Noriu paklausti, ar kas nors bandė šildyti grindų plotą elektra, naudodami pvz. http://www.e-sildyma...medines-grindys tokius kilimėlius. Gal galite patarti, kokios sąnaudos, koks praktiškumas ir pan.?
QUOTE(tėtis66 @ 2016 02 25, 19:12)
vielos tinklas virš vamzdelių .
olektorius
[IMG]http:// http://host-photo.co...?f=DSC_0003.jpg[/
Kaip sureguliuoti sita kolektoriu. Tas balansinis voztuvas is desines, kiek turi buti prisuktas? Atsukus ji 1/4,tai syla radiatoriai(garaze) su gyvatuku,bet tada nekaista grindys. Atsukus daugiau,syla po truputi ta ir tas.
Katilas wiessmann 111w
Gal kas galetu paaiskinti kolektoriaus veikimo principa. Konturu debitai sureguliuoti,nepagaunu kokiu greiciu turetu suktis pamasymo siurbliukas. Yra kambario davilkis. Antrame aukste tokspat kolektorius.
Aisku tai statybu eiga,bet dabar patstas issiaiskinti kiek ryja duju per para ir visus imanomus susukiojimus kol negyvenama ir neruosiamas karstas vanduo.
Siuo metu sunaudojama min.7m3/parai ir daugiau palaikoma temperatura 21. Ziurint kaip pasukiosi kolektoriu.
Noriu rasti optimaliausia sireguliavimo varianta
[/quote]įvairių
[IMG]http:// http://host-photo.co...?f=DSC_0003.jpg[/
Kaip sureguliuoti sita kolektoriu. Tas balansinis voztuvas is desines, kiek turi buti prisuktas? Atsukus ji 1/4,tai syla radiatoriai(garaze) su gyvatuku,bet tada nekaista grindys. Atsukus daugiau,syla po truputi ta ir tas.
Katilas wiessmann 111w
Gal kas galetu paaiskinti kolektoriaus veikimo principa. Konturu debitai sureguliuoti,nepagaunu kokiu greiciu turetu suktis pamasymo siurbliukas. Yra kambario davilkis. Antrame aukste tokspat kolektorius.
Aisku tai statybu eiga,bet dabar patstas issiaiskinti kiek ryja duju per para ir visus imanomus susukiojimus kol negyvenama ir neruosiamas karstas vanduo.
Siuo metu sunaudojama min.7m3/parai ir daugiau palaikoma temperatura 21. Ziurint kaip pasukiosi kolektoriu.
Noriu rasti optimaliausia sireguliavimo varianta
[/quote]įvairių
QUOTE(Orginalus @ 2016 02 24, 19:12)
o kas geriau, ar tiesiog prisukti kolektoriaus ziedus, kad tarkim sildytu pastoviai su mazu vandens srautu,
Stipriai padidėtų cirkuliacinio sąnaudos. Padidėtų skirtumas tarp paduodamo ir gryžtančio, kas savo ruožtu pablogins orinuko COP`ą, Paryškės temperatūrų kontrastas grindyse tarp įtekančio ir ištekančio blogiau šils namas. Vienu žodžiu matau vien minusus ir nei vieno pliuso. Jau geriau su termovožtuvais žaisti.
Papildyta:
QUOTE(Pupcis @ 2016 02 24, 21:48)
Sakykim, tiksliai susibalansaves srautus, susimontaves termopavaras ir termostatus sutaupau
Pala pala. Apie kokį balansavimą galima kalbėti, jei užsimenama apie elektroninį srautų reguliavimą. Atsiverskit pavyzdžiui UPONORO reklaminę brožiūrą apie elektroninį grindinio šildymo valdiklį. Jei statai jį, visus kontūrus pilnai atsuki ir pamiršti. Ir susibalansuoja ir šilumos paskirstymą reguliuoja grindinio šildymo reguliavimo elektronika. Pats balansuodamas net su debitomačiais, spėju jai tik trukdytum.
Papildyta:
QUOTE(Orginalus @ 2016 02 24, 21:55)
Ne visus, tik miegamuju. Pas mane SS siurblys oras-vanduo.
Jei kalba eina tik apie norimas palaikyti mažesnes temperatūras vienoje kokioje tai patalpoje, tai savaime suprantama, užtenka kilpos ar kilpų einančios/-ių į tą patalpą srauto sumažinimo prisukant.
Papildyta:
QUOTE(Gorada @ 2016 02 25, 13:50)
SOS kolektyvas.
