Geoterminis šildymas - 13 tema

Histezė 2, grindų cirkuliacinis kiek suprantu, tai kai dirba katilas tai 100%, o kai nedirba tai 60 %, nesustoja, sako kad lauko cirkuliacinis gali b8ti per silpnas, COP labai paprastai, nes neturiu atskiro skaitiklio, tik iš dirbtų valandų ir pagamintos šilumos- tai gaunasi apie 5,5, dėl pagaminimo nepasakysiu nestebėjau.

Pas jus tikrai nustatyta, kad skirtųsi grindų cirkuliacinis nuo 100 iki 60 proc. COP tikrai geras. O kokios temperatūros ateina šildymo pradžioje ir šildymo pabaigoje? Ką sako dėl 6 laipsnių skirtumo? Gal pats kažkur domėjotės ir kažką perdarysite ar reikia tik stebėti?

Kolkas tik stebesim

per silpnas cikuliacinis siurblys jūsų lauko kolektoriui, rekomenduotina kad skirtumas neviršytų 4C laipsniu. Jei yra galimybė padidinkit cirkuliacinio siurblio galingumą, kitu atveju reikėtų ieškoti galingesnio siurblio.

pas mane taip pat grindų cirkuliacinis nustatytas 100%, kada SS dirba ir 30% kada nedirba. Kuo mažesnis cirkuliacinio siurblio greitis tuo bus žemesnė grįžtama (pagal Tenko betonas geriau įsisavins šilumą). Kažkiek tame tiesos yra, be tada SS ilgai, dirba (nes nepasieka numatytosios t.). Gal čia yra yra šuo pakastas, kodėl Cibulio SS ilgai dirba

Šiandieną buvo atvykęs "Tenko" atstovas aiškintis, kodėl vis dar siusioja siurblys. Pasirodo, kad siurblio pačioje apačioje gali tilpti iki 2,5 l vandens. Pačioje apačioje yra metalinis dugnas, o ant jo EPS su tarpais. Sunku patikėti, bet štai toje vietoje gali tilpti apie 2,5 l vandens. Spaudant EPS ir kitaip bandant pašalinti vandenį, pavyko iš siurblio išvaryti gerą puslitrį vandens. Aš dar įjungiau 2 kW pečiuką, kad jis papūstų į vandenį ir jį išgarintų. Vandens siurblio apačioje tikrai sumažėjo, bet jo ten dar liko. Jei vanduo su laiku iš tenai nepasišalins ir siurblys toliau siusios, tai bandysime su oro siurbliu jį iš tenai išpūsti. Taip pat papildomai izoliavo gręžinio cirkuliacinį siurblį, kad išsiskirtų kuo mažiau kondensato. Dar kartą patikrino ir tikrai nerado jokių nuotėkio vietų. Gal ta drėgmė iš mano buvusio drėgno katilinės kampo. Aš jį lyg ir gerai išdžiovinau, bet gal įjungus šildymą drėgmės išsiskiria papildomai? Taip pat manau, kad vokiečiai padarė konstrukcinę klaidą, kad neįmanoma visos drėgmės lengvai pašalinti nuo dugno. Per šitą drenažinį vamzdelį visas skystis negali pasišalinti, nes jis nesiekia dugno, o yra šiek tiek pakeltas virš jo. Gal Centras1 pažiūrėtų ar jo siurblys nesiusioja, nes vakar telefonu minėjo, kad žiūrėjo siurblio gale, nors reikia žiūrėti priekyje ties tuo drenažiniu vamzdeliu.

Taip pat dar kartą pamatavome gręžinio propilengliukolio užšalimo temperatūrą. Pirmą ėmėme mėginį iš gręžinio, siurblys nedirbo. Refrektometras rodė -16,5 laipsnio. Tada įjungė siurblį ar tik patį cirkuliacinį (nemačiau), bet, žodžiu, paėmė propilengliukolį pravarytą per gręžinio cirkuliacinį siurblį ar iš pačio siurblio. Trumpiau tariant, pirmą kartą paėmė stovinčio skysčio mėginį, antrą kartą - pravaryto, sujudinto. Antrą kartą refrektometras rodė, kad propilengliukolio užšalimo temperatūra -14 laipsnių. Gamintojas rekomenduoja, kad būtų -13. Galbūt -14 ir ne problema, bet -16,5 mano supratimu jau per daug, todėl propilengliukolis per klampus ir papildomai priverčia dirbti siurblį, t.y. be reikalo ryja mano elektrą. Ar aš čia klystu?

