Geoterminis šildymas - 13 tema

taip, bizniauju jei to klausi

nzn kiek resursu isnaudota, reiketu jungt prie tinklo ir meniu ieskot. Žinau, kad naudotas nuo 2011 iki 2015.
nzn nei kiek tarnaus sitas, nei mano asmeninis pirktas naujas. Tu tikriausiai irgi nzn ar zinai kiek pas tave metu tarnaus?

Zodziu geras daiktas uz gera kaina. Galiu pasakyti, kad pajungus itampa klaidu nemeto, kompresorius isijungia, pasaliniu garsu nera.

tai jeigu termostatai nesireguliuoja, tai nėra ko prie jų lysti. Nustatykite norimą turėti kambaryje temperatūrą ir tiek.
Siurblyje esanti kreivė dirba pagal lauko temperatūrą. Kuo šalčiau lauke, tuo ji automatiškai didina jūsų nustatytą ruošiamo termofikato temperatūrą. Taip pat yra nustatoma lauko temperatūra, prie kurios siurblys nustos šildyti, ir temperatūra, prie kurios jis pradės vėsinti. Kada siurblys įsijungs ir kiek dirbs - nustatote jūs, pagal grįžtamo termofikato temperatūrą ir histerizę. Jeigu jūs siurbliui liepsite jungtis, kai grįžtamo termofikato temperatūra kris iki 21°C su histerize 1°C, tai jis jungsis, kai grįžtamas pasieks 20,9°C ir išsijungs, kai grįžtamas bus 22,kažkiek°C Tokiu atveju tikėtina, jog pavaros bus uždarytos ir siurblys dirbs su labai mažu kiekiu termofikato. Nei jis betono spės sušildyti, nei dirbs ilgai. pakeitūs histerizę į 2° jis jungsis, kai grįžtamas nukris iki19,9°C ir išsijungs pasiekus 22,kažkiek°C. Tikėtina, jog pavaros bus atidarytos, nes name bus vėsiau. Siurblys dirbs ilgiau, betona įšildys stipriau, poilsio laikas ir darbo laikas bus ilgesni.
padidinus histerizę dar labiau, kambariuose gali pradėti jaustis vėsuma. Pažaisti galite ne tik su histerize, bet ir su grįžtamo temperatūrom. manau 3° histerizės jūs fiziškai nepajausite, nes sistema pakankamai inertiška.

tiek minčių ir atsiprašau, jeigu kur klystu.

Aš manau, kad buvo neteisingas požiūris į problemą. Ta prasme, kad mes visi į termostatus žiūrime taip tarsi šilumą ruoštų aukštesnių temperatūrų šilumos šaltinis. Šiuo atveju turiu protingą, šildymo procesą puikiai valdantį šilumos siurblį, todėl reikia į problemą žiūrėti iš kito taško.

Pirmas ir esminis teiginys yra tas, kad šilumos siurblys turi šildymo kreivę. Pagal esamus nustatymus siurblys name palaiko maždaug +20 laipsnių temperatūrą, todėl visiškai nėra jokio poreikio į procesą kištis termostatams. Šilumos siurblys pagal esamus nustatymus namo daugiau nei +20 neprišildys, todėl nėra protinga lįsti ir jam aiškinti kaip jam dirbti. Vadinasi esant apsiniaukusioms dienoms termostatai visiškai nereikalingi, nes jie netaupo šilumos, o tik priverčia per dažnai įsijungti šilumos siurblį (taktuoti), todėl gadina jo kompresorių.

Šį rytą visi namo termostatai rodė +20 laipsnių temperatūrą. Šilumos siurblys padidinus histerizę nuo 1 iki 1,5 (tai padariau vakar apie 16 val.) buvo įsijungęs vos 2 kartus. Vienu metu vienas antro aukšto termostatas kelioms minutėms rodė +19,5 (galbūt reikės šiek tiek atsukti debitomatį, nes šis termostatas valdo 2 kilpas), bet pastovėjus šalia jo kokią 1 min. vėl atstatydavo +20 laipsnių temperatūrą. Vonioje irgi kartais temperatūra pašokdavo iki +20,5, bet galiausiai ji nusistovėjo iki +20. Žodžiu, į procesą nesikišant termostatams, visame name palaikoma norima +20 laipsnių temperatūra.

