paveikslėlyje.

O jei pravesim taip, kaip pavaizduota antrame paveikslėlyje, spiralių ilgiai supanašės, jau reikėtų tiksliau matuoti. Bet įmanoma išgaudyti vienodus ilgius, bet tuomet jau reikia viską labai tiksliai susibraižyti ant popieriaus ir susiskaičiuoti.

 dviguba_spirale.png   1,07KB   3 Parsiųsta kartų

 dviguba_spirale2.png   1,56KB   3 Parsiųsta kartų

Spirale vedžiojant vamzdžius gaunasi didesni hidrauliniai nuostoliai (dėl 180 laipsnių užlenkimų), nei vedant gyvatuku. Dar vienas pliusas pastarajam vedžiojimo būdui

Tu turbūt norėjai pasakyti atvirkščiai, gyvatėle vedžiojant? Nes spirale pagrinde 90 laipsnių pasukimai, o gyvatėle 180 laipsnių.

Tik pavyzdį gyvatėlės radau, bet svarbu pats principas galimas. 

O tai nebus aukštesnė temperatūra toje patalpoje, jei joje bus dvi tankiau išvedžiotos neilgos kilpos, nei viena ilga?

Jei yra tokių "nesamonių" tai į jas būtina atsižvelgti darant grindinio šildymo projektą.

Kas per nesamonė - neapšiltinta siena tarp labiausiai šildomos patalpos ir visai nešildomos patalpos?
Papildyta:


Ai jei taip tada jo, dvi tikrai duos daugiau šilumos nei viena ilga. bet vedžioti galima ir nesupinant kilpų, atskiromis kilpomis padengiant po pusę patalpos. Tokiu atveju, jei tarpeliai vienodi, kilpų ilgiai taip pat, tada skirsis tik temperatūros perdavimo tolygumas, bet nemanau, kad jūs pajustumėt skirtumą tarp dviejų atskirai pravestų ir dviejų taip sudėtingai supintų.

Na taip tikrai, žodžiu supratom apie ką

Jei yra tokių "nesamonių" tai į jas būtina atsižvelgti darant grindinio šildymo projektą.

Kas per nesamonė - neapšiltinta siena tarp labiausiai šildomos patalpos ir visai nešildomos patalpos?

 

Gyvenam ir mokomės  , programoj jau skaičiuoju su 5 cm apšiltinimu.

Vėl turiu n klausimų, nes kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.

 

Ši programa braižyt kilpom nėra labai patogi, nes ji suskaičiuoja kilpos ilgį automatiškai ir nesvarbu, kad darau kažkokius koregavimus rankomis (pvz. norėdama apeit kažkokias konstrukcijas), ilgis nebūna pagal tai perskaičiuojamas.

Turbūt radau "bugą" su privedimų skaičiavimu, didinant žingsnį atsiranda didesnis šilumos perteklius, turėtų būti atvirkščiai.

Didžiausia dilema, su kuria dabar susiduriu, kaip parinkti kilpų žingsnį, kad sistema būtų kuo efektyvesnė. Stengiuosi daryti, kad būtų kuo panašesni kontūrų ilgiai, bet labiausiai gąsdina įspėjimas, kad kelių kilpų debetas per mažas (paveikslėlyje jos apibrėžtos geltonai). Ar tai gali būti tvarkoma kolektoriaus reguliavimu, ar būtina prasivesti visas kilpas taip, kad būtų suskaičiuotas pakankamas debetas?

Taip pat programa meta perspėjimą, kad WC, rūbinės, skalbyklos, vonios ir miegamojo patalpų šilumos kiekis nėra padengiamas. Bus per šalta?

Negaliu komentuoti, programos nenaudojau, paišiau ant popieriaus .



Efektyvesnė kuria prasme? Jei NVK šildymo metu, tai kuo ji bus labiau perteklinė, kuo tankiau ir stambesni vamzdeliai bus suvedžioti, tuo efektyviau ir didesniu naudingumo koeficientu dirbs šilumos siurblys. Kaip sakant ŠS COP bus geresnis. Problema tik su vonia, kurioje norima palaikyti aukštesnę temperatūrą, visur kitur nereikėtų per daug pritankinti, kad būtų vamzdžių tankumo skirtumas lyginant visas kitas patalpas su vonia. Pas mane visose patalpose pravedžiota 20mm vamzdis 20cm žingsniu, o vonioje 15cm žingsniu, tai skirtumas per mažas, man reikėjo vonioje žingsnį mažinti iki 10cm. Bet reikalas tame, kad mano namo šilumos poreikis niekingai mažas (pagal energijos šildymui suvartojimą, atsižvelgiant į viename žurnalę išspauzdintą lentelę, galėčiau pretenduoti į A++ energinę klasę), tad man ir skirtumas turi būti ryškesnis, namuose su didesniu energijos šildymui suvartojimu, tas skirtumas gali būti ir mažesnis, kad jaustūsi labiau.


