QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 15:19)
Kad keli siurblio įsijungimai per parą ne problema, tą aš jau supratau. Mano atveju kiek suprantu yra tik vienas kabliukas: ilgas įsijungusio siurblio darbas, todėl stipriai iškraunamas gręžinys. Paprasčiau sakant - per stipriai iškraunamas gręžinys. Įdomu, kokios ribinės reikšmės yra gręžinio grįžtamam ir paduodamam propilengliukoliui. Siurblys pagal gamintojo nustatymus išsijungs, jei iš gręžinio ateidinės -9, jei neklystu. Bangas sako, kad iš gręžinio -1 jau gali užšaldyti gręžinį. Tai man ir įdomu, kur ta riba.
Nes kaip suprantu, tai stipriai atvėsęs gręžinys turi tik du trūkumus: krenta siurblio COP (prisukama daugiau elektros) ir yra tikimybė, kad gręžinys gali užšalti.
Papildyta:
Duomenis ėmiau iš šio grafiko. Grindų paduodamas pačiame viršuje, raudonos spalvos.
Nes kaip suprantu, tai stipriai atvėsęs gręžinys turi tik du trūkumus: krenta siurblio COP (prisukama daugiau elektros) ir yra tikimybė, kad gręžinys gali užšalti.
Papildyta:
Duomenis ėmiau iš šio grafiko. Grindų paduodamas pačiame viršuje, raudonos spalvos.
Paduodant į gręžinį mažiau nei 0C glikolį aplink zondą gali formuotis ledas, o ledas prastas šilumos laidininkas, plius stabdo pačios drėgmės judėjimą (kiek ten to judėjimo grunte yra), taigi pernešamas energijos kiekis pradeda mažėti, kas sąlygoja dar greitesnį glikolio temperatūros žemėjimą.
O dėl raudonos linijos nesuvokiu, kas neaišku. Mėlyna, kaip suprantu, įeinantis į ŠS termofikatas, raudona - išeinantis. Kai ŠS įsijungia, jis pradeda šildyti termofikatą ir jis palieka ŠS 5-6C didesnės temperatūros, nei įeina. Kai ŠS išsijungia, niekas termofikato nešildo, temperatūra momentaliai sumažėja iki įeinančio srauto. Mane labiau domintų, kodėl tuo metu, kai ŠS neveikia tos dvi linijos ne vienos vertės... Negi pačio siurblio budėjimo režimu + cirkuliacinio išskiriamos šilumos užtenka ta skirtumą padaryti? Ar čia tik atvaizdavimo metodas (kad aiškiau matytusi grafike), o realiai temperatūros vienodos?