Kam tada reikalingi termostatai? Pirmas dalykas: palaikyti skirtingą temperatūrą kambariuose arba tarp aukštų. Manau, kad tarp aukštų aš niekaip negalėsiu palaikyti skirtingos - ypač tuomet, jei noriu antrame aukšte turėti 1 laipsnių žemesnę temperatūrą nei pirmame. Šiuo atveju kalti ne termostatai, o kvailas šildomų grindų projektas. Antrame aukšte turėjo būti mažiau grindinio šildymo vamzdžių, kad būtų galima palaikyti skirtingą temperatūrą. Šiuo metu manau, kad tai būtų praktiškai neįmanoma padaryti, nes siurblys pradės taktuoti. Vienintelis dalykas, kuris galbūt gali leisti palaikyti skirtingą temperatūrą pirmame ir antrame aukšte yra tuomet, jei šildome visą pirmą aukštą ir antro aukšto vonią nuolatos. Trijuose antro aukštuose kambariuose kilpas reikia nuolatos laikyti uždaras. Galbūt toks variantas ir veiktų, bet klausimas ar pavyktų antrame aukšte turėti 1 laipsniu žemesnę temperatūrą. Greičiausiai, kad ne. Nebent ji būtų lygi pirmo aukšto temperatūrai.

Todėl aš matau tik vienintelę termostatų naudą - apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo. Šiuo atveju jį gali lemti tik saulė. Paprasčiau sakant, termostatai gali padėti apsaugoti nuo namo perkaitimo, kuomet lauke šalta, bet šviečia saulė. Tačiau su saule nepavyks kovoti 1 laipsniu. Greičiausiai reikia termostatuose nustatyti taip, kad leistumėme kambaryje temperatūrai pakilti iki +22 laipsnių, t.y. laikyti tarp pageidaujamos ir realios temperatūros 2 laipsnių skirtumą. Jei noriu name turėti +20, todėl galiu nustatyti, kad termostatai uždarytų pavaras tuomet, jei patalpoje bus +22 ir didesnė temperatūra. Šilumos siurblys apsiniaukusiomis dienomis kaip ši namo iki tokios temperatūros neprikaitins, tačiau pradėjus šviesti saulei turės nemažą atsargą ir nepradės taktuoti siurblys. Daugiau naudos iš termostatų nematau. Aišku kaip termostatai elgsis šveičiant saulei, parodys praktika. Kol kas tai tik spėliojimai.

o projektuotojui buvo išsakytas toks noras???- II a gyvent 1 laipsniu šalčiau (nors šiaip - šiluma kila i viršų)
kad kvailai suprojektavo.
nors tai labai paprasta išsprest - prisukt amžiams II a kolektoriu kilpas. Tai padarant, 1,2,3 -10 laipsniu žemesne temperatūrą.

nuo perkaitimo- apsisaugosi gi zaliuzem/roletais. Ir negadinsi kompresoriaus
Ir negi vis galvoji, kad sildomos grindys suspės reaguoti į kiekvieną saulės išlindimą iš debesio????

Neatsimenu, ką projektuotojui sakiau, nes tai buvo labai senai. Jeigu jis būtų susidūręs su šiltais, sandariais ir sunkiais namais, tai pats būtų tokį dalyką pasiūlęs. Užsakovas nieko neturi žinoti. Jei kreipiesi į tikrą profesionalą, jis turėtų paaiškinti kaip geriau daryti ir kas laukia. Bet jei pats nesupranta, ką daro ir šildymo projektus yra daręs tik C ir B klasės kiauriems namas su dujiniu ar granuliniu katilu, tai ir rezultatas atitinkamas.

Aišku, kad galiu prisukti antro aukšto debitomačius ir bandyti antrame aukšte palaikyti žemesnę temperatūrą nei pirmame aukšte. Klausimas ar tai pavyktų? Greičiausiai, kad nelabai. Nebent pavyks palaikyti vienodą pirmo ir antro aukšto temperatūrą. Turiu dar visą žiemą eksperimentams. Pažiūrėsim kaip bus.

O nuo perkaitimo žiemą nereikia saugotis žaliuzėmis. Žiemą kaip tik reikia pasiimti saulę. Ir kuo daugiau. Kuomet lauke šalta, bet saulėta, termostatai turėtų prisukti pavaras, kad siurblys be reikalo nešildytų ir taip prikaitusių kambarių. Tik visa esmė, kad siurblio grįžtantis vanduo puikiai reaguoja į saulę. Ne kartą esu pastebėjęs: atrodo jau tuoj siurblys jungsis, bet tik pašvietus saulei kambariuose tampa šilta, termofikatas nevėsta ir siurblys nesijungia. Su šia užduotimi puikiai susitvarko ir siurblys. Galbūt tik termostatai sureaguos kažkiek anksčiau ir sutaupys šildymo.

