Geoterminis šildymas - 13 tema

O kokie jūsų temperatūrinės kreivės ir histerizės nustatymai? Mano supratimu skirtumą ar kelti iki 26 ar iki 25 lemia tik histerizė. Bent jau šiuo konkrečiu atveju, nes visi kiti nustatymai nebuvo keisti. Keitėsi tik histerizė.

Šilumą, kur greičiausiai reikėjo pakelti ne iki itin aukštų temperatūrų ruošė 2,5 val. (per pusė 1,25 val., jei du kartus), o karštą vandenį nuo 36 iki 56 užkėlė per 40 min. Ar čia viskas gerai?
Papildyta:

Nukrito iki 5,4 šildymo ciklo pradžioje ar pabaigoje? O tas sūrymo iš gręžinio temperatūros pakilimas greičiausiai yra todėl, kad vieną ratą praeina patalpoje buvęs ir sušilęs gliukolis, kuris per vieną ratą gręžinyje nespėja deramai atšalti.
Papildyta:

Paties pateiktuose  rafikuose keliamas temperatūra mėlynos spalvos. Kiek ji keliama nuo 22 iki 24?

Šiandieną buvo atvykęs "Tenko" atstovas aiškintis, kodėl vis dar siusioja siurblys. Pasirodo, kad siurblio pačioje apačioje gali tilpti iki 2,5 l vandens. Pačioje apačioje yra metalinis dugnas, o ant jo EPS su tarpais. Sunku patikėti, bet štai toje vietoje gali tilpti apie 2,5 l vandens. Spaudant EPS ir kitaip bandant pašalinti vandenį, pavyko iš siurblio išvaryti gerą puslitrį vandens. Aš dar įjungiau 2 kW pečiuką, kad jis papūstų į vandenį ir jį išgarintų. Vandens siurblio apačioje tikrai sumažėjo, bet jo ten dar liko. Jei vanduo su laiku iš tenai nepasišalins ir siurblys toliau siusios, tai bandysime su oro siurbliu jį iš tenai išpūsti. Taip pat papildomai izoliavo gręžinio cirkuliacinį siurblį, kad išsiskirtų kuo mažiau kondensato. Dar kartą patikrino ir tikrai nerado jokių nuotėkio vietų. Gal ta drėgmė iš mano buvusio drėgno katilinės kampo. Aš jį lyg ir gerai išdžiovinau, bet gal įjungus šildymą drėgmės išsiskiria papildomai? Taip pat manau, kad vokiečiai padarė konstrukcinę klaidą, kad neįmanoma visos drėgmės lengvai pašalinti nuo dugno. Per šitą drenažinį vamzdelį visas skystis negali pasišalinti, nes jis nesiekia dugno, o yra šiek tiek pakeltas virš jo. Gal Centras1 pažiūrėtų ar jo siurblys nesiusioja, nes vakar telefonu minėjo, kad žiūrėjo siurblio gale, nors reikia žiūrėti priekyje ties tuo drenažiniu vamzdeliu.

Taip pat dar kartą pamatavome gręžinio propilengliukolio užšalimo temperatūrą. Pirmą ėmėme mėginį iš gręžinio, siurblys nedirbo. Refrektometras rodė -16,5 laipsnio. Tada įjungė siurblį ar tik patį cirkuliacinį (nemačiau), bet, žodžiu, paėmė propilengliukolį pravarytą per gręžinio cirkuliacinį siurblį ar iš pačio siurblio. Trumpiau tariant, pirmą kartą paėmė stovinčio skysčio mėginį, antrą kartą - pravaryto, sujudinto. Antrą kartą refrektometras rodė, kad propilengliukolio užšalimo temperatūra -14 laipsnių. Gamintojas rekomenduoja, kad būtų -13. Galbūt -14 ir ne problema, bet -16,5 mano supratimu jau per daug, todėl propilengliukolis per klampus ir papildomai priverčia dirbti siurblį, t.y. be reikalo ryja mano elektrą. Ar aš čia klystu?

Taip pat nusiėmiau gręžinio duomenis, kai siurblys pradirbo dvi paras su histerize 2 ir patalpoje numatyta +22/+23 laipsnių temperatūra. Štai grafikas. Siurblio įsijungimo metu iš gręžinio ateina +7,9 laipsnių temperatūra, o baigus dirbti apie +0,5. Į gręžinį darbo pabaigoje grįžta beveik -2 laipsniai. Iš viso siurblys dirbo šiek tiek virš 6 valandų. Labai ilgas laiko tarpas. Tačiau vėliau kai išsijungė, tai daugiau ir neįsijungė.

Kai histerizė buvo 1,5, o temperatūra name +22/+23, tai COP per kelis šildymo ciklus keitėsi taip: 5,06, 4,90, 4,91, 4,75, 4,85. Nekeičiant temperatūros name (+22/+23), bet padidinus histerizę iki 2 turėjau tokį COP: 4,70 ir 4,60 (daugiau duomenų neturiu, nes buvo tik du šildymo ciklai).