Ar tik nebus betono skilimas, kuris vamzdelius ir įplėšė?
Pirmiausiai tai siūlyčiau užsukti tiek tos kilpos padavimą, tiek gryžimą, kol atvažiuos santechnikai, o kaip spręsti problemą, tai jau santechnikai atsakys. Šeip tai kiek su jais kalbėjau, tai sako tenka su perfaratoriu atsargiai vamzdelius atidaužinėti. Dėl ploto ir trūkio vietos, manau profesionalai tiksliau tai vietoje pasakytų, nei mes čia prisvaigsim. Gal tik dėl santechnikų rekomendacijų galima būtų bandyti pagelbėti.
QUOTE(Thomaz @ 2016 02 25, 18:23)
Jei naudojamos termopavaros, tai kam dar balansuoti srautus?
Nezinau, kaip kiti projektuojasi/konstruojasi savo sildymo sistemas, taciau as dariau sekanciai. Pagal paskaiciuotus namo siluminius nuostolius prie berods laukas/vidus -25/+21 nusipirkau dujini katila su "rezervu" (dujos man tiko labiausiai). Toliau santechnikai sumontavo vamzdyna, kolektorius (viso yra 3 kolektoriai). Zinodamas kiekvienos patalpos "reikalaujama" silumine galia ir kolektoriu atsaku pasipriesinimus pasiskaiciavau reikiamus debetus per kiekviena atsaka (delta T priemiau 10K, nes mano zinomis dujinis kondensacinis dirba ekonomiskau prie didesnes delta). Zinodamas pasipriesinima (barai, metrai) ir bendra srauta (m3/h, l/min) "parinkau" tinkama siurbli. Siurblys dirba pastovaus slegio rezimu (darinejantis pavaroms palaiko vienoda slegi, srautas kinta). Dabar apie balansavima. Per visa nama yra apie 24 ziedus. Jeigu ju nebuciau balansaves, butu taip, kad vienas kambarys isyla greiciau, kitas leciau, trecias visai neisyla. Kadangi siurblys kintamu apsuku, uzsidarius daliai pavaru siurblio sukuriamas srautas mazeja, todel likusiu neuzdarytu konturu balansavimas taip pat islieka svarbus. Jeigu siurblys dirba vienodais apsisukimais ir yra pavaros tada taip, balansavimas beveik praranda prasme.
QUOTE(remiga @ 2016 02 25, 19:14)
Pupci,
O kaip greitai šildymo sistema reaguoja kai saulutė pašviečia pro langus?
Ar nėra diskomforto, dėl grindų šildymo inercijos?
Sakykim tokia situacija: po nakties temepratūra kambariuose +20C, staiga per vitrininius langus pašvietė saulė ir temperatūra kambaryje pakilo, termostatas sureagavo ir uždarė to kambario kontūrą.
Kadangi grindinis šildymas, kambarys vėsta lėtai ir temperatūra nukrenta iki +20C po 4-5val. Tuo metu saulė jau pasislepia ir kambaryje temperatūra gan greitai nukrenta iki +18C. Tada termostatas atidaro kontūrą ir temepratūra vėl iš lėto t.y. per 4val. kyla iki +20C.
Ar pas Jus nebūna taip?
O kaip greitai šildymo sistema reaguoja kai saulutė pašviečia pro langus?
Ar nėra diskomforto, dėl grindų šildymo inercijos?
Sakykim tokia situacija: po nakties temepratūra kambariuose +20C, staiga per vitrininius langus pašvietė saulė ir temperatūra kambaryje pakilo, termostatas sureagavo ir uždarė to kambario kontūrą.
Kadangi grindinis šildymas, kambarys vėsta lėtai ir temperatūra nukrenta iki +20C po 4-5val. Tuo metu saulė jau pasislepia ir kambaryje temperatūra gan greitai nukrenta iki +18C. Tada termostatas atidaro kontūrą ir temepratūra vėl iš lėto t.y. per 4val. kyla iki +20C.
Ar pas Jus nebūna taip?
