Labukas. Kurį laiką buvau kiek išsisėmus - net nežinojau, ką beparašyti...o verkti ir guostis nesinorėjo..rašysiu baisiai daug ir kartais ne į temą
Mūsų situacija tokia: zuikeliai nuostabiai auga. Jie būdavo atskiram narve, kur mama nueidavo aplankyt, o iš jo jie neišlipdavo. Prieš keletą dienų ( gal prieš penkias, nebesusigaudau dienose...), pradėjo kartais koks vienas išlipt iš narvo. Tačiau linoliaumu vaikščiot jiem slidu. Nupirkau kiliminio tako, ištiesiau, atvėriau narvą. Dabar visi gyvena kartu. Tėtis pradžioj bėgiojo nuo vaikų, daba išdidžiai kenčia, kai jie ieško šilumos, lenda po juo, kad miegot
Taip sutapo, kad vaikų išlaisvinimo iš atskiro narvo vakarą, mamytę reikėjo izoliuoti... jos žaizdos šašas pusiau atplyšo, o jis buvo apie pusdelnio dydžio... tai ten ir pūliai kažkokie matės (taip galvojau). Lėkėm pas gyd, liepė atskirt, padarė foto, liepė laukt kol susisieks su specais graužikų ir tt. Na, kadangi mama izoliuota - 100% teko vaikams pereit prie mišinuko. Info prisirankiojau tiek, kad galiu jau konsultuot - kiek maisto reik, kiek kartų per dieną ir tt
kai išsilaisvino vaikai, tai ir kopūstą vogt ir morką pradėjo iš tėvuko. Tas pakramto ir vaikai subėga. Tada sėdi....toks kantrus
Grįžtu prie mamos. Na, eilinės antibų injekcijos dieną, dvi dienos po šašo atplyšimo (vakare vėlai išvis nukrito), gyd apžiūrėjo (aš mačiau tik sekundę...vaizdas kraupus - grynai skylė kaip kišenė raumeny)... ir turėjau kokias 10 min, kad priimti žiauriai sunkų sprendimą - operuoti, ar migdyti... neesu aš kažkokia gyvūnų teisių gynėja, tačiau... kažkas viduje taip verkė nuo minties, kad galėčiau išdrįst būti Dievu jai, ir nuspręst, kad ji turi mirt... o dar mano mamos manęs išdurninimas - ką tu mokėsi tiek pinigų už kažkokį triušį, naują užsiauginsi... sėdėjau ir turėjau rinktis - prarasti gyvą padarėlį, ar 150 eur... su pinigais sunku šiuo metu - negaliu dirbt dėl nemenkos ligos, ir ilgokai truks kol gausiu ligos išmoką... bet pažiūrėjau iš kitos pusės - ne ką pasirinkt, o ko netekus man skaudės labiau... ir nutariau, kad su pinigais nėr taip sunku skirtis - mėgstu išlaidaut. Tai užskaitysiu tai kaip neplanuotą spontanišką pirkinį už durną kainą, tačiau tas "pirkinys" man nesuteiks emocinių kančių ir padarys mane laimingą
prognozės buvo 50:50 kad atlaikys tą operaciją, o po operacijos - toliau kas antrą dieną pas gydytojus... atėjo gyd po 10 min išgirst atsakymo. O aš tokia užsižliumbus stoviu, sakau darom operaciją. Ir taip gera gera viduj pasidarė... po keleto valandų paskambino iš klinikos. Viskas tvarkoj. Važiavau pasiimti zuiką, ir man atėjo mintis - tas baltas po šašu dalykas - suvarškėjęs pienas!!! Juk jai vienas papukas nepraėjo niekaip, spenys užakęs, kaupės ten pienas, spaudėm kažkiek, pro šašo šoną ėjo - matyt išplyšo liauka, ir ten kaupės pienas... kai nuvariau pas gyd, ji patvirtino, kad pienas buvo. Tiksliau jau varškė. Bet viską išvalė, susiuvo, nupjovė apmirusius pažeistus audinius.
Moteriškė dabar vaikšto su bodžiuku, gal kiek nepatogu jai, bet vaikai papų nepasiekia, neapdrąsko. Valgo, geria.
Ryte atėjus radau ją apspitusius miegančius vaikus
taip gera gera, šilta šilta...
Ir eilinį kartą galih pasakyti, kad butent mano zuikeliai man gyvenimą pripildė tokios šilumos, kad na nieko netrūkstaa:) jie nėra man tik gyvūnėliai..kažkas daugiau.. taip gera stebėt juos. Įmesiu video į savo fb viešai - pradžiugint jūsų akis
Mano brolis Lietuvoj su tėvais gyvena, tai labai prašė jam du zuikelius atidėti, ir atsiųsti. Sau du pasiliksiu. Ir dar reiks namus trims surast
Atsiprašau, jei kiek perdaug nenaudingos rašliavos, bet nelabai turėjau su kuo pasidalinti tuo, nes mažai kas supras manau