Panašu, kad padidinta histerizė gerokai iškrauna gręžinį, todėl šiandieną histerize sumažinome iki 1. Taip pat 2 laipsniais sumažinau grįžtamą temperatūrą, todėl name turėtų būti apie +20/+21 (parodys laikas). Tik sumažinus temperatūra ženkliai pasikeitė skirtumas tarp realaus grįžtamo ir numatyto grįžtamo, todėl šildymas įsijungs dar ne greitai. Dar vienas nustatymo pakeitimas buvo atliktas grindų cirkuliaciniam siurbliui. Kai siurblys dirbs, termofikatą varinės 45 proc. pajėgumu, kai nedirbs - 25 proc. pajėgumu. Man "Tenko" atstovas sakė, kad kol nėra ruošiamas karštas vanduo toks nustatymas galimas, bet pradėjus ruošti karštą vandenį siurblys mes klaidą, nes 25 proc. cirkuliacinio pajėgumas yra per mažas.

Gręžinys lyg ir pakankamai galingas arba pakankamas namo poreikiams, bet man tik keista, kodėl įsijungęs siurblys taip ilgai šildo termofikatą. Galbūt čia siurblio darbo neteisingi nustatymai, o gal kitos priežastys.

Kiek aš suprantu, iki kiek kiek kelti temperatūrą (ir nuo kiek kelti ją) apsprendžia 2 dalykai. Pirmas - temperatūrinė kreivė. Ji pagal lauko T paskaičiuoja kokia turi būti grindų termofikato temperatūra t. Tada iš tos t atimant histerezės nustatymą gauname temperatūrą, prie kurios įsijunginės ŠS, pridedant histerezę - temperatūrą, kurią pasiekus išsijunginės ŠS.

Neradau aš to drenažo

Būtent to pipsiuko ir dairiausi, bet neradau. O vandens tai po katilu tikrai nėra. Nespėja to kondensato tiek pasigaminti per pusvalandį darbo.

Cibuli viskas ten pas tave gerai. Sumažinus histerizę iki 1 siurblio darbas turėtų gerokai sutrumpėti. Nusiramink ir palauk rezultatų.
Kitų nustatymai tau nelabai tiks, nes viena namas gerokai šiltesnis, antra kaip suprantu privedžiota nemažai 20  vamzdelio, dėl ko labai gerai nuiminėja šilumą.
Šildymo kreivė tokiam namui turėtų būti lėkšta. Pas tave viskas gerai.

Štai ką man parašė atstovai: Nesuprantu kodėl Jūs ieškote problemų ten kur jų nėra. Jūsų šilumos siurblys veikia idealiai, COP geras, namas šiltas išdirbimo laikas geras kadangi ilgiau dirbdamas šilumos siurblys daugiau jos atiduoda namui ir įkaitęs betonas akumuliuoja šilumą. Kas bus jeigu žiemą matysite minusines iš gręžinio ateinančias temperatūras?

Ir pridėjo blogo gręžinio pavyzdį. Štai čia tai tikrai siurblys dirba start-stop režimu nuolatos.

Atrodo logiškas paaiškinimas. Histerize bandau nustatyti. Gal reikia paeksperimentuoti su šildymo kreive, bet į kurią pusę - neturiu supratimo.  Pagal Wavin projektą (jo tikslumu abejočiau) nurodyta, kad tiekiama turi būti +35, grįžtama +29,4. Čia greičiausiai prie -23. Todėl jei pas mane rodo, kad prie -20 turi paduoti +27, tai lyg ir mažoka. Kitas dalykas tas, kad prie +18 mano namo greičiausiai nereikia šildyti, todėl prie +18 paduoti +18 yra gryna nesąmonė. Kurį nustatymą keisti?

Histerezės reikšmė, kaip jau rašiau, jūsų namo ir siurblio deriniui dėčiau 1 ar 0,5C. Dėl kreivių reikšmių dabar sukti galvos neverta - nusistatysit reikšmes, kai jau gyventi pradėsite. T.y. jei prie šiltų lauko orų name bus per šilta, viršutinę reikšmę reikės mažinti, jei prie didžiųjų šalčių name bus šalta, apatinę vertę reikės padidinti. Nustatysite empiriškai, 'metodom naučnogo tyka', nes dabar pasakyti kiek bus vidinių ir išorinių energijos pritekėjimų, kiek efektyviai dirbs rekupas ir t.t. niekas nepasakys. Ir tas vertes, greičiausiai, sezono bėgyje gali tekti kaitalioti, nes pvz., vasario-kovo mėn. jau gali ženkliai prisidėti energijos pritekėjimai nuo saulės, o šiuo metų laikų tų pritekėjimų kaipo tokių beveik nėra...