Dėl tankio, visose patalpose, kuriose nori palaikyti tą pačią temperatūrą, šildymo vamzdelius vedžioji identišku žingsniu, patalpose, kur norima palaikyti aukštesnę temperatūrą, vedžiojama tankiau, aš gal net dvigubai tankiau vedžiočiau. Palei šaltas patalpų sienas su vitrininiais langais, be to, tai bus prastai apšiltinta siena su garažu, vamzdeliai turėtų būti tankinami, palei šiltesnes sienas, pavyzdžiui, kitų patalpų besiribojančių su vonia, vamzdeliai gali būti retinami, bet kad kas retintų, dar negirdėjau.

Tiesa, šios rekomendacijos, jei vamzdžio ilgiai vienodi. Vamzdžių ilgiui skiriantis atsiranda tam tikrų korekcijų, bet kadangi vis tiek visko iki smulkmenų nesužiūrėsi, reikės viską patikėti kolektoriaus balansavimui/reguliavimui su termopavaromis .

Taigi, vamzdelių braižymas ranka bus labai paprastas ant popieriaus lapo be kompo pagalbos. Paimi languotą lapą, primeti kokie vieno langelio išmatavimai, nusibraižai ten patalpas ir braižai vamzdelius. Pagal langelius, po to labai nesunkiai primeti sunaudotą vamzdžio ilgį.

Su kompu jau dabar daugiau laiko sugaišai, nei aš visam aukštui nubraižiau .



Debitas skiriasi, kai skiriasi vamzdžių ilgiai, kitu atveju jis būtų identiškas. Jei jau programa keikiasi, tai net jei ir konkretus kolektorius turėtų pakankamą reguliavimo diapozoną, bendrai visos kitos kilpos būtų prisukamos labai stipriai, dėl ko stipriai sumažėtų šildomų grindų efektyvumas ir dėl ko ŠS COP turėtų padidėt juntamai.

Koks visų kilpų ilgis nurodytas ir dėl kokio ilgio kilpų programa keikiasi?




Jei vonioje, tai pas mane konkreti situacija, kaip minėjau, visur 20cm žingsnis, o vonioje 15cm, tai vonioje tikrai norėtūsi aukštesnės temperatūros. Aišku aš galėčiau ją užkelti prisukdamas visų likusių patalpų vamzdžius, bet tada jau stipriai kristų ŠS COP`as ir konkrečiai mano atveju, kai šildomos grindys vos padengia reikalaujamą užtikrinti ŠS galingumą, bijau, kad prisukant kontūrus išeisiu už ŠS rekomenduojamų debito ribų.

Vienareikšmiškai, šildomų grindų galingumas turi būti perteklinis, kad nekiltų tokių problemų su ŠS reikalaujamu debitu, be to, tada mažiau bus problemų prisukinėjant kontūrus. Bet ir vėl, kam stipriai prisukinėti kontūrus, kai galima iš karto viską gerai suprojektuoti .

Dėl kitų patalpų, tokių, kaip WC, skalbyklė, ar tuo labiau rūbinė galvos labai nesukčiau, jei ten ir bus 1C mažesnė temperatūra, realiai to nepajusit .

Konkrečiai mano name, kuriam šilumos reikia labai mažai, visame name yra beveik identiška temperatūra ir be jokių termopavarų, net ir be profesionalaus sistemos balansavimo. Čia kaip ir pliusas, bet minusas, kad ir vonioje beveik ta pati temperatūra . Realiai norint ten turėti aukštesnę temperatūrą, aš savo likusios namo dalies turėčiau visai nešildyti . Reikiamas energijos kiekis likusioms patalpoms prišildyti iki 20C laipsnių pritekėtų per vonios sienas, bet kaip jau minėjau, didelė apkrova gautųsi, mano galingam ŠS šildant labai mažą plotelį per vieną kilpą.

Pagal įmestus paveiksliukus, deja nieko nesimato, tad komentuoti nėra galimybės.