Taip pat nusiėmiau gręžinio duomenis, kai siurblys pradirbo dvi paras su histerize 2 ir patalpoje numatyta +22/+23 laipsnių temperatūra. Štai grafikas. Siurblio įsijungimo metu iš gręžinio ateina +7,9 laipsnių temperatūra, o baigus dirbti apie +0,5. Į gręžinį darbo pabaigoje grįžta beveik -2 laipsniai. Iš viso siurblys dirbo šiek tiek virš 6 valandų. Labai ilgas laiko tarpas. Tačiau vėliau kai išsijungė, tai daugiau ir neįsijungė.

Kai histerizė buvo 1,5, o temperatūra name +22/+23, tai COP per kelis šildymo ciklus keitėsi taip: 5,06, 4,90, 4,91, 4,75, 4,85. Nekeičiant temperatūros name (+22/+23), bet padidinus histerizę iki 2 turėjau tokį COP: 4,70 ir 4,60 (daugiau duomenų neturiu, nes buvo tik du šildymo ciklai).

Panašu, kad padidinta histerizė gerokai iškrauna gręžinį, todėl šiandieną histerize sumažinome iki 1. Taip pat 2 laipsniais sumažinau grįžtamą temperatūrą, todėl name turėtų būti apie +20/+21 (parodys laikas). Tik sumažinus temperatūra ženkliai pasikeitė skirtumas tarp realaus grįžtamo ir numatyto grįžtamo, todėl šildymas įsijungs dar ne greitai. Dar vienas nustatymo pakeitimas buvo atliktas grindų cirkuliaciniam siurbliui. Kai siurblys dirbs, termofikatą varinės 45 proc. pajėgumu, kai nedirbs - 25 proc. pajėgumu. Man "Tenko" atstovas sakė, kad kol nėra ruošiamas karštas vanduo toks nustatymas galimas, bet pradėjus ruošti karštą vandenį siurblys mes klaidą, nes 25 proc. cirkuliacinio pajėgumas yra per mažas.

Gręžinys lyg ir pakankamai galingas arba pakankamas namo poreikiams, bet man tik keista, kodėl įsijungęs siurblys taip ilgai šildo termofikatą. Galbūt čia siurblio darbo neteisingi nustatymai, o gal kitos priežastys.

Paskaitinėjau šiek tiek apie Cibulio geovargus. Pora pastebėjimų ir iš mano pusės.

1. Dėl to ilgo siurblio darbo. Siurblio pagal gamintojų pateiktą informaciją siurblio cop prie 0 iš žėmės 4,7, prie +7 iš žemės cop 5,7. Tai yra dirbdamas su aukštesnės temperatūros sūrimu siurblys per valandą pagamina 1 kW daugiau šilumos. Tikriausia nelabai gerai kai kompresorius jungiasi kas valandą, bet 3 4 kartai per dieną tikrai neturėtų atsiliepti jo ilgaamžiškumui.
Norint sumažinti darbo trukmę reikėtų pamažinti taip pat ir temperatūrinę kreivę. Galėjau ką praleisti, bet lyg ir nebuvo apie tai kalbos.
2. Antras keistokas dalykas tai bendras šilumos suvartojimas. Jei teisingai supratau siurblys pagamina apie 50 kWh per parą. Tokiam namui atrodo daugoka. Mano namo, kuris drįsčiau sakyti pagal techninius parametrus artimas Cibulio, šiuo metu siurblys gamina apie 14 kWh per parą. Kadangi namas gyvenamas yra dar vidiniai pritekėjimai, kurie galėtų būti dar apie kokia 10 - 15 kWh. Buvo siekis sutilpti į 15 kW/m2 per metus. Kas būtų 160*15 = 2,400/200 (šildymo sezono dienos) = 12 kW per dieną. Toks skaičius turėtų būti prie 0 vidutinės temperatūros, o ne prie 10 kaip yra dabar. Čia visai nevertinami saulės ir vidiniai pritekėjimai, kurie padengia apie pusę tokio namo šildymo poreikio.
Kaip beskaičiuosi šildymo poreikis šiuo metu neturėtų būti didesnis nei 20 - 30 kWh per parą.