Termoreguliatoriuose nustatyta temperatura 21.5C. Diferencialas pagal nutylejima 0.5K. Tai reiskia, kad teoriskai temperatura turetu buti 21.5- 22C ribose (nevertinant matavimo tikslumo, atvaizdavimo ir kt. paklaidu). Praktiskai sildymo sezono metu temperatura laikosi 21.5- 23C ribose. Aukstesne (23C) buna patalpose, kuriose langai i pietine puse (del mineto saulutes prisildymo). Langai nera dideli, 1.7x1.45. Temperatura nesokineja, kadangi grindiniam sildymui skirti termoreguliatoriai veikia ne on/off principu, o pagal PI (o gal ir PID) algoritma ir isejime kuria PWM signala. Kaip veikia PID kontroleris ir kaip formuojamas PWM signalas, kaip veikia termopavara (per kiek laiko atsidaro/uzsidaro) siulau (jeigu idomu) pasigooglinti, nepasakokiu. Jeigu trumpai, tai valdymo rezultatas buna tas, kad termopavara priklausomai nuo skirtumo tarp uzduotos temperaturos ir ismatuotos buna pilnai uzdaryta, atidaryta arba dalinai pradaryta ir efektas "temperatura gan greitai krenta" eliminuojamas. Yra termoreguliatoriai prie kuriu, salia esamo patalpos jungiasi ir grindu temperaturos jutiklis. Tie veikia dar tikslau.
QUOTE(Pupcis @ 2016 02 26, 22:30)
todel likusiu neuzdarytu konturu balansavimas taip pat islieka svarbus.
Nesupratai reikalo esmės. Grindų valdymo elektronika ne tik reguliuoja paduodamos šilumos kiekį į atskiras patalpas, bet ir pati subalansuoja sistemą, geriau, nei pats balansavai atlikdamas skaičiavimus. Kadangi skaičiavimų pagrindu atliktas balansavimas nėra toks tikslus, kokį sugeba išpešti elektronika, dėl jo patiriami didesni energijos nuostoliai.
QUOTE(mintas @ 2016 02 27, 13:04)
Nesupratai reikalo esmės. Grindų valdymo elektronika ne tik reguliuoja paduodamos šilumos kiekį į atskiras patalpas, bet ir pati subalansuoja sistemą, geriau, nei pats balansavai atlikdamas skaičiavimus. Kadangi skaičiavimų pagrindu atliktas balansavimas nėra toks tikslus, kokį sugeba išpešti elektronika, dėl jo patiriami didesni energijos nuostoliai.
OK. Tai papasakok is ko susideda, kaip veikia tavo minima "valdymo elektronika" ir kaip ji atlieka hidraulini balansavima?
QUOTE(Pupcis @ 2016 02 27, 13:02)
OK. Tai papasakok is ko susideda, kaip veikia tavo minima "valdymo elektronika" ir kaip ji atlieka hidraulini balansavima?
https://www.uponor.l...F-70FC5B79468D}
QUOTE(Pupcis @ 2016 02 26, 23:03)
Termoreguliatoriuose nustatyta temperatura 21.5C. Diferencialas pagal nutylejima 0.5K. Tai reiskia, kad teoriskai temperatura turetu buti 21.5- 22C ribose (nevertinant matavimo tikslumo, atvaizdavimo ir kt. paklaidu). Praktiskai sildymo sezono metu temperatura laikosi 21.5- 23C ribose. Aukstesne (23C) buna patalpose, kuriose langai i pietine puse (del mineto saulutes prisildymo). Langai nera dideli, 1.7x1.45. Temperatura nesokineja, kadangi grindiniam sildymui skirti termoreguliatoriai veikia ne on/off principu, o pagal PI (o gal ir PID) algoritma ir isejime kuria PWM signala. Kaip veikia PID kontroleris ir kaip formuojamas PWM signalas, kaip veikia termopavara (per kiek laiko atsidaro/uzsidaro) siulau (jeigu idomu) pasigooglinti, nepasakokiu. Jeigu trumpai, tai valdymo rezultatas buna tas, kad termopavara priklausomai nuo skirtumo tarp uzduotos temperaturos ir ismatuotos buna pilnai uzdaryta, atidaryta arba dalinai pradaryta ir efektas "temperatura gan greitai krenta" eliminuojamas. Yra termoreguliatoriai prie kuriu, salia esamo patalpos jungiasi ir grindu temperaturos jutiklis. Tie veikia dar tikslau.
Ačiū už atsakymą, bet vis tiek neaišku, ar temperatūra nešokinėja dėl grindinio šildymo valdymo ar dėl santykinai mažų langų.
Čia formume kažkas minėjo, rodos Mintas, kad pas jį išjungus elektrinį šildymą temperatūra krenta tik 1C į parą. Kai tokia šiluminė inercija, bet grindinio šildymo atomatizavimas man atrodo perteklinis.