Kita vertus, termostatai pavaras irgi uždaro ne akimirksniu. Kuomet termostatai rodo, kad pavara uždaryta (nėra pavaros simbolio), realiai pavaros užsidaro tik per kokias 5 minutes.

Cibuli, jūs esate vėl ne visiaškai teisus ir procesus ne visiškai teisingai supratote, bet aš jau nebežinau, kaip jums dar aiškiau parašyti.
Kreivė jokios temperatūros nepalaiko. Tai yra lauko temperatūros ir ruošiamo termofikato susikirtimo taškai, per kuriuos nubrėžta linija. Tai yra kreivė. Jai iki lemputės kas pas jus name. Jeigu užduosite siurbliui ruošti 35°C temperatūrą su histerize 1, tai ir pliurins jis jums iki tol, kol grįžtamas bus 35°C. kiek kambaryje bus tada - neįsivaizduoju. +33°? ir dzin jam kreivė. Va jeigu pašals iki -20°C kieme, tai kreivė pakoreguos jūsų nustatytus +35°C iki kokių +37°C. viskas. siurblys pliurins 37. Termostatas neleis kambariui sušilti daugiau kaip 20°C tokiu atveju.
Žodžiu, nebemoku aš apie tą patį antra diena rašyti. Jeigu nesupratote, palikime viską kaip yra. Tiesiog padidinkite histerizę iki 2°C ar daugiau. Jiegu gyvent bus komfortiška, siurblio taktavimas baigsis.

Tiek. Sėkmės!

Ji palaiko temperatūra, tik iš anksto nustatytą algoritmą, pagal lauko T reikšmes.
Jei Cibulis nori turet komfort temperatura, 0,5 laipsnio tikslumu, kreivės rezimas-netinka.
Tegu sildo pagal patalpos T, ar griztanti srauta (kuri PN nesunku nustatyt amžiams eksperimento keliu)

Nežinau kaip su Geo, bet zoninį valdymą termostatais suprantu tik su akum. talpa, priešingu atveju tai įrenginio 'tampymas'
Užsidarė visos galvos, įrenginys išsijungė
Prabėgo katė pro termostatą ar kažkas laikinai atidarė lauko duris, ta zona siunčia signalą 'šldyk' į stotelę, stotelė į šildymo įrenginį, šis startuoja ir pradeda šildytis. Staiga vėl pakilo temp. (durų efektas) ir vėl stabdomas šildymo įrenginys.
Galima vaduotis termostatuose vedant histerezes kokius 2-3C, bet jei pvz norisi siltos vonios (aukstesnes temp.), tai ir reikia nusiteikti kad įrenginys veiks pastoviai min galia

Jeigu yra backa, įrenginys ją prikaitinęs, stabdosi ir jau kiek reikia pasiima iš bačkos grindys (1kWh - 17kWh ar pan.)

Jeigu namas pakankamai šiltas ir sandarus, užtenka vos ne vieno termostato visoms zonoms ir rami galva (0.kažkiek laipsnio skirtumas skirtinguose kambariuose nelabai ir jausis)

Ka ir bandoma įrodyt

Tai gal pats nesupranti kaip veikia mano siurblys? Ir galbūt nesupranti, ką aš noriu pasakyti.

Pirma apie kreivę. Mano siurblys dirba tokiose rėžiuose: iki +8, nuo +8 iki -8 ir žemiau -8. Tačiau šis procesas nėra realiai atvaizduojamas. Apie jį žino tik siurblio montuotojai ir gamintojai. Paprastam vartotojui tokių dalykų žinoti nereikia. Paprastam vartotojui yra du parametrai: kreivės taškas prie teigiamos temperatūros ir kreivės taškas prie -20.

Kol kas prie -20 turiu palikęs praeitų metų nustatymą, kuris yra +27. Praeitais metais prie pliuso buvau nustatęs +17. To pakako, kad name būtų palaikoma +20 temperatūra visą šildymo sezoną.

Šiemet iki neigiamų temperatūrų teko kreivės apačią keisti į +17,5. Kol lauke buvo teigiamos temperatūros +17,5 pakako. Vėliau pastebėjau, kad siurblys palaiko name +19,5, todėl prieš kelias dienas pliusinę kreivę pakėliau iki +18.

Praeitų metų kreivė buvo: prie -20 ruošti +27, prie teigiamų temperatūrų ruošti +17. Kaip sakiau su tokia kreive ne esmė, koks lauke oras (ar -22, ar +10) name buvo apie +20 laipsnių. Šiemet kreivė tokia: prie -20 ruošti +27, prie teigiamos temperatūros pakėliau iki +18. Kol kas tokia kreivė puikiai veikia ir name palaiko +20. Galbūt prie didesnių neigiamų temperatūrų teks koreguoti neigiamą kreivės tašką.