Tai dėl to COP ir kritęs, kad siurblys dirba ilgai, o kuo ilgiau dirba, tuo žemesnės temperatūros ateina iš gręžinio.
Papildyta:

Temperatūrinės kreivės neliečiau. Ji yra tokia, kokią nustatė "Tenko". Prie -20 paduoti į grindis +27, o prie +18 į grindis paduoti +18. Aš irgi apie tai šiandieną kalbėjau su jais, bet sakė, kad čia viskas gerai. O kokį nustatymą siūlote jūs?
Papildyta:

Koks buvo iki nustatymų pakeitimų nepasakysiu, bet kai pakėliau temperatūrą nuo +20 iki +22, tai pagamintos šilumos kiekis keitėsi taip (histerizė 1,5 buvo): 52, 60, 26 ir 25 kWh. Padidinus histerizę iki 2, pagamintos šilumos buvo tiek: 32 ir 38 kWh. Tik reikėtų nepamiršti, kad, pvz., 32 kWh šilumos pakako beveik 48 val., t.y. dviem paroms.

Kitas dalykas ar tikrai reikia vertinti pagamintą siurblio šilumą ar reikia žiūrėti į elektros suvartojimą?
Papildyta:

Gal daugiau informacijos pasidalintumėte? Kokios temperatūros namo viduje, kokios temperatūros ateina iš gręžinio, kokios grįžta, koks siurblio COP? Beje, kiek laiko įsijungęs dirba siurblys, kai tik šildo namą ir kai šildo namą bei ruošia karštą vandenį?

Tuomet ji nėra per daug užkelta. Tiesiog reikia turėti galvoje, kad temperatūra iki kurios siurblys kelia temperatūrą priklauso ir nuo temperatūrinės kreivės. Iš šios dienos grafiko matosi, kad temperatūra keliama nuo 22 iki 26 laipsnių. Kuo lauke vėsiau tuo labiau siurblys didina šį parametrą. Pirmame grafike jis nesiekė 25. Todėl ilgėja siurblio darbo laikas, o po to laikas kol grindys atvėsta iki 22.


Papildyta:


Namie apie 22. Nežinau kiek dirba siurblys, nes jis veikia naktį, su pigesne elektra. Mano siurblys 6 kW, tai kad pagamintų 14 kW šilumos dirba apie 2,5 valandos. Manau per kokius du kartus, bet tiksliai nežinau.

Pastebėjau neseniai kaip ruošiamas karštas vanduo dieną. Nuo 36 iki 56 kėlė apie 40 min. Gręžinio ateinanti nukrito iki 5,4. Beje pastebėjau tą patį reiškinį, kad po kurio laiko sūrymo iš gręžinio temperatūra trumpam pradėjo didėti.

Net vartotojo žinyne parašyta, kad siurblio pagaminamas šilumos kiekis apskaičiuojamas iš kavos tirščių. Todėl pagal jį skaičiuoti COP tuščias darbas.

O kokie jūsų temperatūrinės kreivės ir histerizės nustatymai? Mano supratimu skirtumą ar kelti iki 26 ar iki 25 lemia tik histerizė. Bent jau šiuo konkrečiu atveju, nes visi kiti nustatymai nebuvo keisti. Keitėsi tik histerizė.
Papildyta:

Šilumą, kur greičiausiai reikėjo pakelti ne iki itin aukštų temperatūrų ruošė 2,5 val. (per pusė 1,25 val., jei du kartus), o karštą vandenį nuo 36 iki 56 užkėlė per 40 min. Ar čia viskas gerai?
Papildyta:

Nukrito iki 5,4 šildymo ciklo pradžioje ar pabaigoje? O tas sūrymo iš gręžinio temperatūros pakilimas greičiausiai yra todėl, kad vieną ratą praeina patalpoje buvęs ir sušilęs gliukolis, kuris per vieną ratą gręžinyje nespėja deramai atšalti.
Papildyta:

Kodėl taip teigiate? Kaip tada skaičiuoti COP?

Jei reikia tiksliai - pasistatyti šilumos skaitiklį, kaip kad yra statomi butuose. Tik sužinojus skaitiklio kainą tikslumo tikriausiai nebereiks ir pakaks to, ką rašo siurblys.

Kaip suprantu histerizė nustatyta 1,5 ar 2. Paties pateiktuose rafikuose keliamas temperatūra mėlynos spalvos. Kiek ji keliama nuo 22 iki 24?