Su taip nustatyta kreive ne esmė kokia siurblio histerizė, jis name palaikys +20. Tik su histerize 1 praeitais metais per parą jungdavo 3-4 kartus, su histerize 1,5 jungdavosi 2-3 kartus. Su histerize 1 siurblio vieno išdirbimo laikas siekia apie 2 val, COP apie 5,25, su histerize 1,5 siurblio vieno išdirbimo laikas siekia apie 3 val., COP apie 5,1, jis labiau sodina gręžinį.

Sureguliavus šildymo kreivę nereikalingi name termostatai, nes visuomet turėsiu pageidaujama temperatūrą +20. Jei šaltą, pakeliam kreivę. Šiuo atveju termostatai visiškai neįtakoja ir neturi ką veikti su grindų šildymu. Jie nereikalingi, nes siurblys, grindinis šildymas, sunkus mūrinis ir sandarus namas puikiai laiko norimą temperatūrą. Per šalta name? Nueini ir pakeiti ne šildymo kreivę, o tiekiamo termofikato temperatūrą. Pagal naujus nustatymus siurblys pats suderina šildymo kreivę. Ir daugiau nieko daryti nereikia.

Termostatai mano atveju gali padėti kovoti su saule, kuomet spaudžia šaltukas, bet šviečia saulė. Kaip ir sakiau, realiai su saule susitvarko pats šilumos siurblys, tačiau galbūt termostatai labiau optimizuos procesą (įsikiš šiek tiek anksčiau) ir šiek tiek sutaupys šildymo sąskaitų. Kaip bus saulėtomis dienomis parodys praktika. Daugiau naudos iš termostatų nematau.
Papildyta:

Nekalbėk, ko nesupranti. Kaip tai netinka šildymo kreivė? Skaityk viršuje, ką parašiau. Jei tavo orinukas dirba pagal kitokį algoritmą, tai nepainiok su mano gruntas-vanduo.

Be to mano siurblys niekaip nešildys pagal patalpos T ir grįžtantį srautą. Jis reaguoja tik į grįžtančio vandens temperatūrą ir lauko temperatūrą.
Papildyta:

Ir tu visiškai nesupranti šilumos siurblio (geoterminio) darbo. Termostatas gali visą dieną rodyti, kad pavara atidaryta - DUOK ŠILUMOS. Bet siurblys nesijungs, nes turi savo šildymo kreivę. Kol ji nepasakys, kad junkis tol siurblys nesijungs. Ir jei pagal esamus nustatymus siurblys namą gali prišildyti tik iki +20, tai termostatai gali prašyti ir +21 - nieko nebus.

Mano visi 7 termostatai šiandieną 8 val. buvo atidaryti ir sakė - DUOK ŠILUMOS, bet siurbliui dzin, nes jis turi savo šildymo kreivę.

Lauko durų varstymas atvėsins patalpą ir termostatais per kelias sekundes gali pažeminti rodomą temperatūrą 0,5 laipsnio, bet grindyse esantis termofikatas taip jautriai nereaguoja į temperatūrų svyravimą ir akimirksniu neprivers dirbti siurblio.

pasitikslinkime:
Šildymo kreivė ir jos santykis yra parenkami arba:
šildymo prietaiso temp. palaikyti
arba pamaišymo temp. į namus palaikyti

kadangi kalba eina apie žematemperatūrinius įrenginius, tai antras teiginys netinkamas
gaunasi kad šildymo kreivė tokiu oru kaip šiandien (pagal pasirinktą kreivę) paduoda tarkim +20C termofikatą, bet tau jo neužtenka kad sukelti temperatūrą kambariuose.
Tada kambario termostatai šaukte šaukia 'duok šilumos', o šildymo įrenginys kvailai sako 'daktaras liepė padavinėti +20C, vadinas +20C'
Išvada paprasta - padidink šildymo kreivę, tam kad termostatai galėtų apriboti šilumos srautą į kambarius

ok, aš nesuprantu taip ir palikim.
bandžiau paaiškinti reikalą iš esmės, bet jeigu jums to nereikia, tai tada nereikia.
Manau ilgai pažaidus, rasite ir atsakymus, ir nustatymus pagal savo mąstymo būdą.
Vėliau atrasite ir termostatų naudą. Matau, jog jums reikia laiko viskam suvirškinti.

tai sėkmės ir nenuleiskite rankų!